Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-77-357/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-07
Bylos Nr.: 2A-77-357/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05749-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: M. I.
Ieškovas: J., L. I.
Trečiasis asmuo: P. I.

Kategorijos

77.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-77-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05749-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 77.2.; 77.4.4.; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės(pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. ir L. I. ieškinį atsakovei M. I., trečiajam asmeniui P. I. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai J. I. ir L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti bendravimo tvarką su jų nepilnamete anūke A. I., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovę M. I. sudaryti sąlygas A. I. bendrauti su ieškovais, ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka. Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo P. I. yra ieškovų sūnus, santykiai su juo puikūs, todėl tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti bendravimo tvarka su anūke sutaptų su jų sūnaus P. I. bendravimo su savo dukra A. tvarka, kuri yra nustatyta teismo sprendimu, jei visi tarpusavyje susiderintų, prioritetas būtų teikiamas sūnui P. I., kuris sudarys jiems sąlygas bendrauti su anūke. Atsakovė trukdo jiems bendrauti su anūke, vaikas yra įtakojamas atsakovės, nori nutraukti ryšį tarp vaiko tėvo ir senelių. Atsakovė nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nesuteikė realios pagalbos vaikui, prieš vaiką naudojama prievarta, tarnyba nuolaidžiauja atsakovei. Atsakovė slepia informaciją apie mergaitės sveikatą. Kadangi anūkė dažnai serga, pageidauja ją lankyti atsakovės namuose. Jų bendravimas su anūke nėra žalingas. Mergaitė gyventų jų bute. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė M. I. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nori šį ginčą baigti taikiai. Ji leidžia bendrauti dukrai su ieškovais, tačiau mergaitė pati nenori su jais išvykti iš jos namų. Prekybos ir pramogų centras „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nebeturi vaikų žaidimo aikštelės, ji neturi automobilio, todėl jai būtų sudėtinga atvežti dukrą, kadangi gyvena kitoje miesto dalyje. Jai būtų patogiau perduoti ieškovams dukrą prie prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovų reikalavimo, jog mergaitė su jais bendrauja kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 10 val., ji iš esmės sutinka, tačiau mergaitės tėvas P. I. su dukra pagal teismo sprendimą turi bendrauti šeštadieniais iki 10 val., todėl būtų geriau, jei būtų nustatytas vėlesnis laikas. Dėl bendravimo kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį jai būtų patogiau, kad laikas nustatytas būtų nuo 12 val., o jei vaiką reiktų perduoti ieškovams prie (duomenys neskelbtini) „Iki“ – tai galėtų nuo 11 val.. Dėl mergaitės paėmimo kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį iš darželio ji sutinka, mano, kad mergaitė turėtų būtų jai grąžinama 20 val.. Nesutinka, kad ieškovai lankytų jos dukrą ligos metu jos namuose, kadangi sergančiam vaikui kontaktai su aplinkiniais nėra naudingi, be to, taip bus pažeistas jos privatumas, asmeninis gyvenimas. Taip pat nesutinka, kad būtų perkeliamas bendravimo grafikas savaite į priekį, jeigu mergaitė susirgtų, kadangi grafikas ir taip yra painus, o be to, dukra turi dar bendrauti pagal teismo sprendimą su jos tėvu P. I.. Teismo sprendimu jau yra numatyta, kad jos dukra per šv. Kalėdas ir Naujuosius metus turi bendrauti su tėvu P.. Neprieštarauja, kad ieškovai bendrautų su A. šv.Velykų antrą dieną. Nesutinka, kad jos dukra bendrautų su ieškovais per Naujus metus, Kalėdas, kadangi ji taip pat turi teisę išvykti kur nors per šias šventes. Dėl ieškovų bendravimo su jos dukra jų gimtadienių ir vestuvių metinių metu mano, kad tuo laiku dukra lankys darželį, pagal teismo sprendimą turi bendrauti su tėvu P. I.. Sutinka, kad ieškovai keliautų su jos dukra į užsienį vasaros metu, tačiau jai būtų patogiau, jeigu jie bendrautų birželio mėn. pabaigoje ar liepos mėn., kadangi tuo laiku, kaip nurodo ieškinyje ieškovai – birželio mėn. pirmą savaitę ir rugpjūčio mėn. trečią savaitę ji dirba. Nesutinka, kad ieškovai keliautų į užsienį su jos dukra ir mergaitė bendrautų su ieškovais pavasario ir rudens atostogų metu, kai ji mokysis mokykloje. Teigė, kad teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ji vykdo, jeigu dukra suserga apie tai ji praneša ieškovams. Ieškovai patys yra nepasiėmę mergaitės pirmadienį iš darželio ir apie tai, kad mergaitės nepasiims jai nepranešė. Mergaitė pati nenori išvykti iš namų su ieškovais. Dukra specialių poreikių neturi. Šiuo metu ji ir jos dukra lankėsi (duomenys neskelbtini) psichologinėje – pedagoginėje tarnyboje pas psichologą, tačiau ieškovai atsisako ten lankytis. Kai mergaitė buvo pas tėvą P. I., jis nevežė dukros į šią tarnybą psichologo užsiėmimui.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo, mergaitės tėvas P. I., ieškovų reikalavimus palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovė neleidžia reguliariai bendrauti su ieškovais. Paskutiniu metu, t.y. 2014-03-30, 2014-04-05 situacija ženkliai pagerėjo. Mergaitės nevežė psichologo konsultacijai į Psichologinę – pedagoginę tarnybą, kadangi vaikas yra išgydytas. Ieškovai kreipėsi į psichologus, pripažįstamus visoje Lietuvoje. Jeigu dukters bendravimo tvarka sutaptų su ieškovų prašoma nustatyti bendravimo tvarka, jis su savo tėvais tikrai susitartų ir problemų dėl to jokių nekiltų.

Išvadą byloje teikianti institucija, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad yra būtina nustatyti tarp mergaitės ir jos senelių bendravimo tvarką. Mano, kad tikslinga būtų nustatyti, kad ieškovai bendrauja su mergaite kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val., klausimą dėl vaiko perdavimo vietos palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl ieškovų ieškinio reikalavimo Nr. 2 – ieškovai pasiima mergaitę iš darželio ne ketvirtadienį, o pirmadienį, nuo 16 iki 20 val. Dėl bendravimo grafiko perkėlimo yra neaišku kaip tai įtakotų bendravimo tvarką su trečiuoju asmeniu P. I.. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo A. lankant mokyklą neprieštarauja. Dėl bendravimo švenčių metu bendravimo tvarka yra nustatyta su tėvu. Dėl bendravimo per senelių šventes mano, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Mergaitę pabaigtų lankyti kursą pas psichologus ir tuomet spręsti, ar yra išspręstas mergaitės perdavimo momentas. Skyrius neturi psichologo, specialių psichologinių žinių, todėl šalys buvo nukreiptos į Psichologinę – pedagoginę tarnybą. Būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį mažiausiai 6 mėnesiams dėl mergaitės nakvynės ieškovų namuose ir dėl ilgalaikio bendravimo, vykimo į užsienį. Buvo gautos rekomendacijos šalims lankytis pas psichologus, tačiau ieškovai tai ignoruoja. Būtų tikslinga, kad ieškovai lankytųsi privalomai pas psichoterapeutus. Nėra tikslinga atlikti naują ekspertizę, byloje ji jau atlikta, tai traumuotų mergaitę. Neprieštarauja ieškovų reikalavimui ligos metu lankyti mergaitę. Mano, kad teismo sprendime reiktų įrašyti šalių telefono numerius, kuriais šalys viena kitai turėtų pranešti apie mergaitės paėmimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovų J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. I., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jų anūke A. I., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį ir kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį M. I. 11 val. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Ieškovai L. ir J. I. tos pačios dienos 20.00 val. parveža A. I. į jos mamos – M. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą;

2. Kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį 16 val. L. ir J. I. paima vaikaitę A. I. iš jos lankomo darželio ir tos pačios dienos 20.00 val. parveža ją į jos motinos M. I. gyvenamąją vietą;

3. Jeigu vaikaitė A. I. nelanko darželio arba aukščiau nurodytą dieną (kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį) į jį neina, tuomet M. I. apie tai, ne vėliau, kaip prieš vieną dieną praneša el.paštu (duomenys neskelbtini) M. I. 16 val. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Ieškovai tos pačios dienos 20.00 val. parveža A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą.

