Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-11-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
1A-462-891/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03300-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
J. V.
Civilinis ieškovas
V. P.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-891/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03300-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas J. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 31 d. 23.30 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 11.14, dvi laikiname sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Priimtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. atsisakymas nuo civilinio ieškinio, J. V. atlyginus jos reikalautą žalą, ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 22.30 val., prie „Pranciškaus Baltraus Šivicko“ autobusų stotelės, esančios Juodojo kelio gatvėje, šalia namo Nr. 66, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra tyčia kakta smogdamas V. P. į veidą ir šiai nuo smūgio pargriuvus ant nugaros, taip padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies galiuke, iš palto kišenių pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. P. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 17 eurų: žibintuvėlį, kurio vertė 10 eurų, „Naująjį testamentą“, kurio vertė 5 eurai, ir „Avinėlio užtarėjo“ maldyną, kurio vertė 2 eurai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remdamasis jis parinko ir paskyrė apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę, yra formalūs, deklaratyvūs ir neišsamūs. Anot nuteistojo, teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, galimai buvo šališkas ir neobjektyvus. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybe to, kad jis pats geranoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – teismo posėdžio metu atidavė nukentėjusiajai pinigus už pagrobtą žibintuvėlį. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad nuo vaikystės yra neįgalus dėl protinio atsilikimo, gauna neįgalumo pašalpą, dėl negalios jam sunku adaptuotis visuomenėje ir susirasti darbą, tačiau, nepaisant visų sunkumų, įsidarbino, ieškosi būsto nuomai. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. V. gynėja palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinka tik su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašydamas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. V. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistajam J. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

7. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. V. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad J. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą taip pat už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nes šis nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik asmenų nuosavybei bet ir jų sveikatai ar net gyvybei, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra darbingo amžiaus, bet nedirba, turi neįgaliojo pažymėjimą, yra iš dalies darbingas, nevedęs, vaikų neturi, yra registruotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog J. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis teigiamų išvadų dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nedaro, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus tik sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaip matyti, apylinkės teismas J. V. paskyrė 2 metus laisvės atėmimo, kai tuo tarpu bausmės vidurkis yra 3 metai ir 1,5 mėnesio. Nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. V. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo už nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Grįsdamas prašymą nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis atlygino padarytą žalą – teismo posėdžio metu atidavė nukentėjusiajai pinigus už pagrobtą žibintuvėlį, todėl tai turėtų būti vertinama, kaip dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat nurodo, kad nuo vaikystės yra neįgalus dėl protinio atsilikimo, gauna neįgalumo pašalpą, dėl negalios jam sunku adaptuotis visuomenėje ir susirasti darbą, tačiau įsidarbino, ieškosi būsto nuomai.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tai yra tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. pateikė civilinį ieškinį dėl pagrobto žibintuvėlio, kurio vertė 10 eurų (1 t., b. l. 42). 2021 m. gegužės 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu J. V. pateikė prašymą grąžinti nukentėjusiajai 10 eurų, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. sutiko, kad J. V. grąžintų jai 10 eurų ir patvirtino, kad žala jai yra atlyginta bei atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 106–107). Taigi baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo J. V. atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai V. P., todėl pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas pripažinti šią aplinkybę J. V. atsakomybę lengvinančia, tačiau jis to nepadarė, nors šiuos duomenis įvertino spręsdamas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą (nuosprendyje konstatuota, kad J. V. grąžinus pinigus už padarytą žalą teismas priima nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukia). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nepagrįstai nenustatė J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas savo noru atlygino žalą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl to, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus dar vieną J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visų aukščiau išdėstytų nuteistąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių duomenų visuma rodo, kad švelninti jam už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo labiau, kad J. V. paskirta galutinė bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, apeliacinio skundo dalykas – BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nuteistojo atžvilgiu, tai yra apeliaciniu skundu neprašoma švelninti paskirtos bausmės, o prašymas nustatyti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra siejamas tik su BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindimu.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nuteistajam J. V. taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinio teismo vertinimu, J. V. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes, priešingu atveju, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumo už nusikaltimus požiūrį visuomenėje. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau teistas ne vieną kartą (bylos duomenimis – 20 kartų), daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais jam ne vieną kartą buvo taikytos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistojo elgesys, jo gyvenimo būdas įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie tai, kad šiuo metu kitame J. V. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime yra paskelbta jo paieška, nes jo buvimo vieta nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

13. Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės, kad yra neįgalus, įsidarbino, ieškosi būsto nuomai. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinės. Apie savo neįgalumą nuteistasis žinojo dar prieš padarydamas nusikalstamą veiką, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nors jis anksčiau ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir ne vieną kartą jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Be to, į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo skiriant J. V. bausmę. Aplinkybės, kad nuteistasis įsidarbino bei ieškosi būsto nuomai, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, kad J. V. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio. Kita vertus, nuteistasis net nepateikė jokių objektyvių duomenų, dokumentų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę apie įsidarbinimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, J. V. priklauso apdraustojo kategorijai: asmuo, kuris verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, tačiau, kaip matyti, jo draudimo laikotarpis yra pasibaigęs 2021 m. birželio 17 d. Taigi, jokių duomenų, kad J. V. šiuo metu vykdytų kokią nors individualią veiklą ar būtų įsidarbinęs pagal darbo sutartį, nėra. Tuo labiau, kad jo buvimo vieta šiuo metu apskritai nežinoma, nes, kaip jau minėta, yra paskelbta jo paieška.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje iš nuteistojo J. V. valstybės naudai prašo priteisti 93,06 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Bylos duomenimis, nuteistasis J. V. nedirba, turi neįgalumą. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš J. V. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir pripažinti J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, teikimo iš nuteistojo J. V. valstybės naudai nepriteisti.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė