Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1580-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
2S-1580-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02142-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Skolininkas
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1580-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02142-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.10; 3.5.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ skundą dėl antstolio N. A. veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolis N. A., antstolė V. P., skolininkė D. A., atstovaujama kuratorės advokatės A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Gelvora“ skundu dėl antstolio veiksmų bei papildymu dėl skundo, kreipėsi į antstolį prašydama persiųsti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-307-814/2011 ir vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3124-490/2010 vykdyti antstolės V. P. kontorai, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis N. A. netenkino UAB „Gelvora“ prašymo persiųsti vykdomuosius dokumentus antstolės V. P. kontorai pažymėdamas, kad 2019 m. spalio 28 d. prašyme išieškotoja nenurodė jokių savo prašymo motyvų ir nėra pateikusi jokių antstolio neveikimo priežasčių. Faktas, kad vykdomąjį dokumentą pradinis kreditorius buvo pateikęs antstolei R. M., vėliau bylas perėmė antstolis N. A., negali riboti naujojo kreditoriaus teisės vėliau šiuos vykdomuosius dokumentus pateikti vykdyti kitam antstoliui, veiklą vykdančiam toje pačioje teritorijoje. Priešingai, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o ne persiuntus vykdyti kitam antstoliui, būtų panaikinti visi vykdomojoje byloje pritaikyti areštai ir skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas arba labai apsunkintas. Antstolio reikalavimas pateikti jo paties neveikimo įrodymus yra nepagrįstas ir perteklinis. Antstolio argumentas, kad persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, skolininkė patirs papildomų vykdymo išlaidų atmestinas. Persiuntus vykdomuosius dokumentus antstolei V. P., vykdomosios bylos antstolio N.A. kontoroje bus baigtos, o visos išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininkės toliau nebus išieškomos. Papildomos išlaidos, kurios galėtų susidaryti skolininkei yra 70,67 Eur, kas sudaro neženklią sumą atsižvelgiant į skolos ir palūkanų likutį abejose vykdomosiose bylose. Įstatymas neriboja išieškotojo teisės sumažinti reikalavimą skolininkės atžvilgiu atitinkama suma ( 70,67 Eur) naujai pradėtose vykdomosiose bylose ateityje. Pažymėtina, kad persiuntus vykdomuosius dokumentus kitam toje pačioje veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, išieškotojas privalės atlyginti visas antstolio patirtas vykdymo išlaidas. Papildomai paaiškino, kad skundo teisinis pagrindas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 650 straipsnis.

3. Antstolis N. A. 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. V/DOK-64417 atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktinės apylinkės šioje byloje ir civilinėje byloje Nr.e2S-969-232/2018 nėra tapačios. CPK normos nenumato kitų vykdomųjų bylų persiuntimo vykdyti kitiems antstoliams pagrindų, užtikrinant vykdomo proceso stabilumą ir koncentracijos principą, skolininkų teises į ekonomišką procesą. Vykdymo procesas numato, kada vykdomoji byla gali būti persiunčiama vykdyti kitam antstoliui, o kada grąžinama išieškotojui ir šis sąrašas yra baigtinis (CPK 590 straipsnio 4 - 5 dalys). Pareiškėja nenurodė antstolio neveikimo įrodymų. Patenkinus pareiškėjos prašymą, būtų pažeisti skolininkės interesai, nes vien dėl to padidėtų bendras išieškotinų vykdymo išlaidų dydis.

4. 2020 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautame suinteresuoto asmens antstolės V. P. atsakyme į 2020 m. birželio 15 d. nutartį nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad antstolių N. A. ir V. P. veiklos teritorijos sutampa, todėl, vadovaujantis CPK 590 straipsnio 4 dalimi, antstolė V. P. neturi teisinio pagrindo priimti aukščiau minėtų vykdomųjų bylų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 160 punktu, išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoto asmens skolininkės D. A. (buvusi V.), kuratorė advokatė A. S. atsiliepime skundui neprieštaravo. Nurodė, kad pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu. Ši CPK nuostata leidžia išieškotojui atsiimti vykdomąjį dokumentą ir antstolis, esant išieškotojo prašymui, turėtų šį vykdomąjį dokumentą išieškotojui grąžinti. Iš pareiškėjo prašymo aišku, kad išieškotojas nori atsiimti dokumentą ir perduoti vykdyti jį kitam pasirinktam antstoliui (antstolei V. P.), todėl šiuo atveju antstolio N. A. prieštaravimas išdėstytas raštu patvarkyme yra nepagrįstas. Kuratorės nuomone, išieškotojas turėtų susimokėti prieš atsiimant vykdomąjį dokumentą, antstolio N. A. išlaidas, ypač įvertinus išieškotojo skundo 2 punkto nuostatas, kuriose pasisakyta, kad išieškotojas turi teisę sumažinti reikalavimą skolininkės atžvilgiu. Atsiimti vykdomuosius dokumentus procesinių kliūčių nėra. Todėl nėra pagrindo atmesti UAB „Gelvora“ skundo.

6. 2020 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautoje Lietuvos antstolių rūmų informacijoje į teismo paklausimą (b.l.74) nurodyta, kad Antstolių rūmų nuomone, CPK nenumato galimybės persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam toje pačioje teritorijoje veikiančiam antstoliui pagal gautą išieškotojo prašymą, kai nenustatyta išieškojimą vykdančio antstolio neteisėtų veiksmų. Teisinis reguliavimas antstoliui, kaip viešosios teisės subjektui, sukuria pareigą elgtis griežtai taip, kaip nurodyta įstatyme. Išieškotojas realizuoti savo teisę pasirinkti kitą antstolį gali tik atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, atitinkamai apmokėjęs antstoliui patirtas išlaidas ir pateikdamas kitam pasirinktam antstoliui tolimesniam vykdymui ( b.l. 78).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ skundą dėl antstolio N. A. veiksmų atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių antstolio neveikimo įrodymų, išskyrus tai, kad bylos vykdomos pusantrų metų, o skolos iš skolininkės neišieškotos.

9. Teismas darė išvadą, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu vykdomasis dokumentas gali būti grąžintas išieškotojui, kai toks išieškotojo prašymas išieškotojo yra aiškiai išreikštas, o ne preziumuojamas. CPK nenumato vieno antstolio vykdomos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui, net ir esant abiejų antstolių sutikimui bei išieškotojo prašymui. Tačiau, kaip paaiškino pareiškėjo atstovas, tokia praktika egzistuoja, antstoliai sutinka savo bylas perduoti kitiems antstoliams, o šie antstoliai jas priima vykdyti.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pati nepasirinko antstolio N. A., kad būtent skolininkės D. A. vykdomąsias bylas vykdytų jis, vykdomosios bylos proporcingai buvo paskirstytos kitiems antstoliams (tame tarpe ir N. A.) po antstolės R. M. mirties. Antstolio teisėto lūkesčio gauti atlyginimą už darbą šiuo metu vertinti negalima, kadangi skola neišieškota.

11. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje, antstolės V. P. sutikimo priimti ir vykdyti iš antstolio N.A. gautas skolininkės D. A. vykdomąsias bylas, nėra, nors antstolių veiklos teritorija ir sutampa. Be to, pats antstolis N.A. nesutinka vykdomųjų bylų persiųsti antstolei V. P., pareiškėja prašo tai padaryti teismo.

12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs vykdymo procese nustatytas aplinkybes, pareiškėjos (išieškotojos), antstolio elgesį vykdymo proceso metu, antstolių funkcijų tęstinumą, skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, sprendė, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Suinteresuotas asmuo antstolė V. P. savo argumentuose teismo posėdyje ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuomonėje, nesutiko, kad minėtos skolininkės D. A. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos iš antstolio N.A. būtų perduotos jai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo: 1) pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį N. A. priimti patvarkymą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų dokumentų (vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/01810 ir Nr. 0165/19/01950) persiuntimo antstolei V. P.; 2) apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad nėra galimybės tenkinti šio atskirojo skundo 1 p. suformuoto prašymo, prašome pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų dokumentų (vykdomosiose bylose Nr. 0165/19/01810 ir Nr. 0165/19/01950) persiuntimo antstolei V. P.; 3) apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad nėra galimybės išspręsti klausimą iš esmės – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti pareiškėjo naudai iš antstolio N. A. visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, nes skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad skolininkei priklauso nekilnojamasis turtas, todėl pareiškėjai pateikus prašymą antstoliui tik dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus (CPK 631 str. 4 d.), skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas.