4. Šv.Velykų antrą dieną atsakovė M. I. 11 val. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Ieškovai tos pačios dienos 20.00 val. parveža A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą;

5. L. I. gimimo dieną - vasario 5-ąją, J. I. gimimo dieną - rugsėjo 16-ąją, L. ir J. I. vestuvių dieną - lapkričio 20-ąją, L. ir J. I. su A. I. bendrauja taip:

a) jeigu vasario 5 d., rugsėjo 16 d. ir lapkričio 20 d. yra šeštadienis, tuomet M. I. 11 val. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Sekančios dienos 20.00 val. ieškovai L. ir J. I. parveža A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą;

b) jeigu vasario 5 d., rugsėjo 16 d. ir lapkričio 20 d. yra sekmadienis, tuomet minėtų dienų išvakarėse (vasario 4 d., rugsėjo 15 d., lapkričio 19 d.) M. I. 11 val. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Sekančios dienos 20.00 val. ieškovai L. ir J. I. parveža A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą;

c) jeigu vasario 5 d., rugsėjo 16 d. ir lapkričio 20 d. nėra nei šeštadienis, nei sekmadienis, tuomet artimiausio šeštadienio po nurodytų datų, 11 val. M. I. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I.. Sekančios dienos 20.00 val. ieškovai L. ir J. I. parveža vaikaitę A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą.

Minėtu laikotarpiu A. I. turi turėti su savimi pasą (kelionės dokumentą), o ieškovai turi teisę su A. I. keliauti po kitas užsienio šalis.

Jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz. liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su ieškovais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį.

6. Liepos mėnesio pirmą savaitę A. I. praleidžia su ieškovais L. ir J. I.. Liepos mėnesio pirmą šeštadienį 11 val. M. I. atveža A. I. į prekybos centrą „Iki“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo ir perduoda A. I. ieškovams L. ir J. I..

Ieškovai L. ir J. I. grąžina vaikaitę A. I. į jos mamos M. I. gyvenamąją vietą sekančios savaitės penktadienį 20.00 val..

Minėtu laikotarpiu A. I. turi turėti su savimi pasą (kelionės dokumentą), o ieškovai turi teisę keliauti su A. po kitas užsienio šalis.

Jeigu A. I. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz. liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali tos savaitės praleisti kartu su L. ir J. I., bendravimo savaitės grafikas pasislenka savaite į priekį.

7. Ieškovai L. ir J. I. nesant galimybei pasiimti vaikaitės A. I. bendravimui, privalo prieš 3 dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (nenumatytais atvejais prieš 3 val. SMS žinute telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešti jos mamai M. I..

8. Jei A. I. negali dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz. liga, patvirtinta gydytojo pažyma) susitikti su ieškovais L. ir J. I., M. I. turi iš anksto apie tai pranešti ieškovams L. ir J. I. prieš 3 dienas elektoriniu paštu (duomenys neskelbtini) (nenumatytais atvejais prieš 3 val. SMS žinute telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai J. ir L. I., prieš pasiimdami A. I., praneša M. I. telefono numerį, kuriuo vaikas bus pasiekiamas. Ieškovai įsipareigojami kas vakarą paskambinti M. I. nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku ir leisti keletą minučių jai pakalbėti su dukra.

Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui pirmoji ieškovų J. ir L. I. bendravimo su vaikaite A. I., gim. (duomenys neskelbtini), diena yra artimiausia diena tenkanti pagal šią nustatytą tvarką.

Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovus J. I. ir L. I. (duomenys neskelbtini) pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje lankyti konsultacijas, siekiat pašalinti mažametės A. I. bendravimo su ieškovais emocines problemas bei vaiko perdavimo ieškovams problemą. Ieškovams įvykdžius šį įpareigojimą, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta ieškovų bendravimo su anūke A. I. bendravimo tvarka, naikintinos.

