Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-88-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
T-88-579/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00944-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
Ž. Z.
Kategorijos
Byla Nr. T-88-579/2017
Teisminio proceso Nr.1-20-9-00944-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios Ž. Z. prašymą išdėstyti nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą ilgesniam terminui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu Ž. Z. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausta 3766 Eur (100 MGL) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendį nuteistoji skundė apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 19 d.

Šalies argumentai

Ž. Z. prašo paskirtos bausmės baudos sumokėjimą išdėstyti 36 mėnesiams po 104 Eur per mėnesį. Nurodo, jog ji nevengia vykdyti paskirtą piniginę bausmę, tačiau neturi pajamų, kad galėtų ją įvykdyti per nustatytą 5 mėnesių terminą. Teigia, jog materialinė padėtis sunki – dirba tik nuo 2017 m. sausio 16 d. ir gauna minimalų 380 Eur atlyginimą, kitų pajamų ir turto neturi. Be to, yra pasiėmusi paskolą kredito unijoje ir kas mėnesį reikia mokėti po 34 Eur iki 2034 m. Taip pat nurodo, jog šiuo metu laukiasi ir nėštumas jau daugiu nei 7 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bausmės vykdymo taisyklės yra detaliai numatytos ir išdėstytos tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tiek ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksuose (toliau – BVK), tačiau galimybė bausmės vykdymo procese išdėstyti bausmės – baudos vykdymą ir pratęsti savanoriško įvykdymo terminą nenumatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 352 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Šios įstatymų nuostatos nepažeistos. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra išaiškinta, kad nuteistoji teismo paskirtą baudą privalo sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Nuosprendžio kopija registruota pašto siunta išsiųsta nuteistajai ir įteikta asmeniškai 2015 m. balandžio 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 19 d., todėl turi būti vykdomas.

BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje. Taigi nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės pratęsti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriško vykdymo termino.

Nuteistajai Ž. Z. nuosprendyje buvo nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas – 5 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus. Nesutikdama su jai paskirta bausme, nuteistoji turėjo teisę skųsti nuosprendį apeliacine tvarka. Nuteistoji nuosprendį skundė, tačiau apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis įsiteisėjo ir turi būti vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad terminas, per kurį įpareigota nuteistoji sumokėti baudą, yra nuosprendžio rezoliucinės dalies elementas ir pačios bausmės – baudos elementas, per kurį siekiama bausmės tikslų. Teismas, nustatydamas baudos dydį bei nurodydamas terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėti, remdamasis padarytos veikos bei nuteistosios pavojingumu, asmenybės vertinimu, manė, kad būtent tokia bausmė ir jos vykdymas labiausiai atitinka teisingumo ir proporcingumo principą ir yra būtina bei pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus. Tai, kaip jau minėta, yra bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, ir atpildo už padarytą nusikalstamą veiką dalis, neatsiejama nuosprendžio dalis, todėl pirmosios instancijos teismas negali keisti savo priimto ir įsiteisėjusio sprendimo šiuo klausimu. Teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1S-187-307/2016, 1N-271-396/2015).

Teismas taip pat pažymi, jog nors savanoriško bausmės – baudos – vykdymo termino pratęsimo įstatymai nenumato, tačiau yra įstatymo numatyta galimybė išdėstyti baudos vykdymą priverstinio išieškojimo procese. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti.

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Ž. Z. prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Ž. Z. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Gražys