Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-16 · Byla Nr. ATP-500-107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-9-377/2012Nutarimas · 2012-05-18Tauragės apylinkės teismas
  2. ATP-500-107/2012Nutartis · 2012-08-16Klaipėdos apygardos teismas
  3. ATP-500-107/2012Nutartis · 2012-08-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
ATP-500-107/2012
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01863-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-500-107/2012Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01863-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 45.4.2.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK viršininko K. L. ir nukentėjusiojo D. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskirta 40 litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-31 Tauragės apskrities VPK surašė I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. už tai, kad 2011-10-31, apie 23.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilės neblaivumas), vairavo L. B. vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, policijos pareigūnams nepateikė dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu I. B. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ATPK 124¹ str. 7 d. už tai, kad 2011-10-31, apie 23.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilės neblaivumas), vairavo L. B. vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams nepateikė automobilio dokumentų.

Apeliaciniame skunde Tauragės apskrities VPK viršininkas K. L. mano, kad apylinkės teismas neištyrė visų aplinkybių, nepatikrino I. B. ir K. B. versijos, o būtent tikslinga papildomai apžiūrėti įvykio vietą ir nustatyti tikslią matomumo zoną nuo sustojusio kelyje automobilio, taip pat pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad, pagal R. B., A. S. ir D. J. parodymus, I. B. automobilį vairavo chuliganiškai, matydamas kelyje kliūtį, vis tiek trenkėsi į automobilį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir I. B. nubaudė tik pagal ATPK 126 str. 1 d.

Tauragės apskrities VPK viršininkas K. L. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. J. mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, o surinkti įrodymai įvertinti neteisingai, neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kitas faktines aplinkybes. Nurodo, jog teismas nesiėmė priemonių nustatyti posūkio atstumo automobilių važiavimo kryptimi. D. J. atlikus eksperimentą ir paveiksluojant įvykio vietą su nustatančiu atstumą matuokliu (tolimačiu), akivaizdžiai buvo matyti, kad įvykio vieta matosi iš daugiau negu 100 metrų Tai reiškia, kad I. B. ir jo keleivis sakė netiesą. Byloje nesurinkta duomenų apie kelio išilginį profilį eismo įvykio vietoje, nėra duomenų apie kelio ir kelio elementų matomumo sąlygas bei kelyje buvusio jo automobilio „Peugeot 406“ matomumo sąlygas „automobilio Audi A4“ važiavimo kryptimi, įvažiuojant į kelio vingį ir juo važiuojant. Taip pat nėra duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių stabdžių ir šviesų techninę būklę. Apie tai pasisakė ir ekspertas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad įvykio metu buvo naktis, nelijo. Teismas kompetentingos įstaigos dėl įvykio metu buvusių meteorologinių sąlygų neužklausė. D. J. tvirtinimu, jis įvykio metu, būdamas blaivus, ir bėgdamas nuo jį besivejančio automobilio, kurį vairavo I. B., važiuodamas jam nežinomu keliu, važiuoti neįsijungęs šviesų negalėjo, nes tai būtų buvę nelogiška ir neprotinga. Apeliantui sustojus, automobilio šviesos degė, jis dar spėjo įjungti avarinę signalizaciją. D. J., pamatęs ženklą su greičio apribojimu „70“, automobilį stabdė, todėl I. B. privalėjo matyti „stop“ žibintus, nes jis buvo netoli atsilikęs. D. J. tvirtinimu, jis, sustojęs kelio viduryje, išjungti šviesų negalėjo, taip pat buvo įjungęs ir avarinę signalizaciją, nurodo, kad tuoj po įvykio du automobiliu „Audi A4“ važiavę keleiviai, kurie, kaip ir vairuotojas, gal būt buvo neblaivūs, pabėgo, tik vėliau buvo surastas ir apklaustas vienas iš jų, ir kažin ar tas pats asmuo. Teismas į apelianto ir jo keleivių parodymus, jog automobilis „Audi“ juos vijosi, neatsižvelgė, vadovavosi paviršutinėmis, nekonkrečiomis eksperto išvadomis ir nusprendė, kad I. B. girtumas įtakos eismo įvykiui neturėjo, tačiau, esant vidutiniam girtumui, jo reakcija, pastabumas tikrai buvo susilpnėję ir realiai sutrukdė jam tinkamai įvertinti situaciją. I. B. savo parodymuose painiojosi, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio.

