Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2002-02-01 keturšalės Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui nuomos teise UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs Vilniaus šilumos tinklų turtas. 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti ir nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė - akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“.

Vykdant nuomos sutarties 12, 13 straipsnių nuostatas ir 13 priedo sąlygas 2017-03-29 ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į 2017-03-29 esančias UAB „Vilniaus energija“ klientų skolas. 2017-06-16 raštu Nr. 013-01-3567 UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ir taip buvo baigta reikalavimų perleidimo procedūra.

UAB „Vilniaus energija“ 2017-06-22 dokumentų perdavimo – priėmimo akto priedu Nr. 11 perdavė naujajai kreditorei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises - UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo mėn. sąskaitas vartotojams, t. y. tuo ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į atsakovo Ž. P. mokėtinas už šilumos energiją sumas. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas su 2017 m. birželio mėn. sąskaita bei 2017-12-22 raštu, taip pat viešai buvo skelbiama ieškovės interneto svetainėje (e.c.b. I tomas, 6, 20 – 23, 32 - 38 b.l.).

Ieškovė tiekia šilumos energiją atsakovo 62,63 kv. m. ploto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė suteikusi du vartotojo kodus – 9094881 ir 0209018, kuriems ieškovės informacinėje sistemoje nuo seniau yra nurodyti du adresai - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė tiekia šilumos energiją atsakovo 49,47 kv. m. ploto negyvenamajai patalpai – odontologijos klinikai, esančiai (duomenys neskelbtini), ir šuo adresu ieškovės informacinėje sistemoje atsakovo vartotojo kodas nurodytas 8011255. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), ir odontologijos klinika, (duomenys neskelbtini), yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos.

Atsakovui nuosavybės teise priklausantis 62,63 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini), buvo 2015 m. buvo suformuotas sujungus du daiktus, kurių (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad apie nekilnojamųjų objektų sujungimą informavo ieškovę, bei, kad raštu prašė ieškovės teikti dėl minėtų objektų vieną sąskaitą už suvartotą šilumos energiją, todėl iki nekilnojamųjų daiktų apjungimo ieškovė buvo suteikusi atskirus vartotojo kodus atskiroms atsakovui priklausančioms patalpoms.

Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 133.4 papunktį vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Pripažintina, kad atsakovui laiku nepranešus apie nekilnojamųjų daiktų apjungimą ieškovė neturėjo pagrindo išrašinėti vienos sąskaitos pažymint, kad tai iš esmės neturi reikšmės atsakovui tenkančios šilumos energijos apskaičiavimui (e.c.b. I tomas, 12 – 15, 24 – 30, 78 – 114, 117-151 b.l.).

Nustatyta, kad pastatus (duomenys neskelbtini), sieja bendra šildymo ir karšto vandens sistema, kuriai įrengtas vienas bendras šilumos punktas, įrengtas pastate (duomenys neskelbtini) (anksčiau pastatai (duomenys neskelbtini), turėjo vieną adresą – (duomenys neskelbtini)). Minėtame šilumos punkte įrengtas vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, kuris fiksuoja bendrą abiejų namų šildymui ir karštam vandeniui ruošti suvartotą šilumos kiekį.

Sprendžiant iš UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo – perdavimo į eksploataciją ir saugojimui 2015-09-25 akto šilumos punkte buvo įrengtas ir metrologiškai patikrintas skaitiklis, kurio inventorinis Nr. 4714529. 2017-08-28 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo – perdavimo į eksploataciją ir saugojimui aktas patvirtina, kad 2017-08-28 šilumos punkte buvęs skaitiklis, kurio inventorinis Nr. 4714529, buvo pakeistas į metrologiškai patikrintą skaitiklį, kurio inventorinis Nr. 4713393 (e.c.b. I tomas, 174, 177 b.l.).

Atsakovui priklausančiose patalpose yra įrengti 3 karšto vandens apskaitos prietaisai – Nr. 636187, Nr. 96019350 ir Nr. 1996-636056. Skaitiklių rodmenis ieškovė patikrino 2017-11-22 dalyvaujant atsakovui ir surašant Karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktą. Remiantis Akto duomenimis skaitiklio Nr. 636187 rodmuo buvo 405 m³, skaitiklio Nr. 96019350 – 631 m³, ir skaitiklio Nr. 1996-636056 – 202 m³ (e.c.b. I tomas, 181 b.l.).

Faktiškai atsakovas neneigė, kad jam nuosavybės teise priklausantys Nekilnojamojo turto objektai yra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovas ginčijo skolos dydį ir rėmėsi argumentu, kad ieškovė turėjo atsakovui priklausančioms patalpoms įrengti atskirus šilumos energijos ir karšo vandens apskaitos prietaisus.

Atsakovas teigė, kad jam priklausančios patalpos nėra daugiabučiame name, t. y. atsakovui priklauso tik butas, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – odontologijos klinika, (duomenys neskelbtini), dėl ko jo atžvilgiu negali būti taikomos šilumos energijos tiekimą reglamentuojančios norminių aktų nuostatos, susijusios su šilumos energijos tiekimu daugiabučiams namams. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad centralizuota šilumos energija tiekiama atsakovo patalpoms (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei pastate (duomenys neskelbtini), esantiems butams bei negyvenamosioms patalpoms ir ši energija yra apskaitoma pagal vieną bendrą šilumos apskaitos prietaisą – įvadinį šilumos skaitiklį. Tokia faktinė situacija yra nuo pat atsakovo skolos susidarymo pradžios, todėl ieškovė, remdamasi abiems pastatams skirto įvadinio skaitiklio rodmenimis paskirsto patiektos šilumos energijos pastatams (duomenys neskelbtini), kiekį proporcingai savininkų turimų patalpų plotui.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Ieškovė, paskirstydama šilumos kiekį pastatams (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu metodu Nr. 4, kuris vėliau buvo patvirtintas 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 ir taikomas nuo 2017-08-01 (toliau Metodas Nr. 4). Remiantis Metodo Nr. 4 1.2 punktu visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis. Tai reiškia, kad visus mokesčius už suvartotą šilumos energiją pastatuose Ž(duomenys neskelbtini), ieškovė apskaičiavo remdamasi įvadinio skaitiklio parodymais, t. y. mokesčius skaičiavo už faktiškai suvartotą pastatuose šilumos kiekį. Teismo nuomone, esant vienai daugiabučio namo Tilto 6 bei atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), šildymo sistemai, kuriai įrengtas bendras įvadinis apskaitos prietaisas ir minėtų pastatų patalpų bendraturčiams nepasirinkus suderinto su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos paskirstymo metodo, ieškovė taikė pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, o siekiant kito metodo taikymo, atsakovas (taip pat kas nors iš patalpų name (duomenys neskelbtini), savininkų) turi inicijuoti bendraturčių nutarimo dėl kito suvartotos šilumos energijos paskirstymo metodo pasirinkimo priėmimo arba atsakovas turi inicijuoti atsijungimą teisės aktų nustatyta tvarka nuo centralizuoto šilumos energijos tiekimo ir atsijungimo tvarką ieškovė išaiškino 2017-08-07 adresuotame atsakovui rašte (e.c.b. I tomas, 68 b.l.). Nesant patalpų savininkų nutarimo dėl šilumos paskirstymo būdo pakeitimo ar atsakovo iniciatyva parengtų dokumentų dėl atsakovo atsijungimo nuo centralizuotos šilumos energijos sistemos, atsakovo argumentai dėl suvartotos šilumos energijos netinkamo paskirstymo tarp patalpų savininkų atmetami.

Remiantis Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas I) 7 punktu Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Pagal 14 punktą šilumos vartotojas turi teisę: jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuspręsti, kokį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą taikyti (14.4 papunktis); pasirinkti Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą mokėjimo už suvartotą šilumą būdą, taip pat gauti iš šilumos tiekėjo informaciją apie mokėjimo būdus (14.5 papunktis); jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą (14.7 papunktis). Pagal Aprašo 15 punktą šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti jo patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais (15.1 papunktis); raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys (15.9 papunktis).

