Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.1; 121.15; 121.21;121.22.

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-380-714/2012 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą skundžia ieškovas J. L., ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Padaryta atsakovės turtinė žala ieškovui yra esminė ir didelė, nes ieškovas nuo 2011-12-30 nedirba.

Dėl tvoros sunaikinimo ieškovas patyrė nepatogumų, negalėjo išvykti atostogų, nesijaučia saugus, nes dėl neužtverto sklypo į namų valdą gali užeiti pašaliniai asmenys, gali būti pagrobtas ieškovo turtas ir jis negali paleisti šuns. Dėl turto saugumo ieškovui kelią nerimą tas faktas, kad atsakovė 2009-10-14 buvo nubausta bauda už svetimo turto pagrobimą.

Teismas be pagrindo pasisakė sprendime dėl tvoros lokalizacijos, nes atsakovės padarytas pažeidimas nesusijęs su tvoros buvimo vieta ir nepateisina atsakovės veiksmų dėl tvoros nuvertimo.

Teismas neapklausė byloje liudytojų R. K. ir J. S., neišreikalavo baudžiamosios bylos, ieškovo nuomone, turinčios reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, tai, ieškovo manymu, sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą ir ieškovo pareikšto ieškinio atmetimą.

Po tvoros nuvertimo ieškovo ir jo sutuoktinės sveikata pablogėjo, tenka kreiptis į medikus, vartoti vaistus, ieškovas jaučiasi pažemintas kaimynų ir visuomenės akyse, išgyvena nervinę įtampą, stresą.

Atsakovė V. J. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d., pažeidė įstatymo nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo, sunaikinusi ieškovo turtą padarė ieškovui 800 Lt turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės pretenzijas dėl tariamai jai keliamų nepatogumų, sumontavo šiferio lakštus, atsakovė dėl to ieškovui pretenzijų neturėjo.

Atsakovė, nuvertusį ieškovo pastatytą tvorą, padedama liudytojų J. S. ir R. K., sugadino ieškovo tvorai panaudotas statybines medžiagas, jas suvertė prie garažo. Todėl ieškovo manymu, buvo tikslinga parodyti teismui vietoje, kad atsakovės savavališkai pašalintos statybinės medžiagos tapo nuolaužų krūva, tačiau teismas neapžiūrėjo statybinių medžiagų vietoje, dėl to teismui teikiamos nuotraukos.

Paprastai tvoros tveriamos abiejų kaimynu susitarimu, bet atsakovė prie tvoros įrengimo neprisidėjo, tvorą savo lėšomis įrengė ieškovas.

Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų neatgavo, o priešingai, negu jis tikėjosi, teismas priteisė iš jo atsakovei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovas mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas. Ieškovas visiškai palaiko visus procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus.

Teismas nepažeidė CPK 185 str. nuostatų, tinkamai įvertino ir pasisakė sprendime dėl surinktų byloje įrodymų, todėl nepagrįstas yra apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus.

Teismas išklausė abiejų šalių paaiškinimus ir suteikė teisę pateikti byloje įrodymus, šalių paaiškinimai patvirtinti, todėl bylą išnagrinėjo objektyviai, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo.

Atsakovė nuardė jos žemės sklypo dalyje buvusios tvoros dalį, tai pripažino ir pats ieškovas, tačiau motyvavo, jog atsakovė negalėjo tvoros ardyti savavališkai. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo, nes atsakovė ardė tvorą, kuri buvo jos sklypo dalyje.

Nėra reikšminga aplinkybė, kad byloje nebuvo apklausti liudytojai J. S. ir R. K., nes šalys sutiko, kad bylą teismas išnagrinėtų liudytojams nedalyvaujant.

Rašytiniame paaiškinime atsakovė V. J. nurodė, kad ieškovas klaidina teismą dėl atsakovės žemės sklypo ribų, duomenys apie atsakovės žemės sklypo ribas yra nustatyti pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovo tvora buvo pastatyta atsakovės žemės sklypo dalyje.

Atsakovė niekada nesinaudojo ieškovo žemės sklypo dalimi, ir tai patvirtina žolynas, kuriame jokie kasinėjimo darbai nebuvo atliekami.

Ieškovo pateiktos nuotraukos klaidina teismą, nes nuotraukoje neužfiksuota, kad atsakovė tvarkingai sudėjo statybines medžiagas prie garažo.

Ieškovo sumontuoti atsakovės žemėje kuolai trukdo atsakovei naudotis ir prižiūrėti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes yra nusvirę į atsakovės žemės sklypo pusę, be to, ieškovo pusėje šalia riboženklio auga metro aukščio žolės, kurios brandina sėklas, dėl to atsakovė taip pat turi nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodytos sudėtingos ir painios bylos aplinkybės ir ieškovo pageidavimas papildomai paaiškinti apeliacinės instancijos teismui dėl ginčo aplinkybių. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybės išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, šalių ir liudytojo paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimo būtinu.

Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas ir atsakovė prašo prijungti fotonuotraukas, kurios, jų teigimu, patvirtina procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat atsakovė prašo prijungti 2012-05-29 susirašinėjimą dėl riboženklių nustatymo ir dėl atsakovės prašymo 2012-11-08 dėl žemės sklypo ribų nustatymo (b. l. 171–172). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teikiamos nuotraukos byloje jau yra (b. l. 50, 57), taip pat byloje yra nemažai šalių susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dėl žemės sklypo ribų nustatymo raštų. Todėl teismas pripažįsta, kad šių įrodymų pateikimas perteklinis ir nepatvirtina tos aplinkybės, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl įrodymai prie bylos neprijungiami.

Ieškovas J. L. teigia, kad atsakovė V. J. 2011-05-06 savo namų valdoje (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, demontavo asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančios 19,30 m tvoros dalį, ribojančią ieškovo ir atsakovės V. J. žemės sklypus. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės V. J. savavališkų veiksmų, ieškovo teigimu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – tai Administracinės komisijos prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012-02-23 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriame nustatyta, kad atsakovė 2011-05-06 savavališkai nuardė dalį kaimyno J. L. tvoros, atsakovės V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidimas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. pagrindu, atsakovei už tai paskirta administracinė nuobauda įspėjimas (b. l. 4).

Atsakovė V. J. procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose teismui neginčijo tos aplinkybės, kad ginčo tvoros dalį išardė savavališkai (b. l. 22–37, 106–114, 121–125). Atsakovė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir administracinėje byloje, paaiškino, kad ieškovo tvora stovėjo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškovas ne kartą buvo atsakovės įspėtas dėl netinkamos tvoros įrengimo vietos, tačiau ieškovas tvoros nepašalino, todėl atsakovė tvorą išmontavo, o darbininkai nunešė statybines medžiagas ir sudėjo prie ieškovo ūkio pastato. Tvoros konstrukcijų, iš kurių pastatyta tvora, nesugadino, todėl žalos ieškovui nepadarė. Šią aplinkybę administracinės teisės medžiagoje 2012-02-23 konstatavo Administracinė komisija prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir Jurbarko rajono apylinkės prokurorė (priedas prie civilinės bylos – nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00256-11). Todėl teismas vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais byloje (CPK 197 str.) nustatydamas reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes.

Atsakovės paaiškinimu, teismo posėdyje nustatyta, kad ginčo tvora atrodė neestetiškai, nes nebuvo tinkamai sutvirtinta. Tvora buvo sumontuota iš senų kenksmingų gamtai šiferio lapų, pasvirusi į atsakovės žemės sklypo pusę, atsakovės žemės sklypo pusėje buvo sukalti kuolai tvoros konstrukcijoms laikyti, todėl atsakovei kėlė nepatogumų ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl galimybės prieiti prie besiribojančios su tvora žemės sklypo dalies šienaujant žolę.