D. J. nurodo, kad pirminiame paaiškinime policijai I. B. teigė, kad važiavo jam iš paskos ir matė apsisukantį jo (D. J.) automobilį, kad važiavo su draugu, kuris pabėgo ir jo vardo nežino, netgi sakydamas, kad leido jam vairuoti, vėliau nurodė, kad „Peugeot 406“ stovėjo kelio viduryje su išjungtais žibintais. Paaiškėjo, kad tai I. B. brolis. D. J. ir jo draugai matė, jog I. B. automobilyje buvo trys asmenys.

D. J. pažymi, kad įvykio vietą policijos pareigūnai paveikslavo, tačiau byloje įvykio vietos nuotraukų nėra. Po įvykio atvykus į Tauragės AVPK, D. J. ir jo draugų akivaizdoje vienas iš pareigūnų nuotraukas iš fotoaparato perkėlė į kompiuterį, todėl jos ten turi būti. Mano, jog būtina atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir nustatyti matomumo ribas, nes jo ir jo automobilyje buvusių asmenų parodymai, nuotraukų duomenys įrodo visai kitus atstumus ir kitokį matomumą, tuo labiau, kad kelio pakraščiai, toliau esantys medžiai tuo metu buvo be lapų, nebuvo žolės ir panašiai.

Apeliantas nurodo, kad teismas remiasi parodymais, kad I. B. pamatė D. J. automobilį tik prieš 30 metrų, tačiau, apžiūrėjus įvykio vietą papildomai, matyti, kad 30 metrų yra nuo kelio ženklo „Greičio apribojimas 70 km/val.“ iki įvykio vietos, kur stovėjo susidūrę automobiliai.

Nukentėjusysis D. J. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Tauragės apskrities VPK viršininko K. L. apeliacinį skundą I. B. mano, kad R. B., A. S. ir D. J., teigdami, kad pastarojo vairuojamąjį automobilį jis vijosi, bandė automobilį užkišti ar kitaip chuliganiškai elgėsi, sakė netiesą.

Apeliaciniame skunde teiginys, kad automobilis „Peugeot“ buvo šiek tiek skersas kelio atžvilgiu yra klaidingas, nes jis stovėjo 90 laipsnių kampu kelio krypties atžvilgiu. Tai yra užfiksuota Kelių policijos protokole ir „Peugeot“ vairuotojo paaiškinime. Pareigūnų nubraižytoje schemoje matyti, kad ir po susidūrimo automobilis „Peugeot“ liko stovėti beveik skersai važiuojamosios dalies, arčiau dešinio kelio krašto. Esant kelio pločiui – 7 m, automobilio „Peugeot“ ilgiui – 4,56 metro, jeigu automobilis „Peugeot“ būtų stovėjęs skersai vienoje kelio pusėje, būtų buvęs 2,44 m tarpas, o kadangi jis stovėjo maždaug per vidurį, tarpas galėjo būti 1,2 – l,4 m. Turint omenyje, kad automobilio „Audi A4“ plotis 1,73 m, apvažiuoti kliūties nebuvo įmanoma. Vieno iš liudytojų tvirtinimas, kad automobilis pagal važiavimo kryptį į eismo juostą buvo išlindęs tik 10 centimetrų, yra nelogiškas, nes automobilis „Peugeot“ yra gerokai ilgesnis negu vienos krypties važiavimo juostos plotis.

Nubaustojo I. B. nuomone, apžiūrėti įvykio vietą papildomai ir nustatyti matomumo zoną, nėra būtina, nes tuo įsitikino ekspertai. Jis taip pat ne kartą buvo grįžęs į įvykio vietą. Bet viena yra matyti dienos metu, o kita yra matyti tamsiu paros metu, kada matyti tik automobilio šviesų apšviestas kelio plotas. I. B. tvirtinimu, jis pastebėjo automobilį tada, kai išsitiesinus kelio kreivei, jį apšvietė jo vairuojamo automobilio šviesos, t. y. apie 30 metrų atstumu. Tikina, jog „Peugeot“ vairuotojas įjungęs avarinės signalizacijos nebuvo, tai gal būt būtų suteikę galimybę ankščiau pamatyti kliūtį. I. B. prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Paaiškinime Tauragės apskrities VPK viršininkui I. B. nurodė, jog 23.20 val. važiavo su draugu paskui automobilį „Peugeot“, kuris apsisuko, ir jo draugas į šį automobilį atsitrenkė bei pabėgo. Draugo vardo nežinojo, buvo matęs tik iš išvaizdos. Jam buvo davęs automobilį, nes juo pasitikėjo (b. l. 9).