13.2. Sprendžiant išieškotojos (pareiškėjos) prašymą dėl vykdomųjų bylų persiuntimo antstolei V. P., pastarosios išankstinė pozicija dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo ir vykdymo teisiškai nėra reikšminga, kadangi, visų pirma, turėtų būti išspręstas klausimas dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo antstolei V. P., ir tik po to antstolė V. P. turėtų priimti sprendimą (patvarkymą) dėl vykdomųjų dokumentų (ne)priėmimo vykdyti.

13.3. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių antstolio neveikimo įrodymų, išskyrus tai, kad bylos vykdomos pusantrų metų, o skolos iš skolininkės neišieškomos. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad prašymui dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo, kaip ir prašymui dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, nėra taikomi tam tikri motyvacijos reikalavimai, todėl, pareiškėjos prašyme antstoliui tokio prašymo motyvai nebuvo nurodyti. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja įvardino, kad antstolis dirba neefektyviai, kadangi per pakankamai ilgą laikotarpį skolos neišieškojo visiškai, nors skolininkė turi turto, taip pat byloje turi atstovę (kuratorę). Todėl, pareiškėja, siekdamas įgyvendinti pagrindinį tikslą vykdymo procese – atgauti skolą ar bent jos dalį, pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo kitam antstoliui, iš kurio tikisi efektyvesnio darbo, kuris lemtų skolos išieškojimą.

Atsiliepimas

14. Antstolis N. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atskirajame skunde apeliantės pateikti argumentai dėl vykdomos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui, kai net nėra toje pačioje veiklos teritorijoje veiklą vykdančių antstolių sutikimo dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad CPK nenumato vieno antstolio vykdomos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui, net ir esant abiejų antstolių sutikimui bei išieškotojo prašymui, kadangi, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje: teismas, priėmęs sprendimą vykdomąsias bylas iš vieno antstolio perduoti kitam, turėtų remtis konkrečiu CPK straipsniu ir jo dalimi, sprendimą motyvuoti įstatymo normomis.

14.2. Atskirojo skundo teisinėje argumentacijoje minimos teisės normos savaime net nenustato paties vykdomo vykdomojo dokumento persiuntimo kitam antstoliui pagrindo, kadangi: CPK 631 str. 1 d. 1 p. yra susijęs ne su vykdomojo dokumento persiuntimu kitam antstoliui, o su jo grąžinimu išieškotojui; CPK 632 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. nustato tik pasekmes, esant vykdomojo dokumento persiuntimo kitam antstoliui pagrindui; CPK 590 str. 1 d. nustato tik vykdymo vietą.

Šalies argumentai

14.3. Apeliantės atskirojo skundo teisinėje argumentacijoje minimos aplinkybės, jog skolininkei priklauso nekilnojamasis turtas, todėl pareiškėjui pateikus prašymą antstoliui tik dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus (CPK 631 str. 4 d.), skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, yra teisiškai nereikšmingi, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo kokia nors būtinybė grąžinti išieškotojui vykdomuosius dokumentus vykdyti, o išieškotojui tinkamai vykdant CPK nustatytas pareigas vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis negali teisės aktų nustatyta tvarka tęsti vykdomųjų dokumentų vykdymo.

14.4. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad prašymui dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo, kaip ir prašymui dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, nėra taikomi tam tikri motyvacijos reikalavimai, todėl apeliantės prašyme antstoliui tokio prašymo motyvai nebuvo nurodyti. Tai, kad išieškotojas turėjo motyvuoti savo prašymą persiųsti vykdyti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui (nesvarbu kuriam), numato CPK 640 str. 1 ir 3 d., 590 str. 4 ir 5 d., 636 str. 5 d..

14.5. Atskirojo skundo teisinė argumentacija, kad antstolės V. P. pozicija dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo ir vykdymo teisiškai nėra reikšminga, yra klaidinga, nes įstatyme nustatytais atvejais persiunčiant vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui turi būti užtikrintas jo vykdymo tęstinumas, t.y. priėmimas vykdyti pas kitą antstolį, kuris neprivalo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, esant kliūtims tokį veiksmą atlikti.

14.6. Apeliantės minimas teismų precedentas (2018 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-969-232/2018), kai antstolis sutinka vykdomųjų dokumentų vykdymą perduoti kitam antstoliui, o šis antstolis jas priima vykdyti, neatitinka faktinėms aplinkybėms šioje civilinėje byloje, kai nėra tokio antstolių sutikimo ir vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio nušalinimo pagrindų ar kokių nors jo neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (išieškotojos) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolės R. M. kontoroje nuo 2011 m. sausio 21 d., 2011 m. birželio 3 d. buvo vykdomos vykdomosios bylos Nr.0064/11/00110, Nr.0064/11/00857 dėl skolų išieškojimo išieškotojai UAB „Gelvora“ iš skolininkės D. A. (buvusi pavardė V.). R. M. netekus įgaliojimų (mirus), bylos perduotos antstoliui N. A.

18. Vykdymo proceso metu 2019 m. spalio 28 d. gautas išieškotojos prašymas dėl vykdomųjų bylų Nr.0165/19/01810, Nr.0165/19/01950 persiuntimo vykdyti kitam toje pačioje teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. V/DOK-64417 antstolis N. A. atsisakė patenkinti išieškotojo prašymą. 2019 m. gruodžio 9 d. išieškotoja apskundė šį patvarkymą, 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu antstolis atsisakė patenkinti skundą ir vykdomąsias bylas Nr.0165/19/01950, Nr. 0165/19/01810 su skundu persiuntė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

19. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

20. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo proceso institutą civiliniame procese. CPK 650 straipsnio 1 dalimi vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančią vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu. Taigi išieškotojas, pateikęs prašymą, gali atsiimti neįvykdytą arba nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 632 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui.

22. Nurodytų straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu vykdomasis dokumentas gali būti grąžintas išieškotojui, kai toks išieškotojo prašymas išieškotojo yra aiškiai išreikštas, o ne preziumuojamas. Taip pat, jog CPK nenumato vieno antstolio vykdomos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui, net ir esant abiejų antstolių sutikimui bei išieškotojo prašymui. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos UAB „Gelvora“ skundą dėl antstolio N. A. veiksmų.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, nes skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad skolininkei priklauso nekilnojamasis turtas, todėl pareiškėjui pateikus prašymą antstoliui tik dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus (CPK 631 str. 4 d.), skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nenustatė, kad pareiškėja į bylą būtų pateikusi įrodymus, kad antstoliui būtų kokia nors būtinybė grąžinti išieškotojui vykdomuosius dokumentus vykdyti, o išieškotojui tinkamai vykdant CPK nustatytas pareigas vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis negali teisės aktų nustatyta tvarka tęsti vykdomųjų dokumentų vykdymo.

24. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes sprendžiant išieškotojo (pareiškėjos) prašymą dėl vykdomųjų bylų persiuntimo antstolei V. P., pastarosios išankstinė pozicija dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo ir vykdymo teisiškai nėra reikšminga, kadangi, visų pirma, turėtų būti išspręstas klausimas dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo antstolei V. P., ir tik po to antstolė V. P. turėtų priimti sprendimą (patvarkymą) dėl vykdomųjų dokumentų (ne)priėmimo vykdyti.

25. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CPK 632 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis, baigdamas vykdomąją bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias. Kaip pagrįstai nurodo antstolis N. A., minėtame straipsnyje iš esmės įtvirtintas principas, jog persiunčiant vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui turi būti užtikrintas jo vykdymo tęstinumas, t. y. priėmimas vykdyti pas kitą antstolį, kuris neprivalo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad antstolė V. P. būtų pateikusi sutikimą priimti ir vykdyti iš antstolio N. A. gautas skolininkės D. A. vykdomąsias bylas, tuo tarpu antstolis N. A. taip pat nesutinka vykdomųjų bylų persiųsti antstolei V. P..

26. Iš atskirojo skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepateikė jokių antstolio neveikimo įrodymų, išskyrus tai, kad bylos vykdomos pusantrų metų, o skolos iš skolininkės neišieškomos. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad prašymui dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo, kaip ir prašymui dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, nėra taikomi tam tikri motyvacijos reikalavimai, todėl, pareiškėjos prašyme antstoliui tokio prašymo motyvai nebuvo nurodyti. Be to, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja įvardino, kad antstolis dirba neefektyviai, kadangi per pakankamai ilgą laikotarpį skolos neišieškojo visiškai, nors skolininkė turi turto, taip pat byloje turi atstovę (kuratorę). Todėl, pareiškėja, siekdama įgyvendinti pagrindinį tikslą vykdymo procese – atgauti skolą ar bent jos dalį, pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo kitam antstoliui, iš kurio tikisi efektyvesnio darbo, kuris lemtų skolos išieškojimą.

27. CPK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.

28. Apeliacinės instancijos teismas atlikęs CPK VI dalies analizę bei atsižvelgęs į byloje pateiktą Lietuvos antstolių rūmų nuomonę, pritaria, kad CPK nenumato galimybės persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam toje pačioje teritorijoje veikiančiam antstoliui pagal gautą išieškotojo prašymą, kai nenustatyta išieškojimą vykdančio antstolio neteisėtų veiksmų. Išieškotojas realizuoti savo teisę pasirinkti kitą antstolį gali tik atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, atitinkamai apmokėjęs antstoliui patirtas išlaidas ir pateikdamas kitam pasirinktam antstoliui tolimesniam vykdymui.

29. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė N. A. neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl galimybės persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam toje pačioje teritorijoje veikiančiam antstoliui pagal gautą išieškotojo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs vykdomųjų bylų duomenimis, taip pat nenustatė jokių antstolio N. A. neteisėtų veiksmų dėl kurių galėtų būti pažeidžiami išieškotojos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad bylos vykdomos pusantrų metų, o skolos iš skolininkės neišieškomos, antstolis dirba neefektyviai, apeliacinės instancijos teismo laikytini nepagrįstais, kadangi antstolis pagrįstai nurodo ir vykdomųjų bylų Nr. 0165/19/01810, Nr.0165/19/01950 duomenys patvirtina, jog: 1) vykdomosios bylos buvo pradėtos vykdyti kito antstolio (antstolės R. M.) dar 2011 metais ir per 8 metus iki jų perdavimo antstoliui N. A. dar nebuvo įvykdytos; 2) iki vykdomųjų bylų perdavimo antstoliui N. A. skolininkui kuratorius taip ir nebuvo paskirtas; 3) antstolis N. A., 2019 m. vasario 8 d. perėmęs vykdomąsias užtikrino tolimesnį atskirajame skunde nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, t.y. tinkamai ir savalaikiai įvykdė savo pareigas numatytas CPK 601 str. 2 d., o įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2VP-14088-559 skolininkui paskirti kuratorių nurodytose vykdomosiose bylose, 2019 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. V/DOK-51290 nurodė išieškotojai apmokėti vykdymo veiksmus, už kurių atlikimą apmokama tretiesiems asmenims (ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti atlikimui).

30. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į apeliantės atskirojo skundo argumentus, bei į tai, jog išieškotoja vykdymo procese turi teisę atsiimti vykdomąjį dokumentą ir atsisakyti išieškojimo, o vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojai per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, be kita ko, ir kitam išieškotojos pasirinktam antstoliui, tačiau šia teise apeliantė nesiekia pasinaudoti, laiko, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

33. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 3,81 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas