Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-26 · Civilinė byla Nr. e2S-969-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
e2S-969-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18251-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Baltic Logistika“
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-969-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18251-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens BUAB „Baltic Logistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio neveikimo, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., BUAB „Baltic Logistika“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjos 2017 m. kovo 30 d. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/02626, panaikinant antstolio V. M. 2017 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl skundo tenkinimo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S2-88035.Nurodė, kad pateikė antstoliui skundą, prašydama panaikinti antstolio 2017 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. S2-88035. Antstolis skundą laikė tik informacinio pobūdžio ir 2017 m. balandžio 6 d. patvarkyme Nr. S2-88989 patvarkyme trumpai išreiškė savo nuomonę dėl atskirų argumentų ir skundo netenkino, tačiau vykdomosios bylos su skundu ir patvarkymu nepersiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino antstolio 2017 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl skundo tenkinimo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S2-88035 vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/02626.Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/02626 vykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-380-340/2015 dėl 73 113,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojo UAB „Baltic Logistika“ naudai. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su 2017 m. kovo 9 d. skundu, kuriame nurodė, jog antstolis netinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas, nuolat pažeidžia išieškotojo, o kartu ir kreditorių teises, nerealizuoja areštuoto skolininkei priklausančio turto ir atsižvelgiant į tai, prašė įpareigoti antstolį V. M. perduoti vykdomąją bylą antstolei A. S.. Antstolis 2017 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą dėl skundo tenkinimo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S2-88035, kuriuo minėtą išieškotojo skundą patenkino, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė vykdyti antstolei A. S..Taip pat nustatė, kad antstolis, gavęs pareiškėjos 2017 m. kovo 30 d. skundą dėl 2017 m. kovo 17 d. patvarkymo panaikinimo, 2017 m. balandžio 6 d. patvarkyme nurodė, jog skolininkės skundą laiko informacinio pobūdžio raštu, todėl skundo netenkinęs, jo kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla teismui nepersiuntė. 2017 m. balandžio 6 d. patvarkyme antstolis, be kita ko, pažymėjo, kad skolininkė antstolio veiksmus skundžia nepagrįstais ir su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais nesusijusiais argumentais, nepagrįsdama antstolio veiksmų neteisėtumo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo nenustatęs jokio pagrindo pareiškėjos 2017 m. kovo 30 d. skundą laikyti informacinio pobūdžio raštu. Nurodė, kad antstolis, pareiškėjos skundo netenkindamas ir jo kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo nepersiųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą antstolio pareigą.Teismas pažymėjo, kad skundžiamame antstolio patvarkyme nurodoma 631 straipsnio 1 dalis įtvirtina vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinamo išieškotojui pagrindus, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad antstolis vykdomąjį dokumentą būtų grąžinęs išieškotojui BUAB „Baltic Logistika“, todėl sprendė, kad minėta teisės norma susiklosčiusių teisinių santykių kontekste nėra aktuali, todėl netaikytina.Pažymėjo, kad kitų vykdomojo dokumento persiuntimo kitam antstoliui pagrindų CPK nenumato (išskyrus CPK 590 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus), todėl padarė išvadą, kad vien išieškotojo prašymo persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, nenustačius, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, yra nepakankamas pagrindas vykdomąjį dokumentą perduoti vykdyti kitam antstoliui. Taip pat pažymėjo, kad įstatymas nesuteikia išieškotojui teisės reikalauti antstolį perduoti vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam toje pačioje veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, tačiau tai savaime nepaneigia išieškotojo teisės pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą.Teismas išaiškino, kad išieškotojas vykdymo procese turi teisę atsiimti vykdomąjį dokumentą ir atsisakyti išieškojimo, o vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, be kita ko, ir kitam išieškotojo pasirinktam antstoliui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens BUAB „Baltic Logistika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti.Nurodo, kad išieškotojas turi teisę pasirinkti antstolį, kuriam bus pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Išieškotojo nuomone, jo teisė pasirinkti antstolį, kuris vykdys vykdomąjį dokumentą, apima ir teisę pakeisti antstolį, jeigu išieškotojas mato, kad antstolis netinkamai vykdo savo pareigas, vilkina procesą ir leidžia skolininkui piktnaudžiauti. Paaiškina, kad išieškotojas gali pasirinkti antstolį, kuriam pateiks vykdyti vykdomąjį dokumentą, galį šį dokumentą atsiimti visiškai ar iš dalies jį įvykdžius, gali atsisakyti išieškojimo, todėl gali ir pakeisti antstolį, kuris vykdo vykdomąjį dokumentą, nes tokį procesinį veiksmą leidžia CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas CPK nuostatų aiškinimas, kad išieškotojas, norėdamas pakeisti antstolį, kuris vykdo teismo sprendimą, turi pirmiausia atsiimti vykdomąjį dokumentą, o vėliau turi jį pakartotinai pateikti kitam antstoliui, sudaro galimybę skolininkei išvengti ar sutrukdyti teismo sprendimo įvykdymui. Išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, o antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus, skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas. Antstolis, baigdamas vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju (persiųsdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui), nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias.Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodo išieškotojas, sistemiškai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas bei visiškai pagrįstai CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktą siejo su CPK 590 straipsnio 4 dalimi, vienareikšmiškai nustatančia, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Išieškotojas pats pripažino, kad antstolio veiklos teritorija sutampa su antstolės A. S. veiklos teritorija, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis CPK 590 straipsnio 4 dalimi nebuvo jokio teisinio pagrindo vykdomąjį dokumentą persiųsti kitam antstoliui. Nei išieškotojas, nei antstolis nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo nustatyta, kad vykdymo veiksmai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.Nurodo, kad išieškotojo noras be jokios priežasties pakeisti antstolį negali būti priešpastatomas pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams nemokėti už tuos pačius vykdymo veiksmus atlyginimo dar ir kitam antstoliui nesant tam jokių objektyvių priežasčių, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vien paties išieškotojo prašymas persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui toje pačioje aptarnaujamoje teritorijoje yra nepakankamas pagrindas vykdomąjį dokumentą perduoti vykdyti kitam antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolis gavęs išieškotojo prašymą gali persiųsti vykdomąją bylą kitam antstoliui, vykdančiam veiklą toje pačioje vykdymo teritorijoje.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/02626 vykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-380-340/2015 dėl 73 113,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojo UAB „Baltic Logistika“ naudai. Išieškotojas pateikė antstoliui skundą, prašydamas antstolį V. M. perduoti vykdomąją bylą antstolei A. S.. Antstolis 2017 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą dėl skundo tenkinimo, vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S2-88035, kuriuo tenkino išieškotojo skundą, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, 632 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė antstolei A. S..Remiantis CPK 650 straipsnio 1 dalimi vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija ) 3 punktas). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Taigi išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas tik tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba yra skolininko turto.CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu. Taigi išieškotojas, pateikęs prašymą, gali atsiimti neįvykdytą arba nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą.Nurodytų straipsniu analizė leidžia daryti išvadą, kad išieškotojas, galintis pasirinkti antstolį, kuriam pateiks vykdyti vykdomąjį dokumentą, galintis vykdomąjį dokumentą atsiimti visiškai ar iš dalies jį įvykdžius, taip pat gali ir prašyti pakeisti antstolį.Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, o antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus, skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas.CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu CPK normų reglamentuojančių vykdymo veiksmus analizė neleidžia daryti išvados, kad persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui galima tik CPK 590 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, išieškotojui nurodžius kitą antstolį, arba CPK 590 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju. Priešingai, išieškotojo teisė pasirinkti antstolį, atsiimti vykdomąjį dokumentą suponuoja išvadą, kad išieškotojas gali prašyti persiųsti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, su sąlyga jei tas antstolis veikia toje pačioje teritorijoje kurioje turi būti vykdomas išieškojimas, o antstolis, remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jį persiųsti. Teismas pažymi, kad ginčo, jog antstolio V. M. ir antstolės A. S., kuriai persiųsta vykdomoji byla, veiklos teritorijos sutampa nėra.Antstolis, baigdamas vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias (CPK 632 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis persiųsdamas vykdomąjį dokumentą, gali nenaikinti priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Tokį veiksmą gali atlikti persiųstą vykdomąją bylą gavęs antstolis.Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad išieškotojui atsiėmus vykdomąjį dokumentą, o antstoliui panaikinus vykdomojoje byloje visus pritaikytus apribojimus, skolininkei atsirastų galimybė perleisti ar apsunkinti jos turimą turtą, dėl ko pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, toks įvykdymas jau galėtų būti neįmanomas ar labai apsunkintas.Skundžiant antstolio patvarkymą skolininkė nurodė, kad bus pažeistos jos teises, kadangi padidės vykdymo išlaidos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl vykdymo išlaidų, išieškotojo prašymu persiunčiant vykdomąjį dokumentą kitam, toje pačioje veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui, turėtų būti taikomos tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijų taisyklės, kaip ir išieškotojui atsiimant vykdomąjį dokumentą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 66 punktas numato, kad išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. Taigi išieškotojo prašymu persiuntus vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neturėtų būti išieškomos ir jo interesai nenukentėtų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad išieškotojas negali prašyti antstolio vykdomąjį dokumentą persiųsti vykdyti kitam, toje pačioje veiklos teritorijoje, veiklą vykdančiam antstoliui. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas panaikinti apskųstąją nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. P. skundą atmesti.

Teisėja Liuda Uckienė