- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2-26695-155/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- K. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei E. A., atsakovo atstovei S. G.
Viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo K. G. ieškinį pareikštą Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės ieškovo K. G. naudai 1116,71 Eur dydžio turtinę žalą, 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos prokuratūroje Kauno apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00805-14 siekiant nustatyti ar ieškovas K. G. galimai padarė BK 202 str. 1 d. numatytą draudžiamąją veiką. 2015 m. sausio 9 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir prokurorės A. C. nutarimu jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2015 m. sausio 16 d. ieškovas neprisipažino dėl pareikštų įtarimų, perdavė tyrėjai surašytą prašymą leisti jam išvykti su šeima į suplanuotą kelionę į Australiją. Šis prašymas nebuvo sprendžiamas ir dėl to ieškovo advokatė elektroniniu paštu pateikė prašymą išvykti į užsienį. Po didelės įtampos buvo patenkintas prašymas, ieškovas į kelionę išvyko. 2015 m. kovo 20 d. ieškovo advokatė susipažinusi su užbaigta ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikė prokurorei A. C. prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prie prašymo pridėjo pagrindžiančius dokumentus. 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutartimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuota, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu buvo nutarta pradėti administracinę teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., ją išskirti ir perduoti Kauno rajono policijos komisariatui. 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriau prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovada priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos ieškovo atžvilgiu teiseną, konstatuojant, kad yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Ieškovas mano, kad dėl jo atžvilgiu be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo, nepagrįstai taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dėl to patirtų suvaržymų jis patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Tiek padarytą turtinę, tiek ir neturtinč žalą ieškovas kildina iš neteisėtų policijos komisariato, kuris yra pavaldus Piolicijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir iš ikiteisminį tyrimą kontoliavusios Kauno apylinkės prokuratūros, kuri pavaldi Generalinei prokuratūrai, veiksmų. Ieškinį reiškia Civilinio kodekso (toliau CK ) 6.272 str. 1 d. d pagrindu, pagal kasacines nutartis ( LAT Nr.3K-3-364/2008, Nr. 3KL-3-200/2010) įrodinėja atsakovo atsakomybės tris sąlygas: padarytus neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį. Įvardija teismų praktiką (LAT 3K-7-183/2006, 3K-7-381/2003) , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją, kuri ieškovo nuomone patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, nes įtarimai ieškovui buvo pareikšti neva dėl to, kad jis pažeidė Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą EVRK2, kad neva šiai klasei yra priskirti ieškovo atlikti veiksmai. Nurodo, kad tokiai klasei priskirti ieškovo veiksmai negalėjo būti, nes šiai klasei priskirta veikla EVRK2 apibudinama kaip indėlių priėmimas ir kreditų teikimas. Atsižvelgia į EVRK2 aiškinamąsias pastabas, į lingvistinę reikšmę, Statistikos departamento nuomonę ieškovo veiksmai negalėjo būti priskirti šiai klasei. Remiasi BPK 168 str. 1 d. kurioje nustatyta, kad gavus skundą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai nustatyti faktai apie padarytą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, abra kai yra aiškios BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės, turi atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Ikiteisminio tyrimo pareigūnams turėjo būti žinom ir jie turėjo konstatuoti, kad ieškovo veika nepatenka į EVRK2 klasę ir dėl to ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas visai negalėjo būti pradėtas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 168 str nuostatas, be pagrindo pradėjo baudžiamąjį persekiojimą prieš ieškovą ir tuo padarė neteisėtus veiksmus. Ieškinyje analizuoja BK 202 str. 1 dalies normą, jos taikymą, daro išvadą, kad tuo atveju jeigu paskolos teikimas nepatenka į įstatymų reglamentavimo sritį, tai neatsiranda ir įstatymais nustatytos pareigos steigti juridinį asmenį nepriklausomai nuo tokios veilkos apimties ir tęstinumo, cituoja Valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją apie tai, kad tuo atveju, jeigu skolinant asmenines lėšas sudaromi atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra versliškumo elemento, skolinama vienam juridiniam vienetui, tai tokiu atveju lėšas skolinantis gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą ir jos registracija yra neprivaloma, kad gyventojai pageidaujantys teikti paskolas šiuo metu nėra registruojami į Mokesčių mokėtojų registrą kaip vykdantys individualią veiklą. Nurodo, kad ieškovo veiksmuose buvo akivaizdumas, jam negalėjo būti pareikšti įtarimai pagal BK 202 str. 1 d. Be to BK 202 str. 1 d. reikalauja, kad veika būtų padaryta tyčia, jis sudarydamas paskolos sutartis deklaruodavo gaunamas pajamas, nenusižengė jokiems įstatymams, jo veiksmai buvo teisėti, pradėdami ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą pareigūnai pažeidė BPK 168 str., kas sąlygojo atsakovo neteisėtus veiksmus. BK 202 str. 1 d. norma nustato stambaus masto kriterijų, baudžiamoji atsakomybė gali kilti kai per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydis viršija 500 G. I. itarimų pareiškimo dienos buvo surinkti duomenys apie paskolas iš kurių galima buvo nustatyti gaunamų pajamų dydį ir nustatyti, kad jis yra mažesnis. Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuos neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, neturint pakankamų duomenų sudarė situaciją kurioje ir visi kiti po to sekę procesiniai veiksmai yra neteisėti, be to nebuvo jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad kardomosios priemonės pritaikymas labiau užtikrins įtariamojo dalyvavimą ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo slapstytis nuo vykdomo persekiojimo, paskirta kardomoji priemonė suvaržė ieškovo laisvę, kad tokie veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme laikomi neteisėtais. Ieškovas turtinės žalos atlyginimą sieja su 1116,71 Eur išlaidomis, kurias jis turėjo sumokėdamas už teisinę pagalbą, dėl to, kad jos prisireikė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės veiksmų, teisę į šio dydžio turtinės žalos atlyginimą ieškovas sieja su CK 6.263 str. 2 d., 6.249 str. 1 d. reglamentavimu. Reikalavimą priteisti neturtinę 10000 Eur žalą grindžia CK 6.272 str. 3 d., nurodo, kad ieškovas būdamas įtariamuoju nuolatos išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, kad ši procesinė būsena neigiamai veikė jo emocinę būklę, kėlė didžiulį stresą, itin neigiamai veikė įprastą savijautą, kad patiriamas stresas dėl nepagrįstai vykdomo persekiojimo taip pat neigiamai veikė ieškovo darbingumą ir efektyvumą, taip pat kenkė santykiams su šeimos nariais ir verslo partneriais. Didelius nepatogumus ieškovui sukėlė kardomosios priemonės skyrimas. Ieškovo suplanuota kelionė į Australiją turėjo prasidėti nuo 2015 m. sausio 21 d., iki paskutinės dienos jis negalėjo būti tikras ar jam bus leidžiama išvykti į suplanuotas su žmona atostogas. Jis buvo priverstas rašyti prašymus dėl leidimo išvykti, nurodyti apsistojimo vietas, kontaktinius duomenis. Be to ieškovui teko atsisakyti verslo kelionių į Latviją ir Estiją ir dėl to ieškovas patyrė nepagrįstą pažeminimą, turėdamas nurodyti verslo partneriams priežastis dėl kurių negali vykti, o tai neabejotinai pakenkė jo reputacijai tiek verslo partnerių, tiek ir kitų pažįstamų žmonių tarpe.
Ieškovo advokatė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas, kad ji gindama ieškovą ikiteisminio tyrimo byloje aiškino tyrėjams ir prokurorui, kad ikitesminis tyrimas negalimas, teikė byloje įrodymus. Į jos ir ieškovo prašymus nebuvo reaguojama, kol galiausiai byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta. Ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tuo jam buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Ieškovas turėjo samdytis advokatą, tam patyrė išlaidų, be to jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes turėjo nepatogumų, jautė stresą, nuolatinę įtampa, jo santykiai su verslo klientais ir namiškais pablogėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, kad ieškovas turi įrodyti tris būtinąsias sąlygas neteisėtus atitinkamų institucijų veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Remiasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-169/2007, kurioje išaiškinta, kad pareigūnų veiksmai yra teisėti tol, kol nėra įrodyta priešingai. Ikiteisminio tyrimo procese nei vienas pareigūno veiksmas nebuvo panaikintas, pripažintas neteisėtu, tokių neteisėtų veiksmų neįvardija ir ieškovas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o tai savaime nepatvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, tiek pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimas yra neteisėtas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti vertinami neteisėtais vien dėl to, kad procesas numatytais pagrindais pasibaigė nenubaudus asmens baudžiamąja tvarka, kad pradėjus ikitesminį tyrimą objektyviai negali būti žinoma baudžiamosios bylos baigtis, jos galutinis rezultatas, kad taip yra konstatuota ir LAT nutartyse Nr. 3K-7-183/2006, Nr. 3K-3-181/2002 Ikiteisminį tyrimą galima pradėti gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, kad gautų taip faktų patikrinimo galimybės nepradėjus ikiteisminio tyrimo ribotos. Ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d. buvo pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje 2014-09-17, pagal prokurorės nutarimą. Pagal BPK 168 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą atsisakoma padėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai netesingi ir yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Nutarime buvo atsižvelgta į VMĮ 2014-05-19 rašte Nr. (27.4-30-3)-RD-1344 nurodytą informaciją, kad verstis vartojimo kreditų teikimo veikla galima tik turint atitinkamą leidimą, kuris priskiriams 64.19 klasei, o ieškovas K. G. tokio leidimo neturėjo Specialisto 2013-11-06 išvadoje Nr. 5-2/188 buvo fiksuota informaciaj apie K. G. paskolų teikimą UAB”B. B. Development”. Turėti duomenys sudarė pakankamą pagrindą prokurorui pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00805-14 pradėtas pagrįstai ir teisėtai, laikantis BPK normų. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl kardomosios priemonės skyrimo, nes skiriant kardomąją priemonę nėra sprendžiamas asmens kaltumo klausimas, netiriami įrodymai, tik siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Nurodo, kad byloje negali būti nuspręsta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ieškovui klausimą veikė pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nustatytą tvarką. Ieškovui buvo skirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji taikyta nuo 2015-01-09, panaikinta 2015-04-10, galiojo labai trumpą laiką. Paskirtą kardomąją priemonę ieškovas galėjo skųsti, bet jos neskundė, baudžiamojo proceso tvarka nenustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė ieškovui yra neteisėtai. Ieškovo pateiktas prašymas išvykti į Australiją buvo patenkintas, nesutinka , kad pritaikyta kardomoji priemonė neproporcingai apribojo ieškovo judėjimo laisvę. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad kardomosios priemonės paskyrimas buvo neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas. Taip pat mano, kad ieškovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos priežastinio ryšio. Rėmėsi LAT nutarties Nr. 3K-3-337/2006 aiškinimu. Nurodo, kad ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais. Nesutinka ir su ieškovo argumentais priteisti turtinę žalą, kurią sudaro advokato pagalbos išlaidos, nes ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, nes neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismo posėdyje atsakovą atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prikuratūros atstovė irgi nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad turint duomenų apie ieškovo sudarytas su juridiniais asmenimis paskolų sutartis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai padaryto nusikaltimo. Viso ikiteisminio tyrimo metu nei iš ieškovo, nei iš jo gynėjos nebuvo gauta jokių skundų. Tik tyrimo eigoje galima buvo nustatyti visas aplinkybes. Neįrodžius nusikaltimo byla buvo nutraukta. Ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovui nebuvo kliudoma laisvai judėti. Gavus jo prašymą išvykti į Australiją, toks prašymas nedelsiant buvo išspręstas, buvo leista vykti. Daugiau jokių prašymų ieškovas nereiškė. Todėl nemano, kad kardomoji priemonė sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Kadangi ieškovo atžvilgiu byla nutraukta nereabilituojančiu pagrindu, tai ir turtinė žala ieškovui neturi būti atlyginama. Atsikirtimus grindė teismų praktika, tiek Civilinio kodekso, tiek ir Baudžiamojo kodeksao, bei procesinėmis teisės normomis.