Šios atsakovės nurodytos aplinkybės ieškovas teismo posėdyje neginčijo, nurodė, kad tvora buvo 10 metų senumo, ieškovas teigia, kad norėjo tvorą pakeisti, supirko kai kurias medžiagas naujai tvorai įrengti. Ieškovo paaiškinimu, seno šiferio, kuris buvo panaudotas ginčo tvorai įrengti, šiuo metu negalima naudoti statybai, todėl nori nupirkti naujų statybinių medžiagų tvorai įrengti. Tvoros kuolai buvo neišvaizdūs, gal papuvę, ir kai tvora pasviro apie 28 cm į atsakovės žemės sklypo pusę, ieškovas juos ištiesino. Ieškovas neginčijo, kad dalis tvoros, kurią išardė atsakovė, nebuvo įrengta pagal žemės sklypų ribų išmatavimus, kuriais vadovaujasi atsakovė. Procesiniuose dokumentuose ieškovas teigė, kad su atsakove nebendrauja, nes atsakovė jį kaltina žemės sklypo ribų pažeidimu.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. B. patvirtino, kad atvyko į ginčo vietą skundui dėl žemės sklypo ribų pažeidimo patikrinti ir nustatė, kad 19 m ilgio tvoros dalis patenka į atsakovės žemės sklypo dalį, šiferis buvo pasviręs į atsakovės nuosavybės teise naudojamą žemės sklypo pusę. Vėliau į vietą atvykęs liudytojas nustatė, kad dalies tvoros, kuri pateko į atsakovės žemės sklypo pusę, nebuvo, o ta dalis, kuri nepateko į atsakovės žemės sklypo dalį, buvo palikta. Ieškovas lankėsi ginčo vietoje, nes buvo parašytas raštas dėl tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės, iš privačios žemės sklypo dalies tvora tuo metu jau buvo pašalinta, rašte ieškovui apie tvoros pašalinimą iš atsakovės žemės sklypo nepaminėta. Liudytojas matė, kad ginčo tvora buvo sumontuota iš tarybinių laikų gamybos šiferio, kuris buvo pažaliavęs, konstrukcija paremta medžio stulpais, kad nevirstų. Liudytojo teigimu, jeigu ši tvora nebūtų nugriauta, ieškovas būtų įpareigotas ją pašalinti, kitaip ieškovui grėstu administracinė nuobauda.

Taigi teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad ginčo tvora buvo įrengta asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausančiame žemės sklype, ir tai, kad atsakovė savavališkai šią tvorą išardė (CPK 178, 185 str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovas byloje teigia, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad atsakovė V. J. statybines medžiagas, panaudotas tvorai įrengti, – tvoros tinklą ir cinkuotos vielos atramas – sukarpė, vieną metalinį stulpą ir medinius stulpelius ištraukė iš žemės, šiferio lapus išmontavo ir viską netvarkingai paliko prie ieškovo garažo. Atsakovė neginčija ieškovo nurodyto panaudotų tvorai įrengti statybinių medžiagų išmontavimo fakto ir tos aplinkybės, kad paliko demontuotas tvoros konstrukcijas prie atsakovo garažo. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kad demontuodama ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia tvorą, padarė ieškovui turtinę žalą sukarpydama ar kitaip sužalodama tvoros konstrukciją, ir dėl to privalo ieškovui atlyginti sugadintų statybinių medžiagų vertę, sumokėti 800 Lt. Tai, kad atsakovė ieškovo tvoros konstrukcijų nesugadino, patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai fotonuotraukos (b. l. 50), kuriose kuolai ir šiferio lapai sukrauti prie ūkio pastato nesugadinti. Atsakovės paaiškinimą dėl ginčo tvoros konstrukcijų būklės po išmontavimo patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kad nuardytos tvoros konstrukcijos šiferio lapai stovėjo prie ūkinio pastato, suremti prie sienos, nesudaužyti. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nurodyta, kad apklausti liudytojai R. K. ir J. S. patvirtino, jog atsakovės prašymu išardė ir sudėjo nuardytos tvoros dalį ieškovo sklype (priedas prie bylos). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, yra tos nuomonės, kad labiau tikėtina (CPK 185 str.), jog atsakovė nuardydama ginčo tvorą nepadarė ieškovui turtinės žalos, nes ieškovas šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad turtinės žalos sumą ieškovas įrodinėja ne tariamai sužalotų konstrukcijų nuvertėjimu dėl tvoros išardymo, o būsimų išlaidų sumą, kurią nori panaudoti šiuolaikinėms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Teismo vertinimu, turtinei žalai nustatyti yra reikšminga yra ir tai, kad ieškovo, atsakovės, liudytojo R. B. paaiškinimu nustatyta, jog ginčo tvoros konstrukcijos negalėjo būti toliau eksploatuojamos pagal paskirtį ne dėl jų tariamo sužalojimo, o dėl statybinių konstrukcijų susidėvėjimo ir jų neatitikties statybinėms medžiagoms keliamiems reikalavimams, taigi faktiškai medžiagos, už kurias prašoma priteisti iš atsakovės turtinę žalą, buvo mažavertės. Tai, kad ieškovas yra suinteresuotas savo patogumui įsigyti tvoros įrengimui šiuolaikines statybines medžiagas – 19 vnt. šiferio 8 bangų lakštų, kainuojančių (40,04 x 19 vnt.) 760,76 Lt, su pristatymu (100 Lt) 860,76 Lt, apie 1 kg 4 mm skersmens vielos, medinių konstrukcijų kuolų, kurių vertė neskaičiuojant darbo sąnaudų, yra per 800 Lt, nesudaro pagrindo šias lėšas priteisti iš atsakovės, nes ieškovo nurodytos medžiagos, kurių vertę prašoma priteisti iš atsakovės, bus panaudotos ieškovo asmeninei nuosavybei sukurti, tad ir išlaidas šiai nuosavybei įsigyti turi daryti ieškovas, o ne atsakovė.

Visos paminėtos aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės veiksmai dėl tvoros, priklausančios ieškovui asmeninės nuosavybės teise, išmontavimo sukėlė ieškovui turtinę (neturtinę) žalą arba sudarė sąlygas žalai atsirasti, nes šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų (CPK 12, 178, 185 str.).

Ieškovas teigia, kad dėl pašalintos tvoros tapo nesaugus jo turtas, kad jis taip pat jaučiasi nesaugus, nes nėra dalies tvoros, kurią pašalino atsakovė ir kuri, ieškovo manymu, užtikrino ieškovo saugumą. Teismo vertinimu, ieškovo turėtos tvoros būklė, kuri, kaip nustatyta byloje, tvirtai nesilaikė dėl pasenusių konstrukcijų, nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo motyvais, kad tvoros buvimas buvo patikima ieškovo namų valdos ir jo paties apsaugos priemonė. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovė išardė namų valdos vidinę tvoros dalį, kuri faktiškai skiria dviejų kaimynų sklypus, o ne išorinę tvoros dalį, todėl ieškovo motyvai dėl galimybės į namų valdą patekti pašaliniams asmenims, teismo vertinimu, nepadidėjo, nes priešingai byloje neįrodyta (CPK 185 str.).

Tad nenustačius byloje visų būtinų sąlygų taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.–249 str.), ieškovo ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Atmetęs ieškovo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remdamasis CPK 93 str. 1 d. priteisti atsakovei advokato teisinių paslaugų išlaidas, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo motyvais, kad skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei priteistos be teisinio pagrindo.

Apibendrindamas visas nustatytas byloje aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, nes tai neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių (ieškovo ir jo sutuoktinės sveikatos būklės, atsakovės pareigos įrengti tvorą kartu su ieškovu, dėl ieškovo pasitikėjimo teisinėmis institucijomis), nes jos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teismas iš ieškovo turi pagrindą priteisti atsakovei teisinių paslaugų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į CPK 93, 94 str. nuostatas. Advokato pagalbai apmokėti patirtos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti dydis negali viršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau ? Rekomendacijos) nurodytų sumų (CPK 98 str. 2 d.). Byloje yra pateikta atstovavimo sutartis (b. l. 143), kuri patvirtina, kad atsakovei atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatas G. B.. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 669863 patvirtina, kad atsakovė sumokėjo advokatui 800 Lt (b. l. 144) už procesinio dokumento atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 139–142). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, todėl atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovo priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos advokato teisinių paslaugų išlaidos, kurios yra protingo dydžio ir neviršija „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (Rekomendacijos 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800 (aštuonių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).