Teismo posėdyje I. B. prisipažino, jog vairavo automobilį būdamas girtas. Važiavo 70 km/h greičiu. Šis greitis jam atrodė saugus, toks greitis buvo leistinas. I. B. teigimu, jis nepamatė transporto priemonės, nes posūkio metu, jo žibintai švietė į išorinę posūkio dalį, automobilis, į kurį atsitrenkė stovėjo skersai kelio. Automobilį pamatė maždaug prieš 30 metrų, tik tada, kai jį apšvietė savo automobilio žibintais. Bandė automobilį stabdyti. Ratai nečiuožė, nes yra ABS. Apvažiuoti automobilio, į kurį atsitrenkė, nebuvo pro kur, todėl į jį atsitrenkė. Kartu su I. B. važiavo jo brolis ir O. iš Klaipėdos. I. B. tvirtino, jog jokių lenktynių nebuvo. Kai įvažiavo į to kelio vingius, automobilis „Peugeot“ visą laiką važiavo priekyje. Dar prieš posūkį minėtas automobilis iš akiračio išnyko. I. B. teigimu, jis dėl avarijos nekaltas, nes buvusiomis sąlygomis jis galimybės sustabdyti automobilį neturėjo, D. J. automobilio šviesos buvo išjungtos (b. l. 40–41, 48).

Paaiškinime Tauragės apskrities VPK viršininkui D. J. nurodė, jog 2011-10-30 23.10 val., važiuojant automobiliu iš (duomenys neskelbtini) , priešinga puse jį pasivijo automobilis „Audi A4“. Jame buvę vaikinai, iškišę per langą rankas, bandė kažką mesti į jo vairuojamą automobilį. D. J. su draugais išsigando, bandė nuo jų pabėgti, tačiau „Audi“ vairuotojas bandė užkišti jam automobilį. D. J. lenkdamas priartėjo prie kelio ženklo „70“ ir paspaudė stabdžius. Tada jam sumėtė automobilio galą ir kelyje apsisuko 360 laipsniu kampu. Pastovėjus apie 5 sekundes, iš galo parlėkė automobilis „Audi A4“, kuris, net nebandęs stabdyti ar prasukti, nors iki jo automobilio buvo dar toli, trenkėsi į jo automobilį. Automobilį „Audi A4“ vairavo I. B.. D. J. nurodė, jog šią aplinkybę gali paliudyti su juo kartu važiavę R. B. ir A. S. (b. l. 12).

Teismo posėdyje liudytojas D. J. parodė, kad spalio 30 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Iš galo „prisirišo“ I. B. automobilis. Šalia vairuotojo sėdėjęs vaikinas kažką metė ar bandė mesti per langą. Automobilis taranavo jį visą kelią, bandė užkišti automobilį, todėl turėjo nuo šio automobilio pasišalinti. D. J. nuomone, įvykis galėjo įvykti dėl to, jog jis viršijo greitį, buvo staigus posūkis, o kai pamatė greitį ribojantį kelio ženklą „70“, bandė stabdyti. Tada jo automobilis apsisuko kelyje visu ratu ir sustojo vienoje eismo juostoje. Sustojęs D. J. stovėjo apie 10 sekundžių kol atsipeikėjo. Automobilis stovėjo šonu į (duomenys neskelbtini), o priekis palei kelią. Automobilis buvo užėmęs abi eismo juostas – vieną mažiau, kitą daugiau. D. J. pamatė, kad tiesiai į jo automobilį atvažiuoja kitas automobilis, kuris ir atsitrenkė, nors jis buvo dar toli, galėjo stabdyti, buvo įmanoma apvažiuoti. Atsitrenkęs automobilis D. J. automobilį nustūmė iki kelkraščio. Įvykio metu kelias buvo šlapias. Kelias yra su posūkiu. Kai išvažiuojama iš posūkio, atstumas tarp jų automobilių galėjo būti apie 300–400 metrų, o kai kelias apsišviečia – apie 200 metrų, bet ne 30 metrų. Po smūgio D. J. automobilis buvo pastumtas į priekį. I. B. įvažiavo į jo automobilį, nes nestabdė. Kad sudarė avarinę situaciją, D. J. neigė (b. l. 41–42).

Paaiškinime Tauragės apskrities VPK viršininkui A. S. nurodė, jog važiavo iš (duomenys neskelbtini) D. J. vairuojamu automobiliu. Jų automobilį sumėtė bei į juos atsitrenkė kitas automobilis, iš kurio išlipo 3 jaunuoliai, iš kurių du pabėgo. Atvažiavus policijai, vairuotojas buvo įsodintas į policijos automobilį (b. l. 10).

Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad 2011-10-30 D. J. vairuojamu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) . Kitas automobilis juos vijosi, lenkė, tame automobilyje sėdėję vaikinai jiems grasino, kažką rodė per langą. D. J. automobilį užmetė ir jie atsidūrė skersai kelio, bet beveik vienoje eismo juostoje. I. B. automobiliu trenkėsi į juos po maždaug 20 sekundžių (b. l. 43).

Paaiškinime Tauragės apskrities VPK viršininkui R. B. nurodė, jog važiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Automobilis posūkyje apsisuko, jie sustojo ant kelio. Tada į juos atsitrenkė kitas automobilis. Iš automobilio išlipo 3 jaunuoliai, iš kurių 2 pabėgo. Atvažiavus policijai, vairuotojas buvo įsodintas į policijos automobilį (b. l. 11).

Teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, jog 2011-10-30 važiuojant D. J. vairuojamu automobiliu namo, juos pasivijo I. B. vairuojamas automobilis, kuriame sėdėję jaunuoliai pradėjo gąsdinti, mojuoti rankomis. Tada jie nuo šių jaunuolių bėgo. Buvo staigus posūkis ir D. J. automobilį užnešė. Automobilis apsisuko ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Po kokių 10 sekundžių į juos parlėkė ir atsitrenkė kitas automobilis, nors kita eismo juosta buvo beveik laisva, galėjo būti apie 2,5 metro. D. J. automobilis į kitą eismo juostą buvo išlindęs gal 10 cm. Liudytojo nuomone, į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas juos matė, nes degė jų automobilio šviesos. Už posūkio, iki jų automobilio, kai kelias jau tiesus ir apšviečiamas, galėjo būti apie 100 metrų ar daugiau. „Audi A4“ atsitrenkė į jų automobilio „Peugeot“ priekinį sparną. Automobilis važiavo tiesiai į D. J. automobilį, bet paskui suko. Liudytojo nuomone, automobilis galėjo pasisukti anksčiau. Vienu metu, I. B. truputį automobilį pristabdė, bet paskui važiavo tolygiu greičiu ir atsitrenkė (b. l. 42–43).

Teismo posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad automobilis, į kurį atsitrenkė, stovėjo skersai kelio. Brolis automobilio sustabdyti nespėjo. Jis sėdėjo automobilio gale, o O. – priekyje. Langų atsidarę nebuvo. Kai jų automobilio žibintai apšvietė kelią, skersai stovėjęs automobilis buvo už 30 metrų, bet tikrai ne už 300 metrų.

Iš aptartų I. B., liudytojų D. J., R. B., A. S. bei K. B. parodymų matyti, jog jų parodymai apie tai, prieš kiek metrų buvo galima pastebėti automobilį „Peugeot“, stovintį skersai kelio, kai automobilis „Audi A4“ jį apšvietė savo žibintais, skiriasi. I. B. bei liudytojas K. B. parodė, jog, išvažiavus iš posūkio, kai automobilis „Peugeot“ jau buvo matomas, iki jo buvo likę tik apie 30 metrų, todėl susidūrimas buvo neišvengiamas. Dėl to, kad automobilis stovėjo skersai kelio, apvažiuoti jį kita eismo juosta nebuvo galimybių. Liudytojai D. J., R. B., A. S. tvirtino, kad „Audi A4“ vairuotojas D. J. automobilį „Peugeot“ turėjo matyti likus iki jo dar apie 300–400 metrų. Susidūrimo galėjo išvengti ir todėl, kad „Audi A4“ vairuotojas automobilį „Peugeot“ galėjo aplenkti, nes kitoje kelio pusėje vietos tam buvo pakankamai.

Ekspertizės akte Nr. 11K–16(12) ekspertas V. P. padarė išvadą, jeigu eismo įvykio vietoje įvykio metu kelio danga buvo šlapias asfaltas, o kelio ruožas horizontalus, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį „Audi A4“ neprivažiuodamas važiuojamojoje dalyje stovinčio automobilio „Peugeot 406“ ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje pastarąjį turėjo objektyvią galimybę pastebėti didesniu nei 66,7 m atstumu, o važiuodamas 80 km/h greičiu – jeigu pastarąjį turėjo objektyvią galimybę pastebėti didesniu nei 81,5 m atstumu. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis 70 km/h, o automobilio „Audi A4“ vairuotojas stovintį automobilį „Peugeot 406“ turėjo objektyvią galimybę pastebėti nuo 66,7 m iki 81,5 m atstumu, tai dėl leistino greičio viršijimo jis prarado galimybę savalaikiai stabdant išvengti susidūrimo su automobiliu „Peugeot 406“. Jeigu faktinės kelyje stovinčio automobilio „Peugeot 406“ matomumo sąlygos buvo 30 m, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „Audi A4“ važiuojant 70 – 80 km/h greičiu ir iš 30 m atstumo pastebėjus kelyje stovintį automobilį „Peugeot 406“, automobilio „Audi A4“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprivažiuojant stovinčio automobilio ir išvengti susidūrimo.

Iš ekspertizės akto matyti, jog, jeigu eismo įvykio vietoje įvykio metu kelio danga buvo šlapias asfaltas, o kelio ruožas horizontalus, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį „Audi A4“ neprivažiuodamas važiuojamojoje dalyje stovinčio automobilio „Peugeot 406“ ir turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje pastarąjį turėjo objektyvią galimybę pastebėti didesniu nei 66,7 m atstumu, o važiuodamas 80 km/h greičiu – jeigu pastarąjį turėjo objektyvią galimybę pastebėti didesniu nei 81,5 m atstumu.

Objektyvių duomenų, kokiu atstumu automobilio „Audi A4“ vairuotojas galėjo matyti kelyje stovintį automobilį „Peugeot 406“, nėra. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, perkvalifikuodamas I. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 1 d., rėmėsi I. B. paaiškinimu, jog jis kliūtį pamatė tik prieš 30 metrų bei pagal I. B. paaiškinimus padaryta eksperto išvada, jog jeigu faktinės kelyje stovinčio automobilio „Peugeot 406“ matomumo sąlygos buvo 30 m, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „Audi A4“ važiuojant 70 – 80 km/h greičiu ir 30 m atstumu pastebėjus kelyje stovintį automobilį „Peugeot 406“, automobilio „Audi A4“ vairuotojas sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo neturėjo techninės galimybės.

Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų D. J., R. B., A. S. parodymus, kad „Audi A4“ vairuotojas galėjo matyti kelyje stovintį automobilį „Peugeot 406“ atstume nuo 200 iki 400 metrų, tarp I. B. ir liudytojų D. J., R. B., A. S. esančių prieštaravimų nepašalino.

Tam, kad pašalinti minėtus prieštaravimus bei objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, būtina papildomai apžiūrėti įvykio vietą, esant tokiam pat matomumui bei automobilio „Peugeot 406“ padėčiai kelyje, kaip įvykio dieną, nustatyti, kokiu atstumu automobilio „Audi A4“ vairuotojas, išsukęs iš posūkio, galėjo pamatyti kliūtį, t. y. ant kelio stovintį automobilį „Peugeot 406“, kuris galėjo stovėti ir su įjungtais ir su išjungtais žibintais, ar buvo galimybė „Audi A4“ vairuotojui, pamačius kliūtį, ją apvažiuoti. Taip pat nėra duomenų apie tai, šlapia ar sausa asfalto danga buvo įvykio dieną iš tikrųjų. Tik išsiaiškinus minėtas aplinkybes, bus pašalinti prieštaravimai tarp I. B. ir liudytojo K. B. bei liudytojų D. J., R. B., A. S. parodymų bei bus galima objektyviai ir nešališkai įvertinti įrodymų visumą bei teisingai kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus.

Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutarimas yra neteisėtas ir objektyviais duomenimis nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutarimą panaikinti, I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis