Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. J. ( Č. J. ) a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.; Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teistas: baudžiamoji byla Nr. 1-00815-04 nutraukta ; baudžiamoji byla 57-1-01235-06 asmeniui mirus arba išnykus teismui perkelta įregistrą; baudžiamoji byla Nr. 57-1-00884-09 asmeniui mirus arba išnykus teistumui perkelta į registro archyvą; baudžiamoji byla Nr. 97-1-00319-11 nutraukta vadovaujantis LR BPK 3 str.1 d. 1 p.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 294 straipsnio 2 dalį , 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-10 d. apie 17.30 val. Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 76 UAB "Laidų perdirbimas" teritorijoje, ties angaru kilus konfliktui dėl 850 eurų atlyginimo neišmokėjimo pagal 2015-08-05 A. P. pasirašytą 1150 eurų paskolos raštelį buvusiam įmonės UAB "Laidų perdirbimas" pagalbiniam darbininkui S. J. už laikotarpį nuo 2014-09-24 iki 2016-10-30 bei G. J. įvykdyto S. J. nepagrįsto primušimo 2016-02-08 įmonės "Laidų perdirbimas" teritorijoje, S. J. atėjus aiškintis dėl neišmokėto atlyginimo, Č. J. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami pripažįstamą, bet nerealizuotą S. J. teisę į neišmokėtą 850 eurų atlyginimą už darbą „Laidų perdirbimas" už laikotarpį nuo 2014-09-24 iki 2015-10-30 pagal 2015-08-10 paskolos raštelį bei nepagrįstą G. J. įvykdytą S. J. primušimą 2016-02-08 dėl atėjimo pas A. P. aiškintis dėl nesumokėto atlyginimo, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, t. y. kojomis spardydami ir suduodami ne mažiau dviejų smūgių, vieną smūgį suduodami UAB "Laidų perdirbimas" vadovui A. P. į nosies sritį ir padarydami muštinę žaizdą nosies šaknies srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžį, antrą smūgį suduodami kojomis A. P. į nosies sritį ir padarydami muštinę žaizdą nosies šaknies srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžį, antrą smūgį suduodami kojomis A. P. į kairės akiduobės-kairio viršutinio žandikaulio sritį padarant poodines kraujosruvas kairės akies vokų ir kairio skruosto srityje su kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienų bei kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio šoninės sienos lūžiais, t. y. padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo.

Kaltinamasis Č. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog tą dieną jis vežiojo malkas. Pardavinėjo ir prie jo priėjo jo draugas su kitu savo draugu. Jis pažįsta tik vieną draugą E. P., o kito – ne, tik jo pravardę žino, kad „lomas“. Sėdėjo, kalbėjo, išėjo kalba apie muštynes. Jis jiems papasakojo , kad tėvas nuėjo į darbą ir jį ten sumušė. Jie nuvežė malkas, iškrovė kur reikia, ir vėl važiavo pasikrauti. Kai važiavo į mišką pasikrauti malkų, pravažiavo A. P. firmą. Pamatė, kad stovi jo mašina, sustojo paklausti, kodėl sumušė jo tėvą. Jo draugas E. pasakė, kad eis kartu, kad ir jo nesumuštų. Nuėję, su Arvydu kalbėjosi, paklausė, dėl ko sumušė jo tėvą, Arvydas pradėjo aiškinti, kad dėl pinigų, dabar jau su tėvu atsiskaitęs. O jis žinojo, kad yra raštelis pas tėvą dėl pinigų, jog jam skolingas A.. Dėl pinigų jis nieko neklausinėjo. Atėjo konkrečiai paklausti, dėl ko sumušė jo tėvą. A. pasakė, kad jis jo nemušė, o mušė G.. Paklausė, kur G.. Pasakė, kad jis bus tik vakare. Jie išvažiavo toliau dirbti. Pasikrovė, nuvežė malkas, Vakare vėl atvažiavo pas A.. S. A. prie angaro. Prie angaro pakalbėjo su A., paklausė, kur Gena, atsakė, kad jo nėra. O tas „lomas“ sakė, ko tu čia varinėji. Jis stovėjo, buvo nusisukęs, atsisukęs, girdi, kažkas nugriuvo. Žiūri, A.. P. E., sakydamas, „ką jūs darote“. Tada atėjo R. Š.. Su juo pakalbėjo ir jie išėjo. „Lomo“ nepažįsta, o E. P. yra jo draugas. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo Eriko, nes jis paprašė. Šiandien papasakoja apie jį, nes yra kaltinamas tuo, ko nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė, nes Erikas yra miręs, galvoja, ką čia sakys apie žmogų. E. P. mirė prieš Naujuosius metus. Jis gyveno Vilniaus rajone, Turinių kaime, buvo gal 22-24 metų amžiaus. Jis nematė ir nežino, kas kokius smūgius kam sudavė. Jis pastūmė E. P.. A. P. buvo toli nuo jo. „Lomo“ tik pravardę žino, pirmą kartą jį matė. Erikas atėjo su juo. Jo šiandieninė pateikta versija yra teisinga. E. P. sausio mėn. jau buvo miręs, jis buvo prašęs, kad apie jį nieko nesakytų. Jo prašė neminėti kitų asmenų. Nemušė, tai dėl to ir nepripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio. Nežino, kokie buvo sužalojimai padaryti A. P.. Nematė, nežino, kas sudavė A. P.. E. P. ir „lomo“ neprašė, kad eitų su juo kartu pas A. P.. Erikas pasakė, kad eina kaip jo gynyba, kad jo nesumuštų. Nieko nereikalavo iš A. P., tik paklausė, dėl ko sumušė tėvą, o jis ėmė aiškinti, kad su tėvu atsiskaitė. Apie pinigus nieko neklausinėjo. Pasakė, kad ne jis mušė jo tėvą, o sumušė Genadijus.