Priteisė iš atsakovės M. I. 41,42 Eur žyminį mokestį ieškovui J. I.. Priteisė iš atsakovės M. I. 176,67 Eur bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą ieškovei L. I.. Priteisė iš ieškovų J. I. ir L. I. po 7,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, priteisė iš atsakovės M. I. 15,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, grąžino ieškovei L. I. 214,32 Eur, sumokėtus 2012-12-27 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą vaiko psichologinei ekspertizei apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2013 m. spalio 14-17 d. teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog A. I. negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės aktualiais byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau įvertinus jos pozityvų santykį su seneliais I., neabejotina, kad bendravimas su jais atitinka A. I. interesus. A. ir jos senelių tarpusavio santykiai yra tvirti, emociškai palankūs. Neabejotina, kad šie tarpusavio santykiai buvo užsimezgę nuo kūdikystės, todėl manyti, jog šiuo metu tarpusavio bendravimo galimybių suvaržymas neigiamai paveikė jų santykių kokybę, nėra pagrindo. A., atsižvelgiant į jos išsivystymo lygį, emocinę būseną, su seneliais gali bendrauti ir ilgesnį laikotarpį, nei dvi valandos, ir nakvoti pas juos namuose. Šiuo metu negauta jokių duomenų, jog ilgesnis bendravimas su seneliais A. I. galėtų paveikti neigiamai. Neabejotina, kad bendravimas ir susitikimai su seneliais atitinka A. interesus. Nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių bendravimas su seneliais A. veikų žalojančiai. Pradžioje rekomenduojama užtikrinti pastovų A. bendravimą su seneliais, o jau vėliau galimi ir ilgalaikiai pasimatymai. Teismas sprendė, kad nepilnametės A. I. bendravimas su ieškovais atitinka vaiko interesus, yra svarbus mergaitės raidai, tarp ieškovų ir vaiko yra stiprus psichologinis ryšys, todėl vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliais. Teismas pažymėjo, kad ieškovai prašo nustatyti faktiškai maksimalią bendravimo tvarką, tačiau nustačius jų prašomą tvarką būtų pažeisti vaiko ir jo tėvų teisės ir interesai. Ieškovai prašo nustatyti tokią bendravimo su anūke tvarką, kuri iš dalies prieštarautų ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatytai mergaitės tėvo P. I. ir nepilnametės jo dukters A. I. bendravimo tvarkai. Teismas, nustatydamas bendravimo ieškovų ir anūkės bendravimo tvarką įvertino ribotas atsakovės galimybės perduoti vaiką ieškovų prašomoje vietoje, atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė neturi automobilio, taip pat įvertino nepilnametės bendravimo su tėvu galimybes nustatant ieškovų prašomą bendravimo tvarką.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. priėmė papildomą sprendimą dėl dalies bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovus J. I. ir L. I. (duomenys neskelbtini) pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje lankyti konsultacijas, siekiant pašalinti mažametės A. I. bendravimo su ieškovais emocines problemas bei vaiko perdavimo ieškovams problemą. Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovams įvykdžius šį įpareigojimą, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; nustatė, kad šis papildomas sprendimas yra sudėtinė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo dalis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Atsakovė M. I. apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti nežodinio proceso tvarka, pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014, panaikinant šias sprendimo dalis: iš dalies 5 d. c) jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su ieškovais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį; iš dalies: 6 d. jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali tos savaitės praleisti kartu su L. ir J. I., bendravimo savaitės grafikas pasislenka savaite į priekį; taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį dėl teismo išlaidų priteisimo iš M. I..

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pažymi, kad vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, ir nesant galimybės seneliams susitikti su anūke, pasislinkus grafikui savaite į priekį, kirsis su civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 priimtame sprendime nustatyta A. I. ir jos tėvo P. I. bendravimo tvarka. Pagal šį sprendimą A. I. rytais bendrauja su P. I. kiekvieną šeštadienį internetinės programos „Skype“ pagalba. Tai sukels papildomos sumaišties ir taip jau nepastoviame dukters gyvenime. Netgi ir šios bylos nagrinėjimo metu jau buvo iškilę šių problemų, kai sutapo senelių bendravimo valandos su mergaitės tėvo.