Pagal Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. I-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas II) 5 punktą sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Remiantis Aprašas II 14 punktu buitinis šilumos vartotojas turi teisę:jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti, kokį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą taikyti (14.4 papunktis); pasirinkti mokėjimo už suvartotą šilumą būdą, taip pat gauti iš šilumos tiekėjo informaciją apie mokėjimo būdus (14.5 papunktis); jei pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą (14.7 papunktis); pakeisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka (4.9 papunktis). Buitinis šilumos vartotojas privalo: laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais (15.1 papunktis); raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais (15.9 papunktis).

Aprašų I ir II nuostatos, teismo nuomone, leidžia teigti, kad nepriklausomai nuo to, ar yra buitinis ar ne buitinis šilumos energijos vartotojas, esant situacijai, kai dviems pastatams įrengtas bendras įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (tai atitinka tą faktinę padėtį, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas) būtent šilumos energijos vartotojai turi nuspręsti, kokį šilumos paskirstymo metodą pasirinkti, taip pat nuspręsti, kokį pasirinkti patalpų šildymo būdą. Pažymėtina, kad šilumos vartotojas (patalpų savininkas) privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie patalpų duomenų pasikeitimą. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovės atstovai turėjo dar 2015 m. sužinoti apie atsakovo patalpų apjungimą, nėra pagrįstas. Nežinia kaip ieškovės atstovai turėjo reaguoti į atsakovo galimą žodinį pranešimą apie patalpų duomenų pasikeitimą, nes pagal žodinį pranešimą ieškovė neturėjo pagrindo įrašyti atsakovui priklausančių patalpų vienokį ar kitokį plotą ieškovės vartotojų apskaitos sistemoje. Teismo nuomone, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 48.3 – 48.5 papunkčiuose numatyta šilumos energijos vartotojų teisės pasirinkti šilumos pirkimo - pardavimo ir / ar tiekimo – vartojimo ribą vietą, tačiau tam, kad pakeisti esamo įvadinio apskaitos prietaiso vietą, įrengti naują (us) skaitiklį (ius), visų pirma pats atsakovas teisės aktų nustatyta turi atlikti atitinkamus veiksmus.

Atsakovas siekė išsiaiškinti, kokie skaitikliai Nr. 636187, Nr. 96019350 ir Nr. 1996-636056 nurodyti 2017-11-22 akte bei, koks numeris nurodytas ieškovės teiktų atsakovui sąskaitų grafoje „Skaitiklio Nr. – 9094881-KV-1“. Ieškovės atstovas paaiškino, kad Nr. 9094881 yra vartotojo (t. y. atsakovo) kodas, o trumpinys „KV“ reiškia karštas vanduo. Teismas pažymi, kad atsakovo, kaip vartotojo Nr. 9094881 kodas yra nurodytas ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose (e.c.b. I tomas, 96 b.l.). Skaitikliai Nr. 636187, Nr. 96019350 ir Nr. 1996-636056 yra atsakovo patalpose įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai, kurių rodmenys, ieškovės atstovo teigimu, atsakovui jų laiku nedeklaruojant buvo patikrinti 2017-11-22 surašant atitinkamą aktą dalyvaujant Ž. P.. 2017-11-22 akte nurodyta, kad skaitiklių savininkas yra patalpų savininkas, t. y. atsakovas (e.c.b. I tomas, 181 b.l.).

Ieškovė informaciniuose pranešimuose „Informacija klientui“ kiekvieną mėnesį nurodydavo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (1 eilutė), deklaruoto karšto vandens kiekį (2 eilutė), geriamo vandens apskaitos karštam vandeniui ruošti prietaiso rodmenis (3 eilutė), vidutinį šilumos kiekį, tenkantį namo 1 kv. m. naudingo ploto per ataskaitinį laikotarpį (6 eilutė), šilumos kiekį, priskirtą butams ir kitoms patalpoms (7 eilutė), šilumos kiekį, priskirtą geriamam vandeniui šildyti (9 eilutė), perduoto per karšto vandens sistemą priskirtą šilumos kiekį (10 eilutė). Ieškovės sąskaitose ir pranešimuose „Informacija klientui“ nurodytas atsakovui priklausančios (ių) patalpos (ų), kuriai (ioms) tiekta šilumos energija, plotas. Atsakovas šių duomenų teisingumo nepaneigė. Ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-12-19, 2018-10-10 išrašus apie (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų turimus plotus, nuo kurių visumos paskirstoma šilumos energija pastatuose (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 182 – 196 b.l.). Atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-11-21 išrašą teigdamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra ne vienas, o du pastatai, t. y. 129,18 kv. m. bendro ploto gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)8 ir 568,52 kv. m. bendro ploto gyvenamas namas, kurio (duomenys neskelbtini)7 (e.c.b. II tomas, 7,8 b.l.). Atsakovo įsitikinimu, 129,18 kv. m. ploto namui ieškovė yra įrengusi atskirą apskaitos prietaisą. Teismo nuomone, atsakovo iškelta prielaida niekaip nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bendras įvadinis apskaitos prietaisas fiksuoja (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų ir atsakovo patalpoms patiektą šilumos energijos kiekį. Byloje buvo keliamas klausimas dėl specialių žinių panaudojimo siekiant patikrinti, ar yra teisingi ieškovės paskaičiavimai nustatant atsakovui tenkančios šilumos energijos kiekį, už kurį jis turi sumokėti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prašymo skirti byloje ekspertizę dėl šilumos energijos, tekusios atsakovui, apskaičiavimo teisingumo, todėl, nepaneigus ieškovės apskaičiavimų teisingumo, jie laikytini teisingais ir pagrįstais.

Atsakovas teigė, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 171 punktą ieškovė privalėjo įrengti atsakovui karšto vandens apskaitos skaitiklį. Tačiau remiantis 2017-11-22 akto duomenimis atsakovui priklausančiose patalpose yra įrengti 3 karšto vandens apskaitos prietaisai ir jų rodmenis, tais atvejai, kai jų nedeklaravo pats atsakovas patikrindavo ieškovės darbuotojai. Pažymėtina, kad ginčo dėl karšto vandens skaitiklių rodmenų teisingumo tarp šalių nebuvo.

Atsakovo argumentas dėl sumokėtos 117,95 Eur sumos galimo netinkamo įskaitymo pripažintinas nepagrįstu, nes atsakovo į bylą pateiktame 2017-03-16 mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, kad jis atliekamas tiesiogiai ieškovei ir tai yra mokėjimas internetu už komunalines paslaugas į AB SEB bankas surenkamąją sąskaitą, o ne mokėjimas ieškovei tiesiogiai už šilumos energiją (e.c.b. I tomas, 69 b.l.).

Už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“ ir laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-01-31 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skola iš viso susidarė 1 421,89 Eur.

Už patiektą šilumos energiją negyvenamajai patalpai – odontologijos klinikai, esančiai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“ ir laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-01-31 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skola iš viso susidarė 1 783,50 Eur.

Atsakovui priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, todėl pripažintina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovas nemokėjo už pateiktą šilumos energiją ir, nevykdant sutartinės prievolės atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 3 205,39 Eur skolą už šilumos energiją ieškovės nurodytu laikotarpiu (e.c.b I tomas, 9 -11, 16, 17, 31 b.l. II tomas).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už patiektą energiją, laikytis Sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą, naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 86,63 Eur metinės materialiosios palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-02-21, ir iš viso iš atsakovo priteistina 3 292,02 Eur skolos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos : 74 Eur žyminis mokestis ir 2,58 Eur išlaidų už duomenų registruose, iš viso – 76,58 Eur ieškovės naudai (e.c.b I tomas, 44, 45, 48 - 59 b.l.). Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92,96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 292,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 292,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.