Nukentėjusysis A. P. parodė, jog tą dieną pirmą kartą atėjo Č. su dviem nepažįstamaisiais. Jie su R. Š. dirbo pastate, atėjo Č. su draugais ir paklausė, kur G.. Atsakė, kad nežino, davė jo numerį, kad susiskambintų ir jie išėjo. Tai buvo dieną. Tada atėjo vakare, vėl pradėjo kalbėti apie G. ir išėjo kalba apie tėvo skolą. Jis pasakė, kad čia jų pačių problemos su jo tėvu ir jie jas išsprendė. Ir tada gavo smūgį, nuo kurio krito be sąmonės, Jam pasirodė, kad jam trenkė Č.. Jis su kitu draugu arčiausiai stovėjo, dėl to jam taip pasirodė. Smūgis buvo į galvą, į dešinį smilkinį. Kalbėjosi šalia pastato. Visi stovėjo atstumu po 2-3 metrus. Neprisimena, kuris iš kurio šono stovėjo. Vienas žmogus iš šono, vienas toliau, kitas dar toliau. Arčiausiai jo stovėjo Č.. Kitas žmogus stovėjo apie 2-3 metrų atstumu. Tiek dieną, tiek vakare atėję jie klausė dėl tėvo skolos ir dėl G.. Jam buvo sulaužyta nosis, buvo smegenų sutrenkimas. Nežino, kaip jam lūžo nosis, buvo be sąmonės. Vienas asmuo buvo žemesnis už Č.. Jis stovėjo 2-3 metrai nuo jo. Už jį dar žemesnis buvo. Jo paties ūgis 187 cm. Tas žmogus jam buvo iki peties maždaug. O dar kitas žmogus, kuris stovėjo dar toliau, buvo aukštesnis, bet lieknesnis už jį. Jis stovėjo apie 7 metrų atstumu. Č. pretenzijų neturi, nori taikytis, nes normaliai bendrauja su Č. tėvais. Be to, nesiekia jam bausmės, t. y. įkalinimo. Yra jam atleidęs. Civilinio ieškinio nereiškia. Gydėsi namuose. B. L. ligoninėje ir pas stomatologus gydėsi. Lazdynų ligoninėje praleido beveik parą laiko. Kai pirmą kartą atėjo, tai normaliai pakalbėjo ir išsiskirstė. O antrą kartą, nežino, gal spontaniškai viskas išėjo. Antrą kartą atėjus jautėsi agresija, puolimas, buvo kažkas panašaus.

L. R. Š. parodė, kad dirbo, atėjo Č., pakvietė A. ir jie išėjo į lauką. Jis dirbo viduje, nematė, kas lauke vyko, o pamatė tik kaip A. jau gulėjo. Nuėjo, pakėlė jį. Iš tolo kažką matė, kad spardė. Buvo trys žmonės. Buvo 40 metrų atstumu, nematė konkrečių asmenų. Negali atsiminti, keliese spardė. Negali pasakyti, kad visi trys spardė, bet spardė. Stovėjo trys asmenys. S. J. šeima dirbo kartu. Po pirminės apklausos nekalbėjo nei su kaltinamuoju, nei su jo tėvu. Nematė, ar kaltinamasis spardė. Ikiteisminio tyrimo metu mano parodymai kitokie, nes gal blogai surašė, nežino. Neskaitė jis savo parodymų, pasirašė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nežino, kas spardė A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai buvo teisingi. Šiandien nebeprisimena visų aplinkybių, praėjo daug laiko. Buvo 40 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Dirbo su apsauginiais akiniais. Iš tolo pamatė, kad spardo žmogų, matė tik siluetus.

L. R. V. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jis dirbo įmonėje UAB “Laidų perdirbimas”. Žino S. J.. Pamena, jis buvo įdarbintas per Darbo biržą, ten buvo suderinę ir atlyginimą. Kiek pamena, jam pusę algos turėdavo mokėti. UAB “Laidų perdirbimas” dirbo prieš 2 metus. Po jo vadovavo kitas žmogus, bet nepamena vardo ir pavardės. Kai A. P. vadovavo įmonei, nieko nežino apie S. J. atlyginimo mokėjimą. Žinau apie įvykį tik tiek, kiek jį iškvietė apklausai ir papasakojo. Jam sakė, kad A.buvo sumuštas.

L. S. K. ( S. K. ) parodė apie įvykį tik girdėjo. Su Č. J. yra pažįstami, netoli jo gyvena, jo kaimynas. Padeda kartais su malkomis padirbėti miške. Dėl 2016-02-10 įvykio, tai ir kiek apklausoje pasakė, kad neprisimena, kokia buvo diena, bet miške jis jam kartais padeda dirbti, o tą dieną dar vienas draugas padėjo jiems dirbti. Buvo kažkoks konfliktas, tik tiek girdėjo apie įvykį. Jam sakė, berods, S. J., t. y. kaltinamojo tėvas. Kažką sakė apie pinigus, algą, kad nesumokėjo.

L. S. J. ( S. J. ) parodė, jog kai iškvietė į apklausą, tada sužinojo apie įvykį. Su A. P. juos siejo darbiniai santykiai, jie kartu dirbo UAB “Laidų perdirbimas”. Iš darbo išėjo savo noru. Su juo iš pradžių neatsiskaitė, o vėliau atsiskaitė. Tik neseniai su juo atsiskaitė, prieš Naujuosius metus, 2016 metais. Žmona žinojo, kad su juo buvo neatsiskaitę. Vieną kartą konfliktavo su Arvydu, jis pas jį atėjo, o jam jo draugas sudavė į veidą. Apie tai, kad buvo sumuštas, žinojo žmona, nes jis po to įvykio nuvažiavo namo. Jam pasakė, kad sūnus buvo užpuolęs A.. Nežino, dėl ko sūnus ten ėjo. Sūnus žinojo, kad jis buvo sumuštas, nes pats matė, būdamas namuose, kai jis grįžo. Nežino, gal sūnus ir žinojo, kad jam buvo neišmokėtas atlyginimas. Skolos raštelis buvo pasirašytas dėl skolos, kurią jam buvo skolingas A. P.. Tai ir buvo pinigai dėl darbo užmokesčio, bet jau jam grąžino tą skolą. Nežinojo, kad sūnus nuėjo aiškintis pas A. dėl sumušimo. Jei būtų žinojęs, būtų neleidęs.

Iš byloje, esančio 2016-02-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-10 buvo gautas RVUL pranešimas, kad į ligoninę dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžimo kreipėsi ir po suteiktos med. pagalbos išleistas namo A. P., kuris paaiškino, kad 2016-02-10 apie 19.00 val. Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 76, primušė pažįstamas. ( 1 tomas, b.l. 2).

Iš byloje, esančio 2016-02-10 A. P. pareiškimo matyti, kad pareiškime A. P. parodė, kad 2016-02-10 į jo vadovaujamą įmonę UAB „Laidų perdirbimas“ apie 14.00-15.00 val. Atvyko jam iš matymo pažįstamas Č. J. su dviem jam nepažįstamais žmonėmis ir pradėjo grubiu tonu reikalauti tėvo skolos nenustatytos sumos tėvo skolos, kurią jis dalimis buvo sumokėjęs. S. J. dirbo jo įmonėje. Jis buvo atleistas. Pakalbėjus išsiskirstė. Po kiek laiko nuo 17.30 iki 18.30 jis vėl atvyko, akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo grasinti fiziškai susidorojimu. Kalbant iš šono sunkiu daiktu trenkė į veidą ir jis prarado sąmonę. Valandos bėgyje jis atsigavo, jų jau nebebuvo. D. R. Š. sakė, kad dar grasino atvažiuoti kitos dienos 12.00 val. Grįžtant namo jis pasijautė labai blogai ir paskambino kolegai, kuris jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje nustatė galvos kaulų lūžimą. Šiuo metu jis bijo, kad nesunaikintų įmonės turto, nes jau buvo vienas toks įvykis, buvo padegimas. ( 1 tomas b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2016-02-11 ir 2016-10-26 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 76. Apžiūros objektas yra teritorija. Apžiūros metu nustatyta, kad, apžiūrima UAB „Laidų perdirbimas“ teritorija aptverta dalinai. Įvažiavimas į teritoriją laisvas, vartai nerakinami. Teritorijos aplinka – angaras, miškas. Teritorijoje yra du angarai. Vienas yra arčiau įvažiavimo apie 60 m atstumu nuo vartų, o vienas atokiau. Teritorijoje sukrautos metalo konstrukcijos. Vaizdo kamerų nepastebėta. Apžiūrimoje teritorijoje žmonių nėra. ( 1 tomas b .l. 58-69).

Iš byloje, esančio 2016-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip nukentėjusysis A. P. būnant darbo vietos teritorijoje, esančioje Vilniaus g. 76, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., rodo iš kur 2016-02-10 apie 14-15 val. pirmą kartą atėjo Č. J. su dviem jam nepažįstamais vaikinais, po to parodė vietą, kurioje jis stovėjo ir kalbėjo su Č. J., kai buvo pirmą kartą atėjęs su dviem jam nepažįstamais vaikinais, parodė kryptį, kuria nuėjo Č. J. su dviem nepažįstamais vaikinais po pokalbio. Taip pat parodė vietą kur stovėjo, kai prie jo 2016-02-10 apie 17.30 val. priėjo Č. J. su dviem jam nepažįstamais vaikinais ir jie kalbėjosi. Po to parodė, pastato duris, kurios įvykio metu buvo atidarytos ir pastato viduje buvo darbuotojas R. Š., kuris matė, kaip jis kalbėjosi su Č. J.. Parodymų patikrinimų metu A. P. parodė vietą kur stovėjo Č. J. bei jo draugai bei parodė kaip jam buvo suduotas smūgis į galvos sritį, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę ( 1 tomas, b.l. 90-96).

Iš byloje, esančios 2016-03-01 specialisto išvados Nr. G 604/2016 (01) matyti, kad A. P. nustatyta muštinė žaizda nosies šaknies srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžis, kraujosruvos kairės akies vokų bei kairio skruosto srityje, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienų, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio šoninės sienos lūžiai. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (216-02-10). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl aukščiau nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. P. kūno sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo dviejų trauminių poveikių. ne eilės tvarka: 1) į nosies sritį, padarant muštinę žaizdą nosies šaknies srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžį, 2) į kairės akiduobės-kairio viršutinio žandikaulio sritį, padarant poodines kraujosruvas kairės akies vokų ir kairio skruosto srityje su kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienų bei kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio šoninės sienos lūžiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydžius, nėra. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. ( I tomas, b.l. 111-112 ).

Iš byloje, esančios darbo sutarties matyti, kad kaltinamojo tėvas S. J. dirbo UAB“Laidų perdirbimas“ ( 1 tomas , b.l. 131-132).

Iš byloje, esančio A. P. pasirašyto rašto matyti, kad A. P. S. J. skolingas 1150 eurų,. Įsipareigoja išmokėti per 4 kartus, į savaitę po 287 eurus ( 1 tomas, b.l. 181 ).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo Č. J. kaltė, jog jis su dviem nenustatytais asmenimis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdydamas pripažįstamą bet nerealizuotą S. J. teisę į atlyginimą, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą sumušė nukentėjusįjį ir tokiu būdu įvykdė savavaldžiavimą, visiškai įrodyta.

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam. Fizinė ir psichinės prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Fizinė prievarta –tai neteisėtas tyčinis, prie nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Savavaldžiavimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis Č. J. neigė vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teigdamas, jog buvo atvykęs pakalbėti tik dėl tėvo sumušimo. O smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo kartu su juo buvę asmenys. Tačiau tokius jo parodymus paneigė nukentėjusiojo A. P. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, kuris teigė, kad smūgį sudavė Č. J., kuris buvo arčiausiai nukentėjusiojo. Tai kad A. P. spardė visi trys, patvirtino ikiteisminio tyrimo metui duoti liudytojo R. Š. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. Š. nurodo, jog nematė ar kaltinamasis spardė. Tačiau teismas tiki ir vadovaujasi liudytojo pirminiais parodymai, kadangi jie mažiausiai nutolę nuo įvykio dienos. Teismas kritiškai vertina paties kaltinamojo Č. J. parodymus, kadangi pats Č. J. parodymus nuolat keitė. Teisminio nagrinėjimo metu įvardijo asmenis, kurie su juo buvo, kai nurodė vienas yra miręs, o kito nepažįsta, žino tik pravardę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu vienos apklausos metu teigė, jog pakalbėjus su A. P. ir jam išeinant matė, kad prie A. P. priėjo kažkokie nepažįstami vyrai ir pradėjo mušti A. P. ( 2 tomas, b.l.75), kitos apklausos metu teigė, jog jis tik pastūmė A. P., o du vyrai priėję spardė A. P. ( 2 tomas, bl.92-94). Teisminio nagrinėjimo teigė, jog vyrams neleido mušti, sakydamas „ką darot“. Taigi, paties kaltinamojo parodymai, viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nuolat keitė parodymus, nurodydamas vis kitas aplinkybes. Į klausimus kodėl pakeitė parodymus, vis atsakydavo, kad nusprendė pasakyti kaip buvo ištikrųjų. Tuo tarpu nukentėjusysis esmines aplinkybes vardijo nuosekliai. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog Č. J. pas jį atėjo kalbėti dėl tėvo skolos ir sumušimo, buvo agresyviai nusiteikęs. Nors teisminio nagrinėjimo nukentėjusysis kažkiek švelnino aplinkybes kaltinamojo atžvilgius, tačiau kaip pats nurodė, kaltinamajam yra atleidęs. Tačiau esmines aplinkybes vardijo nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei Č. J. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaltinamojo Č. J. veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte Č. J. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal LR BK 138 str. 2 d.9p. Tačiau kaip minėta, kad savavaldžiavimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl teismo nuomone, Č. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas atskirai pagal LR BK LR BK 138 str. 2 d. 9p. yra perteklinis, dėl ko iš kaltinimo šalinamas ir laikytina, kad Č. J. įvykdė nusikaltimą pagal 294 str. 2 d. Teismo nuomone, kaltinamajam pripažinus aplinkybę, jog smurtas nukentėjusiojo atžvilgius buvo vartojamas, tik neigia, jog smurtą naudojo ir pats kaltinamasis, pagrįstai daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nekilo problemų dėl kaltinimo aiškumo, kaltinamasis suprato kaltinimo esmę. Teismas pažymi, kad LR BK 138 str. 2 d.9p. pašalinimas iš kaltinimo nepasunkins kaltinamojo padėties, nepažeis jo teisės žinoti kaltinimą bei teisės į gynybą.

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali būti sužalotas, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjamu atveju Č. J. kartu su kitais asmenimis sužalojo nukentėjusįjį A. P.. Todėl teismas konstatuoja, jog jie veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Č. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Č. J. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d. priskiriama apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.). Č. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Č. J. praeityje yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl laikomas neteistu. neteistas (2 t., b. l. 127-129), administracine tvarka baustas (2 t., b. l.117-126). LR BK 294 straipsnio 2 dalies sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis : areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiojo poziciją, jog griežtos bausmės nesiekia, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam Č. J. už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą švelnesnę arešto bausmę.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., Č. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-01-16 ir laikas išbūtas suėmime nuo 2017-01-18.

Kardomoji priemonė Č. J. suėmimas panaikintinas atlikus bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinės ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 117,37 Eur sumai dėl A. P. gydymo išlaidų atlyginimo ( 1 tomas, b.l. 117-118). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo Č. J. veiksmų nukentėjusysis A. P. buvo gydomas ambulatoriškai (1 tomas , b.l.119). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo Č. J. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2014-09-26 darbo sutarties kopija ( 1 t. 131-133 b.l.) bei kasos čekių kopijos ( 1 t.133-144 b.l.) , duomenys apie S. J. darbą UAB "Laidų perdirbimas" ( 1 t. 148-149 b.l. )., 2015-08-05 paskolos raštelio kopija 1150eurų sumai.( 1 t. 181 b.l.), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. J. ( Č. J.) pripažinti kaltu pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį nubausti areštu 89 paroms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, nuo 2017-01-16, kada jis buvo sulaikytas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka ir laiką išbūtą suėmime nuo 2017 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti Č. J. atlikusiu bausmę.

Č. J. išteisinti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Kardomąją priemonę – suėmimą- panaikinti ir Č. J. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš Č. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 117,37 Eurų ( vieną šimtą septynioliką eurų 37 eurocentus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2014-09-26 darbo sutarties kopiją ( 1 t. 131-133 b.l.) bei kasos čekių kopijas ( 1 t.133-144 b.l.), duomenis apie S. J. darbą UAB "Laidų perdirbimas" ( 1 t. 148-149 b.l. )., 2015-08-05 paskolos raštelio kopiją 1150eurų sumai.( 1 t. 181 b.l.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.