Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė M. D. skirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. D. skirta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę M. D. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia M. D. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 17 d.

M. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2019 m. birželio 17 d. panaikintas ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. O., N. D., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. D. prašo skirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės M. D. skyrimo klausimas.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydį, buvo įvertintos tiek M. D. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

8.1. M. D. viena padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.

8.2. Nuteistojo M. D. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama dar viena byla, kurioje jis teisiamas už analogiškos veikos (BK 284 straipsnis) padarymą, keturios baudžiamosios bylos, kuriose jam pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, iš jų ir už analogiškas veikas, nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Minėtos aplinkybės rodo, kad M. D. anksčiau taikytos švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, taip pat ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

8.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Skirti kitos rūšies bausmes, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų švelnesnių bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė M. D. individualizuota tinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. D. už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnes nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtas laisvės atėmimo bausmes nėra pagrindo. Bausmės subendrintos tinkamai, nepažeidžiant jų bendrinimą reglamentuojančių teisės normų. Be to, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl M. D. paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

9. Svarstant M. D. prašymą taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, vertintinos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Atsižvelgtina į kiekvienos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti palankias prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį, turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9.1. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis M. D. teistas septynis kartus, bausmės neatlikęs, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjama dar viena byla, pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikštų kaltinimų nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Vertinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes nuteistasis savo elgesio nekeičia, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas, skirtos baudžiamojo poveikio, kardomosios priemonės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

10. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, yra jauno amžiaus, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pagrobtų daiktų vertė nėra didelė, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

11. Nesant pagrindų nuteistajam švelninti bausmės rūšį, jos dydį bei taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundą.