- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-316-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00215-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-316-280/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 26 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-932-956/2014 pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Ž., „Swedbank“, AB, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. pateikė skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų ir prašė panaikinti antstolės V. Ž. 2013-11-27 patvarkymus Nr. S-9526 ir Nr. S-9527 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ ir stabdyti visus vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 113/089/2251, panaikinti kuratoriaus įgaliojimus vykdomojoje byloje Nr. 113/08/2251. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolė, vykdydama išieškojimą pagal Hipotekos skyriaus nutartį, pažeidžia jo teises. Ši nutartis negalėjo būti pateikta vykdyti antstolei, nes po jos priėmimo jis su „Swedbank“, AB, atsiskaitė pilnai, t. y. sumokėjo banko reikalaujamą sumą, o po to su banku pratęsė paskolos sutartį. Praėjus beveik dvejiems metams, bankas, atsiradus naujiems nesutarimams, pateikė antstolei vykdyti hipotekos nutartį. Per tą laiką, kai buvo pratęsta paskolos sutartis, įmokėjo atitinkamą pinigų sumą, todėl reikalaujama suma neatitinka tikrovės. Prašo panaikinti kuratoriaus įgaliojimus. Jis gyvena užsienyje, tačiau antstolei žinomas jo elektroninis adresas, todėl laikytina, kad jo buvimo vieta yra žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi skundą atmetė, netenkino suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB, prašymo skirti pareiškėjui M. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė, kokias civilinio proceso normas antstolė pažeidė, skelbdama jo turto varžytynes. M. M. nepateikė įrodymų, kad kredito sutartis su „Swedbank“, AB yra pratęsta, priešingai 2012-03-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2S-104-425/2012 nustatyta, kad suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, 2006 m. kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog būtų padengęs visą skolą „Swdbank“, AB, ir, nors yra padengęs dalį skolos, tačiau visos skolos pagal 2007-04-06 vykdomąjį raštą nesumokėjo, todėl pareiškėjo argumentą, kad neteisėtai vykdomas išieškojimas iš jo turto, teismas atmetė. Nenustačius, kad antstolė V. Ž. būtų pažeidusi civilinio proceso normas, M. M. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB, argumentą, kad civilinę bylą reikia nutraukti, nes jau yra įsiteisėjusios nutartys tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reiškiami nauji reikalavimai ir pateikiamas kitas skundo pagrindas. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad aplinkybė, jog antstolei buvo žinomas pareiškėjo elektroninio pašto adresas, nėra tokia, dėl kurios kuratoriaus įgaliojimai galėtų pasibaigti. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo buvimo vieta nežinoma, tačiau yra jo turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, konstatavo, kad kuratorius yra paskirtas teisėtai, per laikotarpį nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo (2013-10-29) iki 2014-01-10 (skundo dėl antstolio veiksmų gavimo teisme dienos) aplinkybės, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, neišnyko, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti teismo paskirto kuratoriaus įgaliojimus pripažino esant nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, leidžiančių besąlygiškai daryti išvados, jog pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0113/08/02251, pripažinti neteisėtu kuratoriaus Ž. R. paskyrimą arba klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad po Hipotekos skyriaus 2007 m. išduoto vykdomojo rašto, jis skolą toliau mokėjo bankui, todėl automatiškai Hipotekos skyriaus nutartis tampa nebegaliojančia, nes neatitinka tikrovės. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB nepaaiškino, kodėl vykdomasis raštas vykdymui buvo pateiktas tik po dviejų metų nuo jo išdavimo. M. M. atskirajame skunde pažymi, kad paskolos sutartis tarp jo ir „Swedbank“, AB nebuvo nutraukta, buvo toliau vykdoma, todėl bankas neturėjo pagrindo pateikti vykdomąjį raštą vykdymui ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla yra neteisėta. Apeliantas nurodo, kad pagal Europos Sąjungos įstatymus elektroninio pašto adresas prilygsta registruoto pašto siuntimui, todėl pareiškėjas gali atstovauti pats save ir kuratorius byloje yra nereikalingas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu prašo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjui skirti 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nėra grąžinęs skolos bankui, o reikalavimai dėl įsiteisėjusių hipotekos skyriaus teisėjos priimtų nutarčių ir kredito sutarties galiojimo nepriimtini šioje ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje. Kadangi pareiškėjo reikalavimai nutraukti vykdomąją bylą, nes M. M. yra visiškai atsiskaitęs su banku, jau buvo nagrinėti kitose bylose, ši civilinė byla nutrauktina. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad advokatas Ž. R. atsisakė kuratoriaus pareigų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad M. M. šioje vykdomojoje byloje jau yra pateikęs 8 skundus, kurie visi buvo atmesti kaip nepagrįsti. „Swedbank“, AB atsiliepime prašė M. M. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi apelianto atskirojo skundo tikslas yra ne apginti pažeistas teises, bet užvilkinti priverstinį skolos išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas M. M. skundžia antstolio veiksmus, motyvuodamas tuo, kad vykdomoji byla yra neteisėta ir turi būti nutraukta, kadangi nutartis, pagal kurią išduotas vykdomasis raštas, yra negaliojanti. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad „Swedbank“, AB 2008-12-17 antstolei V. Ž. pateikė vykdymui 2007-04-06 išduotą vykdomąjį raštą dėl priverstinio įkeisto M. M. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir 69 245,78 Lt paskolos bei kitų sumų išieškojimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. M. dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 113/08/2251 yra pateikęs penkis skundus, kuriuos nagrinėdamas teismas jau yra pasisakęs dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir vykdomojo rašto teisėtumo, dėl paskolos sutarties nutraukimo, todėl šioje byloje teismas minėtų aplinkybių nenagrinėja, tačiau pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas teigia, kad sumokėjus dalį įsiteisėjusia nutartimi priteistos skolos, tokia nutartis tampa negaliojančia, tačiau toks pareiškėjo aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymų normoms. Procesiniam sprendimui įsiteisėjus, trečiųjų šalių veiksmai, tarp jų ir dalinis skolos atlyginimas, neturi įtakos šio sprendimo (nutarties) galiojimui ar teisėtumui. Panevėžio apygardos teismas 2012-03-01 nutartimi (civ. b. Nr. 2S-104-425/2012) konstatavo, jog 2004-10-05 Paskolos sutartis tarp M. M. ir „Swedbank“ AB nutraukta 2006 m., todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad sutartis tęsiama. Apeliantas kaip vykdymo proceso neteisėtumą įrodančią aplinkybę nurodo tai, kad vykdomąjį raštą kreditorius vykdymui pateikė praėjus beveik 2 metams nuo jo išdavimo. Pareiškėjui paaiškintina, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.), tad kreditorius pats renkasi konkretų laiką vykdymo procesui pradėti, o vykdomojo rašto pateikimas įstatymo nustatytu terminu negali būti laikomas nesąžiningu asmens elgesiu, kaip teigia apeliantas. M. M. nenurodė, kuo pasireiškė neteisėti antstolės V. Ž. veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. skundo netenkino.
Apeliantas taip pat ginčija teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti kuratoriaus įgaliojimus ir nurodo, kad pagal Europos Sąjungos įstatymus elektroninio pašto adresas patvirtina asmens buvimo vietą, be to, advokatas Ž. R. atsisakė būti pareiškėjo kuratoriumi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai pareiškėjui išaiškino, kad elektroninio pašto adresas neatstoja asmens gyvenamosios vietos adreso, o įteikimo elektroniniu paštu negalima laikyti lygiaverčiu įteikimui registruota pašto siunta. Įteikimas elektroniniu paštu gali būti tik papildomas kartu su įteikimu pašto keliu. Pareiškėjo teiginys, kad pagal Europos Sąjungos teisę procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu yra tinkamas neatitinka tikrovės. Be to, pažymėtina ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir terminus valstybės viduje nusistato kiekviena valstybė narė atskirai. Apeliantas gyvena Jungtinės Karalystės Šiaurės Vakarų Anglijos regiono Mančesterio mieste, kur įteikimas faksu ar kita elektroninio ryšio priemone yra vienas iš tinkamų ir taikomų įteikimo būdų, tačiau kadangi vykdomoji byla užvesta Lietuvos Respublikoje, joje priimtų dokumentų įteikimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 604 str., kuris numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, tad dokumentų persiuntimas elektroniniu paštu pagal Lietuvos Respublikos teisę gali būti tik kaip papildoma asmens informavimo priemonė.
Pareiškėjas nei teismui, nei antstolei nenurodė savo gyvenamosios vietos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. gyvenamoji vieta yra nežinoma ir dėl šios priežasties būtinybė skirti kuratorių nėra išnykusi. Apeliantas niekuo nepagrindė ir teiginio, kad advokatas Ž. R. atsisakė būti M. M. kuratoriumi vykdomojoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė skirti pareiškėjui 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. būtina nustatyti dvi sąlygas: pareiškėjo M. M. nesąžiningumą ir pareikšto prašymo nepagrįstumą. Vien pareikšto prašymo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad M. M. būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pvz., teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Nepaneigta, kad pareiškėjas, reikšdamas nors ir nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, buvo sąžiningas, todėl negalima pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
n u ta r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB prašymą skirti pareiškėjui M. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.