- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2-11765-451/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07912-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- R. A.
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00746,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2014 m. balandžio 24 d. buvo gautas pareiškėjos R. A. skundas, kuriuo pareiškėja prašo sustabdyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto- dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradavimą iš varžytinių ir paskirti papildomą ekspertizę tikrajai rinkos kainai nustatyti, nurodant skolininkei pinigų sumą ir depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0090/13/00746 ir paskelbtos varžytinės pareiškėjai R. A. priklausančiam turtui: dviejų kambarių butui su bendro naudojimo patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Parduodamas turtas buvo įvertintas 2013 m. lapkričio 11 dieną VĮ Registrų centro, nustatant, kad jo rinkos vertė yra 382 000 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt du tūkstančiai litų). Pareiškėja nesutikdama su nustatyta turto verte ir pagrįstai manydama, kad Kauno miesto centre, naujos statybos buto rinkos vertė didesnė, kreipėsi į išieškotojui ir kitiems komerciniams bankams priimtiną turto vertintoją –UAVB „Verslavita“, kurios atstovai, praėjus pusmečiui nuo turto rinkos vertės nustatymo atliko vertinimą ir nustatė, kad turto rinkos vertė yra 440 000 Lt ir tai įtakoja visiškai neteisingą varžytinių kainą. Pareiškėja, kreipdamasi į antstolį ir teikdama rašytiniu įrodymus dėl turto rinkos vertės pasikeitimo, padidėjimo 58 000 Lt suma, siekia nustatyti tikrąją rinkos vertę, kad turtas, priklausantis pareiškėjai, būtų parduotas iš varžytinių realia rinkos verte ir tokiu būdu nebūtų pažeisti nei pareiškėjos nei išieškotojo interesai. Pareiškėja nurodė, kad CPK 681 str. nustatytose areštuotino skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Be to, pareiškėja savo pareiškimą grindžia teismine praktika, kad įkainojimas turi atitikti galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-05-28 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-211/2007, 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2010-11-02 civilinė byla Nr. 3K-3-430/2010, 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
Antstolė Rima Gražienė pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir 2014 m. balandžio 28 d. patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodo, kad jos kontoroje yra vykdoma Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 išduota nutartis Nr. 2-5473-285 dėl 534 643,45 skolos išieškojimo iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) parduodant hipoteka įkeistą R. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB SEB banko naudai. 2014-04-22 skolininkė pateikė skundą antstolei prašydama sustabdyti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradavimą iš varžytinių ir paskirti papildomą ekspertizę. Antstolė atsisakė tenkinti skundą dėl sekančių motyvų: minėto buto vertinimo ekspertizę atliko VĮ Registrų centras ir atsižvelgiant į visas aplinkybes įvertino 382 000 Lt suma. Ekspertizės išvados dėl turto vertės kopija su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvados gavimo dienos, buvo įteikti skolininkės sūnui A. A. 2013-11-11, kuris savo ranka padarė prierašą, kad ekspertizės išvados kopiją perduos R. A.. Skolininkė dėl turto kainos per nustatytą terminą jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad su nustatyta turto verte sutiko ir nepasinaudojo CPK nustatyta teise – pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolė patvarkyme pažymėjo ir tai, kad pirmosiose varžytynėse buto kaina buvo nustatyta 305 600 Lt, tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 16-17), kuriame nurodė, kad AB SEB bankas yra suinteresuotas, kad bankui įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ir didesnę reikalavimo dalį. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš 2014-02-13 antstolės patvarkymo, ginčo turtas jau buvo pardavinėjamas pirmosiose varžytinėse. Abejotina, kad pagal pareiškėjos lūkesčius padidinus šio turto vertę atsirastų turto pirkėjų, kai tuo tarpu jų nebuvo tada, kai turtas buvo pardavinėjamas už ženkliai mažesnę kainą. Bankas yra suinteresuotas gauti kuo greičiau savo reikalavimo patenkinimą. Suinteresuotas asmuo atkreipė teismo dėmesį į tai, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas reikalauja ir papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja pati gali ieškoti pirkėjų Civilinio proceso Kodekso 704 straipsnio pagrindu, tačiau jokie veiksmai neatliekami.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdoma 2013-02-19 Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5473-285/2013. Antstolė vykdydama išieškojimą areštavo R. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą (vyk. byla Nr. 0090/13/00746). 2013-09-18 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertizės išvados dėl turto vertės kopija įteikta A. A. 2013-11-11 pasirašytinai. VĮ Registrų centras pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į visus vertei darančius įtaką faktorius bei aplinkybes, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną (2013-10-15) yra 382 000 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt du tūkstančiai litų). Antstolė Rima Gražienė, vykdydama Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. 2-5473-285/2013, paskelbė 2013-11-18 R. A. priklausančio dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines, tačiau varžytinės 2013-12-30 patvarkymu pripažintos neįvykusiomis, todėl paskelbtos antrosios varžytinės.
Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vykdymo procesui taip pat galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.) (Lietuvos A. T. 2011 vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
Vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių.
Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro ekspertizės išvados pareiškėjos turtas buvo įkainotas: butas, esantis (duomenys neskelbtini)– 382 000 Lt. Ekspertizės išvada dėl turto vertės kopija su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo išvados gavimo dienos, buvo įteikti skolininkės sūnui A. A. 2013-11-11, kuris savo ranka padarė prierašą, kad ekspertizės išvados kopiją perduos R. A.. Pareiškėja nepateikė antstolei prieštaravimų dėl turto įvertinimo ir neprašė perkainoti turtą, nors procesiniai dokumentai buvo įteikti nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso reikalavimų. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, jeigu skolininkas ar išieškotojas pagal CPK 681 straipsnio 1 ir 3 dalių normas pareiškia argumentuotus prieštaravimus dėl antstolio atlikto turto įkainojimo, antstolis turėtų skirti ekspertizę (Lietuvos A. T. 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos A. T. 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005; Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). LR CPK 681 str. 3 d. reglamentuoja, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkė ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad skolininkė R. A. nepasinaudojo savo teise per įstatymo nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus dėl antstolės nustatytos areštuoto turto vertės. Nepateikus skolininkei prieštaravimų dėl turto įkainojimo LR CPK 681 str. 3 d. nustatyta tvarka antstolė neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte. Teismas, susipažinęs su visais byloje esančiais dokumentais, vertindamas pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu, vertina, kad antstolė Rima Gražienė, vykdydama varžytines nepažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytos turto realizavimo tvarkos ir skelbimo apie būsimas varžytines turinio.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdama išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui skyrė ekspertizę ir pagrįstai priėmė 2013-11-11 patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ (LR CPK 682 str.)“ vykdomosiose bylose Nr. 0090/13/00746.
Remiantis išdėstytu bei ištyrus ir įvertinus civilinėje ir vykdomojoje byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų atmestini (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. A. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.