2. Atsakovės dukra yra dar maža, jai reikalingas pastovus rėžimas ir nustatyta tvarka. Bendravimo sumaišties kėlimas prieštarautų vaiko interesams. Senelių norai negali būti iškelti aukščiau vaiko interesų. Atsakovė, kaip mama, yra atsakinga už dukters auklėjimą, lavinimą ir ugdymą. Nei vaiko tėvas, gyvenantis atskirai, nei seneliai, negali fragmentiškai užtikrinti jokio lavinimo ar ugdymo.

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo 7 d. nurodyta, kad ieškovai L. ir J. I. nesant galimybei pasiimti vaikaitės A. I. bendravimui, privalo prieš 3 dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (nenumatytais atvejais prieš 3 val. SMS žinute telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešti mergaitės mamai M. I.. Tokiu būdu teismas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi negalint anūkei, bendravimas persikelia savaitę į priekį, o seneliai gali bet kada prieš 3 val. SMS žinute pranešti atsakovei, jog negali pasiimti anūkės ir sugriauti atsakovės suplanuotą kitą savaitgalį. Senelių teisė matytis su anūke nėra absoliuti, ji negali trukdyti atsakovės gyvenimo. Atsakovė negali būti įpareigota gyventi tik pagal P. I. ir ieškovų nustatytus bendravimo su dukra ir anūke grafikus. Šiuos grafikus sekti ir gyventi pagal juos bus ir taip sudėtinga.

4. Nurodo, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad byloje šalys ginčo neišsprendė taikiai, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pageidauja šį ginčą spręsti taikiai, su didžiąja ieškovų reikalavimų dalimi sutiko. Ieškovai kategoriškai atsisakė spręsti ginčą taikiai. Nustatyta, kad ieškovai šioje byloje be pirminio ieškinio, jį keturis kartus tikslino, taip tik didindami bylinėjimosi išlaidas už jiems teikiamą teisinę pagalbą. Mano, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Teismas papildomu 2014 m. liepos 10 d. sprendimu iš atsakovės priteisė J. I. 48,08 Eur bei L. I. 23,17 Eur išlaidas antstolio pagalbai apmokėti, tačiau antstolio pagalba gauti įrodymai, ar kitokios antstolio paslaugos teismo sprendime nėra minimos, t.y. nebuvo pripažintos įrodymais šioje civilinėje byloje. Mano, kad antstolio pagalba ieškovai naudojosi nesant jokiam būtinumui, todėl šios išlaidos turėjo likti ieškovams.

Atsiliepimas

Ieškovai J. I. ir L. I. pateiktame atsiliepime į atsakovės M. I. apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovų bendravimas vaikaite būtų jai kenksmingas, pažeistų jos teises.

2. Nurodo, kas ieškovai su vaikaitės tėvu P. I. palaiko gerus santykius, todėl, net ir tais atvejais, kai senolių bendravimo tvarka su vaikaite sutaps su P. I. bendravimu su dukra tvarka, problemų dėl to nekils, senoliai užtikrins, kad vaikaitė kiekvieną šeštadienio rytą bendrautų su tėvu internetinės programos „Skype“ pagalba ir tai nesukels jokios papildomos sumaišties.

3. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra nepagrįstai per didelė, teismas įsigilino į bylos esmę ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo P. I. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas senelių bendravimo tvarką su vaikaite, rėmėsi byloje surinkta medžiaga, teismo psichologinės ekspertizės išvadomis, medicinos psichologės N. G. psichologinio įvertinimo analize, vaiko teisių specialistų išvadomis. Teismas nustatydamas maksimalią senolių bendravimo tvarką si vaikaite, pirmiausiai atsižvelgė į vaiko interesus. Mergaitė siekia bendravimo su senoliais, jų ryšys susiformavęs nuo pat kūdikystės, vaikaitė jaučiasi saugi ir laiminga senolių draugijoje. Senolių bendravimas su vaikaite atitinka vaiko interesus. Nustatant senolių bendravimo tvarką su vaikaite, teismo procesu metu buvo gautas antstolio S. R. patvarkymas, dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Buvo nustatyta, kad M. I. neleidžia vaikaitei bendrauti su senoliais. Atsakovė savo nuostatų laikosi iki šiol, nesudaro sąlygų vaikaitei bendrauti su senoliais, nuteikinėja mergaitę prieš tėvą ir artimuosius giminaičius. Todėl ieškovai nesutiko sudaryti taikos sutartį, nes mano, kad jos sudarymas problemos neišspręs. Atkreipia teismo dėmesį, kad teismo sprendime nurodyta, kad jeigu A. I., o ne senoliai, dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz. liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali tos savaitės praleisti kartu su ieškovais, tik tuomet bendravimo savaitės grafikas pasislenka savaite į priekį.

Teigia, kad sumaišties ar problemų dėl to, kad kirtosi senolių bendravimo grafikai su vaikaite ir tėvo su dukra niekada nebuvo. Atvirkščiai, atsakovė pati kelia vaikui įtampą ir bereikalingą baimę. Išrašai iš (duomenys neskelbtini) miesto konsultacijų poliklinikos, psichiatro pažyma, parodo, kad vaiko motina nuolat kelia stresines situacijas veikiančias šeimą ir šeimos santykius, paskirta psichoterapija motinai. Teismo ekspertai taip pat nustatė, kad neabejotina, jog A. I. savijautą tiesiogiai veikia jos perdavimo bendravimui su seneliais vieta; yra žinoma, jog jos gyvenamojoje vietoje vyrauja neigiamas, konfliktinis požiūris į I.. I. pagal savo amžių yra priklausoma nuo reikšmingų suaugusiųjų (mamos), ji identifikuojasi su mama ir kt. Todėl visa tai gali turėti ir turi įtakos jos elgesiui bendraujant su seneliais. Pažymi, kad teismo proceso metu M. I. pati pripažino, jog senolių savo namuose nepageidauja matyti, tačiau priežasties nenurodė, kodėl nenori matyti senolių. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina, kad yra vystomas giminaičių atstūmimas. Antstolis S. R. patvirtino, kad motina tą dieną nesudarė sąlygų vaikui išvykti su senoliais. Teismo proceso metu antstolis teigė: „kai I. pakvietė mergaitę, mama atsisakė įleisti ir pakviesti mergaitę ir uždarė duris“. Todėl teisingai teismas sprendė, kad antstolio bylinėjimosi išlaidas privalo padengti atsakovė. Pažymi, kad teismo sprendimo 7 punktas nurodo, jog ieškovai, nesant galimybei pasiimti vaikaitės A. I. bendravimui privalo apie tai informuoti atsakovę. Tačiau šis punktas nenumato, kad esant tokiai situacijai bendravimas persikelia savaite į priekį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės M. I. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ieškovų bendravimo tvarka su anūke. Apeliantė ginčija teismo sprendimą tik iš dalies: bendravimo tvarkos 5 d. c) dalį, kurioje numatyta: jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su ieškovais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį; ir 6 d., kurioje numatyta: jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali tos savaitės praleisti kartu su L. ir J. I., bendravimo savaitės grafikas pasislenka savaite į priekį. Taip pat ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ir nenustačius CPK 320 straipsnio 2 dalies pagrindų, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ginčijamos dalies teisėtumo.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl jų tarp šalių ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl jų plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje P. I. ir mažametės dukters A. I. bendravimo tvarkos klausimas nėra sprendžiamas, tėvo ir dukters bendravimo tvarka nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu. Tačiau nagrinėjamai bylai yra svarbus klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, skundžiama apeliacine tvarka, yra suderinama su tėvo ir dukters bendravimo tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šeimos reikšmė valstybei didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovai yra seneliai iš vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl įpareigojimo vaikų motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaite, nurodė, kad juos ir vaikaitę sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikaitei.

Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“ (LAT 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašto matyti, kad tarp atsakovės M. I. ir jos dukters senelių J. I. ir L. I. nuolat vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaiku, dėl nesutarimų į policiją su prašymais kreiptasi 2014-08-17, 2014-09-13, 2014-10-20 (133-134 b. l. III t.). Panevėžio lopšelis-darželis nurodė, kad paskutiniuosius kartus mergaitę pasiimdavo seneliai, mergaitė šiek tiek atrodydavo įsitempusi, bet bendravo su seneliais draugiškai, nesutarimų neišryškėjo, tiek mergaitės motina, tiek seneliai myli mergaitę, ja rūpinasi, perka žaislus, mergaitė jaučia, kad ji visiems yra svarbi ir reikalinga (135 b. l., III t.). Atsakovė M. I. 2014-10-19 prašymais ir 2014-10-17 paaiškinimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydama, kad mergaitė bijo senelių, nuolat patiria stresą, susitikimai su seneliais žaloja mergaitės psichiką, mergaitė užsisklendžia (136-138 b. l. III t.). Ieškovas J. I. 2014-08-29 prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo sprendžiant vaiko perdavimo momento problemą bei trukdymo vaikui bendrauti su seneliais ir vaikui daromos neigiamos įtakos, kuriame nurodė, kad atsakovė neleidžia bendrauti su mergaite, manipuliuoja ja, nes mergaitė susitikusi su seneliais noriai bendrauja. Vaikaitė nuo 2014-08-06 iki 2014-08-13 linksmai leido atostogas su seneliais ir tėvu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Atsakovės netinkamas elgesys sukelia mergaitei baimę ir įtampą (139-140 b. l., III t.). Iš ieškovės L. I. 2014-07-24 prašymo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ieškovė prašė tarnybos imtis priemonių, kad mergaitė nepatirtų baimės ir įtampos, įpareigoti mergaitės motiną, kad ji gerbtų mergaitės teisę į giminystės ryšius (141 b. l., III t.). Ieškovai 2014-12-10 rašytiniuose paaiškinimuose ir 2014-09-19 raštu Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriui detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su vaiko motinos sudaromomis kliūtimis seneliams bendrauti su vaiku (1-33 b. l., IV t.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mergaitės ir senelių santykiai yra geri. Šią išvadą patvirtina ir teismo psichologinės ekspertizės Nr. 103MS-141/2013 išvados (148-154 b. l., I t.), kuriose nurodoma, kad bendravimas su seneliais atitinka mergaitės interesus, kad mergaitės savijautą ir požiūrį veikią konfliktiškas atsakovės ir ieškovų bendravimas; mergaitės ir senelių santykiai yra tvirti, emociškai palankūs; nėra duomenų, kad ilgesnis mergaitės bendravimas su seneliais kenktų jos interesams; mergaitės savijautą tiesiogiai veikia jos perdavimo bendravimui su seneliais vieta. Teisėjų kolegija pažymi, kad filmuota medžiaga taip pat patvirtina, kad mergaitė su seneliais nenori bendrauti motinos akivaizdoje, nes jaučia jos nusistatymą senelių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad turi būti užtikrinta mergaitės teisė bendrauti su seneliais, pažymėtina, kad šios teisės negali įtakoti ieškovų ir atsakovės tarpusavio nesutarimai.

Apeliantė iš dalies ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį - bendravimo tvarkos 5 d. c) dalį, kurioje numatyta: jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su ieškovais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį; ir 6 d., kurioje numatyta: jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali tos savaitės praleisti kartu su L. ir J. I., bendravimo savaitės grafikas pasislenka savaite į priekį; taip pat ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismo nustatytos mažametės bendravimo su seneliais tvarkos 5 punkte yra nustatytas bendravimas L. I. gimimo dieną - vasario 5-ąją, J. I. gimimo dieną - rugsėjo 16-ąją, L. ir J. I. vestuvių dieną - lapkričio 20-ąją, o bendravimo tvarkos 6 punkte nustatyta, kad liepos mėnesio pirmą savaitę A. I. praleidžia su ieškovais L. ir J. I.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ginčija minėtų punktų dalis, numatančias, jeigu A. dėl rimtų nenumatytų aplinkybių (pvz.: liga, patvirtinta gydytojo pažyma) negali savaitgalio praleisti kartu su ieškovais, bendravimo grafikas pasislenka savaite į priekį. Apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybe, kad taikant minėtą bendravimo grafiko slinkimą esant bendravimo tvarkoje numatytoms aplinkybėms, bus pažeista civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 priimtame sprendime nustatyta A. I. ir jos tėvo P. I. bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija vertina nepagrįstu šį argumentą ir pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime numatyta - P. I. su dukra A. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja šeštadienį nuo 9.00 val. iki 9.40 val. internetinės programos „Skype“ pagalba. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendime numatyta, kad skundžiamuose punktuose senolių ir vaikaitės bendravimas prasideda nuo 11 val. ryto. Kadangi šeštadienį mažametės tėvas P. I. su dukra bendrauja iki 9.40 val., bendravimo grafiko slinkimas bendravimo tvarkoje numatytais atvejais nepažeis vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo 7 dalis numatanti, jog ieškovai L. ir J. I. nesant galimybei pasiimti vaikaitės A. I. bendravimui, privalo prieš 3 dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (nenumatytais atvejais prieš 3 val. SMS žinute telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešti mergaitės mamai M. I., pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad mažametės gyvenamoji vieta yra nustatyta su apeliante, o mažametės seneliai su vaiku gali matytis tik teismo nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai numatė bendravimo tvarkos 7 punktą, teismo nustatytas terminas yra protingas ir nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija vertina, kad panaikinus ginčijamą teismo sprendimo dalį būtų pažeista senolių ir vaikaitės bendravimo tvarka, būtų sudarytos sąlygos konfliktams tarp ieškovų ir atsakovės kas darytų neabejotinai neigiamas pasekmės mažametės psichologiniam vystymuisi. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų bendravimas su mažamete jai nedaro neigiamos įtakos, byloje nėra pagrindo riboti ieškovų ir mažametės bendravimo, kas neišvengiamai nutiktų tenkinant apeliantės reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 dienų (3 val. nenumatytais atvejais) terminas ieškovams pranešti apie negalėjimą bendrauti su mažamete yra protingas ir būtinas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad ieškovai nesutiko su atsakovės siūlymu ginčą spręsti taikiai, pažymėjo, kad ieškovai keturis kartus tikslino ieškinį, mano, kad teismas papildomu 2014 m. liepos 10 d. sprendimu iš atsakovės nepagrįstai priteisė J. I. 48,08 Eur bei L. I. 23,17 Eur išlaidas antstolio pagalbai apmokėti, nes antstolio pagalba gauti įrodymai, ar kitokios antstolio paslaugos teismo sprendime nėra minimos, t.y. nebuvo pripažintos įrodymais šioje civilinėje byloje. Mano, kad antstolio pagalba ieškovai naudojosi nesant jokiam būtinumui, todėl šios išlaidos turėjo likti ieškovams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, o ne pareiga, bendravimo tvarkos nustatymas su artimaisiais yra specifinė sritis, jau pats kreipimasis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo įrodo, kad tarp bylos šalių yra priešiški interesai. Apeliantės pateiktas apeliacinis skundas ir jame išdėstyti argumentai patvirtina, kad ginčo taikiai išspręsti nebuvo galima. Teisėjų kolegija vertina, kad išlaidos antstolio pagalbai apmokėti yra pagrįstai priteistos, kadangi šios išlaidos yra susijusios su ieškinio reikalavimų pagrindimu. Aplinkybė, jog teismas sprendime neišvardijo visų įrodymų, pagrindžiančių nustatytas aplinkybes, nereiškia, kad teismas šių įrodymų nevertino, nes teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi įrodymų visuma.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovai pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovams priteisiama 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko ir artimų giminaičių bendravimo tvarkos nustatymu, apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės M. I., a.k. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro ct) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovų J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. I., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Kolegijos pirmininkėRasa BartašienėTeisėjaiEgidijus MockevičiusVilija Valantienė