Antrasis atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos irgi pateikė atsiliepimą į ieškinį. Su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė faktines aplinkybes, kurios faktiškai sutampa su kitų bylos proceso šalių nurodytomis. Nurodo, kad pagal BPK 2 str. kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tai prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos turi imtis priemonių, kad būtų atliktas tyrimas ir būtų atskleista nusikalstama veika. Konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu buvo pradėtas įstatyme nustatyta tvarka, kad buvo gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. BPK 119 str. suteikia galimybę skirti kardomąsias priemones, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, be to tiek E. Ž. Teisių Teismo, tiek ir nacionalinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuoja, kad gali būti taikomi apribojimai laisvai judėti, kad gali būti apribota teisė pasirinkti gyvenamą vietą ir pan, tuo atveju kai tai nustato įstatymas ir kai to reikia demokratinėje visuomenėje valstybės ir visuomenės saugumui, viešąjai tvarkai palaikyti, nusiklstamumui stabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laivėms apsaugoti. Ieškovui buvo leista išvykti į atostogas. Nurodo, kad tyrimo pabaigimo faktas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėtais, jeigu jie yra atlikti pagal įstatymuose nustatytą tvarką ir laikantis nustatytų procedūrų. Nurodo, kad ieškovas reikalaudamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.272 str. turi įrodyti tris sąlygas kad vien faktas, kad ieškovo manymu jo atžvilgiu be pagrindo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam nepagrįstai buvo taikyta kardomoji priemonė neįrodo reikiamų sąlygų buvimo, kad neturtinė žala nepreziumuojama , ją reikia įrodyti, o ieškovas jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių faktų apie faktines neturtinės žalos pasekmes, kurias ieškovui sukėlė ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė, nepateikė.
Į teismo posėdį atsakovo atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas neatvyko, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Išklausius šalių atstovus, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos prijungtos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00805-14 medžiagą nustatyta, kad ieškinis yra neįrodytas, todėl jis atmetamas žemiau išdėstytais motyvais:
Ieškovas prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės. Reikalavimą kildina iš jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti.
Ginčo dėl to, kad ieškovo K. G. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jo metu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti., nėra. Tai patvirtina ir prie nagrinėjamos bylos prijungta ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 20-9-00805-14. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokutarūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. C. nutarimu, priimtu 2014-09-17 buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. G., gim. 1968-11-14, vertimosi ūkine komercine veikla neturint tam reikalingo leidimo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d d. ir jį atskirti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-01175-13. Iš šio nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad buvo pagrindas manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika, kad ją galėjo padaryti K. G., kad apie tai duomenys gauti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai aplaidžiai vedamos UAB ”B. B. develapment” buhalterinės apskaitos ir jo metu gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-19 rašto Nr. (27.4-30-3)-RD-1344, kuriame buvo nurodoma, kad verstis vartojimo kreditų teikimo veikla galima tik turint atitinkamą leidimą, kuris priskiriamas 64.19 klasei ir , kad K. G., tokio leidimo neturėjo. Taigi, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, šie duomenys yra teisėtai gauti, gauti kito ikiteisminio tyrimo metu ir atskirti iš kito ikiteisminio tyrimo. Todėl buvo pagrindas (BPK 166 str. 1 d.) pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminis tyrimas pradedamas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tokia pozicija yra įtvirtinta ir teismų praktikoje ( LAT 2K-7-336/2010), kurioje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas paprasrai pradedamas gavus duomenis apie nusikalstamą veiką, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos faktų patikrinimo galimybės.
