Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovui J. L., atsakovei V. J., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2012 03 08 iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-3). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 800,00Lt turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00Lt neturtinės žalos atlygimui ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tvora buvo dešimties metų senumo, tinklinė, tik ties šuns būda buvo šiferio lakštai, tinklą sugadino, nes jį sukarpė, stulpelių taip pat nebegali panaudoti, jie suversti kartu su šiferiu. Tvorą ruošėsi tvarkyti ir pats, todėl tie stulpeliai nupirkti iki tvoros išgriovimo. Nugriovus tvorą sklypas tapo nesaugus, patyrė pergyvenimus, pažeminimą, nemalonias emocijas.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, mano kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini. Paaiškino, kad buvo įspėjusi J. L., kad nusikeltų tvorą nuo jos sklypo, nuėmė tik tą šiferį, kuris buvo jos sklypo pusėje, viską gal ir nelabai tvarkingai sudėjo ieškovo kieme, sugadino tik vielas, kurias reikėjo nukirpti.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dalis J. L. tvoros įeina į V. J. namų valdos žemės sklypą, šiferinė tvora buvo pasvirusi, stulpai mediniai, atvažiavus antrą kartą tos dalies tvora, kuri buvo V. J. sklype nebebuvo, šiferio lapai stovėjo prie ūkinio pastato sienos atremti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Administracinė komisija prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 02 23 nutarimu NR. T10-3, pripažino atsakovę šioje byloje V. J. kalta ir skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal ATPK 188str. dėl to, kad V. J. 2011 05 06 savavališkai nuardė dalį kaimyno J. L. tvoros (b.l. 4), 2012 03 04 duomenimis 19vnt. 8 bangų lakštų vertė senukai.lt tinklalapio duomenimis- 760,76Lt be 100,00Lt pristatymo kainos (b.l. 5), 2011 03 10 E. L. įsigijo 5 vnt. stulpelių, kurių bendra vertė 139,00Lt (b.l. 98), vielos tinklo vertė R.Godos IĮ 285,60Lt (b.l. 99), 2012 04 18 AB „Lytagra“ pirkti kvadratiniai vambzdžiai, kurių vertė 35,30Lt (b.l. 100).

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų duomenų, galima daryti išvadą, jog atsakovė, žinodama, kad ieškovui priklauso tvora, kurios dalis buvo užtverta jos kieme, savavališkai organizavo talką ir išardė tvorą, tai yra iškilnojo šiferio lakštus ir sudėjo juos prie atsakovo ūkinio pastato, iškasė stulpus, nukarpė vielas, kurios laikė tvorą. Dėl to atsakovė buvo nubausta administracine tvarka.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir panašiai.

Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Byloje nustačius, kad atsakovė neturėjo teisės ir negalėjo leisti kitam asmeniui ardyti ieškovo tvoros, nors ta tvora ir buvo jos žemės sklype, darytina išvada, jog yra sąlygos atsakovo turtinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos CK 6.245str., 6.246str., 247str., 6.248str.). Savo teisių gynimo atsakovė turėjo ir galėjo siekti kitomis teisinėmis priemonėmis. Atsakovės elgesys šioje situacijoje vertintinas tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant piktnaudžiavimą teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymą, kas teismui yra pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės vietoje normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį (šalys yra kaimynai, tarpusavyje nelabai sutaria), tokioje situacijoje taip nesielgtų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo pareiga šioje byloje buvo pagrįsti įrodymais savo turtinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos CPK 178str.). Ieškovo pateikti prekių įsigijimo kvitai ir jo paties paaiškinimai patvirtina, kad pats ieškovas ketino perkelti tvorą, todėl jam būtų reikėję nukelti tvorą nuo atsakovės sklypo, tai yra atlikti tuos pačius veiksmus (išardyti šiferį, pakeisti stulpus ir pan.), tam jis jau ruošėsi. Ieškovas pripažįsta, kad išardyta tvora buvo dešimties metų senumo, šiferio jis tvorai tverti jau nebūtų galėjęs panaudoti, atsakovė ir liudytojas parodė, kad tvora nebuvo geros kokybės, ieškovas patvirtina, kad vielos tinklas ir šiferis yra jo žinioje. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas įrodė turtinės žalos atsiradimą dėl V. J. veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.249str.). Perkeliant ieškovo tvorą nuo V. J. sklypo, atsakovė neprivalo atlyginti ieškovui jo naujos tvoros tvėrimo išlaidų.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš baudžiamojo persekiojimo proceso pagal jos pareiškimą ir pagal išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, kad atsakovės elgesys, kuris įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, tuo pačiu yra nusikaltimas baudžiamojo įstatymo prasme. O vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, kreipiant dėmesį į tai, kad tarp jų yra kilę ir daugiau ginčų, kurių sprendime dalyvauja teisėtvarkos institucijos, ką patvirtina ieškovės prie atsiliepimo į ieškinį pateikta medžiaga (b.l. 38-82), darytina išvada, jog ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gal ir patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, bet neįrodė, jog tai atitiko, jo sveikata pablogėjo, būtent dėl šių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų.

Savavaldžiavimas, dėl kurio buvo nubausta administracine tvarka V. J., - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Tokia V. J. veiksmų kvalifikacija leidžia daryti išvadą, kad esminės žalos ieškovui nebuvo padaryta. O neginčydamas V. J. teisės reikalauti tvoros perkėlimo, kurį V. J. įgyvendino ne visai tinkamomis priemonėmis, ir dėl ko buvo nubausta, J. L. iš dalies pripažįsta faktą, kad dalis jo tvoros buvo V. J. sklypo pusėje.

Lietuvos Respublikos CK 6.250str. 2 dalis numato bendrą taisyklę, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala atlyginama ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, pvz., už garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimą ir panašiai. Turtinės žalos padarymo atveju neturtinė žala atlyginama tik tada, kai įrodoma, kad tokią žala atsirado dėl nusikaltimo. Tai yra pagal Civilinio kodekso nuostatas neturtinės žalos atlyginimas siejamas su įstatymų nustatytas atvejais. Lietuvos Respublikos ATPK 37str. tokia atsakomybės forma nėra numatyta. Ir jeigu įstatymas specialiai jos nenumato, neturtinė žala neatlyginama. Nenustačius V. J. veikoje nusikalstamos veikos požymių, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas ir šiuo pagrindu.

Iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 1d.).

Ieškovui neatlikus Lietuvos Respublikos CPK 147str. 6 d. nurodytų veiksmų, teismo 2012 03 08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos, tuo pagrindu nutartis nustojo galioti.

Iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jį patyrė apmokėdama už teisinę pagalbą byloje (b.l. 84) 1 000,00Lt (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259straipsniu, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš ieškovo J. L., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.