Byloje nėra BPK 168 str. 1 d. nurodytų pagrindų dėl kurių ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas. Pagal BPK 168 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Ieškovo advokatė nenurodė faktinių aplinkybių apie tai, kad duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Tiek teismo posėdžio metu , tiek ir ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiaga, joje esantys deklaracijų duomenys rodo, kad ieškovas buvo sudaręs ne vieną, o visą eilę sutarčių su juridiniais asmenimis ( su UAB ”G. T. S.”, UAB”G. L.”, UAB ”B. B. D.”, su fiziniais asmenimis V. M., G. V.) pagal kurias ieškovas skolino lėšas. Tokia ne epizodinė, bet pakankamai dažna skolinimo veika gali turėti versliškumo požymių, jai vykdyti gali būti keliami atitinkami reikalavimai, jų nepaisymas gali būti ir nusikalstama veika, todėl laikyti, kad padedant ikiteisminį tyrimą akivaizdžiai buvo matyti, kad ieškovo veikoje nėra nusikalstos veikos požymių negalima. Be to ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius atitinkamus faktus kitoje baudžiamojoje byloje, tai yra byloje dėl UAB ”B. B. development” aplaidaus apskaitos tvarkymo ir kitų veikų padarymo. Pastarojoje byloje atlikti tyrimai, specialistų išvados patvirtina UAB ”B. B. development” sąsajas su kitais ieškovo skolininkais : UAB ”G. T. Supply”, UAB ”G. L. ”. Tai yra faktai, kurie išeliminuoja akivaizdumo nepadarius nusikalstamos veikos požymį, o patvirtina, kad buvo faktiniai duomenys apie veiką, kuri galėjo būti nusikalstama ir ją nustatyti buvo galima tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kitas pagrindas anot ieškovo, dėl kurio negalėjo būti pradėtas ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra aiškios BPK 3 str. 1 dalyje aplinkybės. Vėl gi, kaip ir BPK 168 str. 1 d. atveju, nagrinėjamoje byloje nenustatytas akivaizdumo požymis, kuris būtų draudęs pradėti ikiteisminė tyrimą, taip ir BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių aiškumo požymio nėra. Ieškovo advokatės aiškinimas šiuo atveju yra grindžiamas nuomone, kad ieškovo veikla atitiko civilinius teisinius santykius yra subjektyvi. Tam, kad būtų nustatyta ar veika atitinka civilinius ar baudžiamuosius santykius ir buvo reikalingas tyrimas. Tyrimo eigoje ieškovo veiklos dalis buvo pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, tačiau ieškovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, o ne dėl to, kad jis nerpadarė administracinio teisės pažeidimo ( b.l. 24-26).
Aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad priešingai negu kad teigia ieškovo advokatė, nebuvo akivaizdaus pagrindo dėl kurio ieškovo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai buvo duomenys, kurie sudarė pakankamą pagrindą prokurorui pradėti ikiteisminį galimai nusikalstamos veikos tyrimą. Ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu pradėtas teisėtai, pagrįstai, laikantis baudžiamojo proceso normų, jį pradėjo pareigūnas, kuriam įstatymu tokia teisė suteikta. Tokia išvada, išanalizavus ginčo situacija atitinka teismų praktiką bei tarptautinę praktiką (LAT Nr. 3K-3-374/2006, Nr. 3K-3-56/2007, Nr. 3K-3388/207 ir kt., Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Nr. 14310/88, priimtas 1994-10-28, Nr. 32214/3, priimtas 2009-11-02 ir kt.).
Nustačius, ikiteisminio tyrimo, kuris buvo atliktas teisėtumą ir pagrįstumą nustatyta, kad ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui paskirta teisėtai, pagrįstai. Be to nustatyta, kad kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui nesudarė trukdžių, lėmusių žalos atsiradimą. Ieškovui kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo taikyta trumpą laiką nuo 2015-01-09 iki 2015-04-10. Kardomosios priemonės tikslas ne nubausti asmenį, bet užtikrinti tinkamą ir sklandžią baudžiamosios bylos tyrimo eigą. Kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui yra skundžiamas procesinis veiksmas. Ieškovas jam paskirtos kardomosios priemonės per jos galiojimo laiką neskundė, neprašė panaikinti. Procesiškai kardomosios priemonės paskyrimas nebuvo peržiūrėtas, įstatyme nustatyta tvarka nebuvo pripažinta, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė buvo neteisėtai. Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti metu ieškovas pasinadojo galimybe ir išvyko su šeima į Australiją. Tam ieškovui buvo duotas leidimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad leidimo išvykti kardomosios priemonės galiojimo metu išdavimas ieškovui užtrūko, priešingai, bylos faktiniai įrodymai patvirtina, kad leidimas buvo išduotas nedelsiant. Daugiau prašymų leisti išvykti ar pasinaudoti kardomosios priemonės rašytiniame pasižadėjime neišvykti draudžiamais veiksmais, išsikelti gyventi kitur ir pan. ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams neteikė, tokių ar panašių prašymų nepareiškė. Todėl ieškovo advokatės pateiktas civilinės bylos nagrinėjimo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. E. raštas ( b.l. 92) niekaip neįrodo ieškovui darytų kliuvinių. Labiau yra tikėtina, kad ne dėl kardomosios priemonės paskyrimo, o dėl visiškai kitokių ir tik nuo ieškovo valios priklausiusių aplinkybių ieškovas nepasinaudojo teismui pateiktame raštelyje teiktu pasiūlymu. Ieškovas, gavęs prašomą leidimą išvykti į Australiją per paskirtos jam kardomosios priemonės laiką ir jį gavęs nedelsiant, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ir kiti jo prašymai bus patenkinti, bet apie tokius prašymus reikia informuoti. Ieškovui buvo parinkta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pagrindas šiai kardomąjai priemonei skirti buvo teisėto nutarimo kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagrindas. Kardomąją priemonę ieškovui skyrė pareigūnas, kuriamt tokia teisė yra suteikta. Kardomosios priemonės paskyrimo klausimas procesiškai nepripažintas neteisėtu. Taigi, duomenų, kad prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas padarė neteisėtus veiksmus nėra. Kadangi šių pareigūnų veiksmai yra teisėti tai ginčo atveju nenustatyta tiek turtinei, tiek ir neturtinei žalai atlyginti būtina sąlyga- neteisėti veiksmai.
Ieškovas neįrodė ir turtinės bei neturtinės žalos priežastinio ryšio. Ieškovas turtinę žalą kildina iš sumokėto ikiteisminio tyrimo metu advokato pagalbos išlaidų, tačiau nesant neteisėtų veiksmų tokiai žalai atlyginti pagrindo nėra. Neturtinė žala irgi negali būti atlyginama dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo, be to nei vieno įrodymo apie neturtinės žalos atsiradimą ieškovas neįrodė, jokių pasekmių nei ikiteisminis tyrimas, nei paskirta kardomoji priemonė ieškovui nesukėlė. Vien deklaratyvūs ieškovo aiškinimai apie nepatogumus, , dvasinius išgyvenimus, stresą, veikusį jo emocinę būklę ir kiti požymiai negali būti pagrindu neturtinės žalos faktui konstatuoti. Nei vienas ieškovo nurodytas neturtinės žalos požymis nustatyta tvarka (CPK 178 str.) nėra įrodytas.
Neįrodžius ieškinio, jis atmetamas. Ieškinio atmetimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas per visą, pakankamai trumpą ikiteisminio tyrimo laiką jokių skundų netreiškė. Kaip teismo metu paaiškino ieškovo advokatė tik baigus ikiteisminį tyrimą ieškovas suprato, kad tyrimas jos atžvilgiu yra neteisėtas. Teimas dar kartą pažymi, kad ikiteisminio tyrimo rezultatas nebūtinai turi sąlygoti baudžiamosios bylos baigimą, kaltinamojo akto surašymą, nuteisimą, tai yra, ne kiekviena ikiteisminio tyrimo byla turi patvirtinti neteisėtų veiksmų faktą ir atitinkamai ne kiekviena nutraukta ikiteisminio tyrimo byla rodo neteisėtus veiksmus. Todėl pagrindo ieškiniui tenkinti nėra, jis atmetamas.
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovo atstovai konkrečių atstovavimo išlaidų neturėjo, o pašto išlaidos šioje byloje mažesnės už Vyriausybės nustatytą minimalų priteistiną dydį.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis LR CPK 42,185,185,259,265 straipsniais
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.