- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-619-617/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00432-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant ieškovei I. R.
atsakovui D. R.
trečiajam asmeniui E. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. R. ieškinį atsakovui D. R. su trečiuoju asmeniu E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo D. R. nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 400 Lt kiekvienai iki jų pilnametystės; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jai priteisti 0,0548 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2400 Lt, gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 17100 Lt, ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 978 Lt, ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2700 Lt, esančius (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r., automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, viso turto – 25178 Lt sumai, o atsakovui priteisti automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt.
Ieškovė I. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su atsakovu D. R.. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E., o (duomenys neskelbtini) – dukra A.. Santuokoje jie įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bei du automobilius VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) Šiame name ji iki šiol gyvena su vaikais, o atsakovas, nepaaiškindamas jokių priežasčių, nuo 2012 m. spalio mėn. paliko šeimą ir išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) r. pas savo tėvus. Nuo to laiko nutruko jų bendras gyvenimas. Ji bandė išsaugoti šeimą, bet atsakovas kategoriškai nurodė, kad nenori su ja gyventi. Kadangi atsakovas paliko šeimą ji prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kadangi vaikai gyvena su ja ir ji jais rūpinasi – prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ir iš atsakovo, kuris neteikia išlaikymo vaikams, priteisti išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ji prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jai priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bei automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) Bet ji sutinka su atsakovo pasiūlymu, kad pastarajam priklausanti žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais dalis būtų priteista vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas D. R. paaiškino, kad jis nenori gyventi su ieškove, jie kartu kaip šeima negyvena nuo 2012 m. spalio mėn., jis gyvena atskirai. Atsakovas sutinka, kad šeima iširo dėl jo kaltės. Atsakovas neprieštarauja, kad jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaikų motina, nes jie nuolat su ja gyvena. D. R. nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1000 Lt į mėnesį, todėl jis sutinka mokėti vaikų išlaikymui po 250 Lt kiekvienai dukrai. Su ieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalinimu jis nesutinka ir prašo, kad jam priklausanti turto dalys būtų priteista vaikams, o dėl automobilių padalinimo varianto, nurodyto ieškinyje, jis neprieštarauja.
Trečiasis asmuo E. R. paaiškino, kad ji su seserimi gyvena kartu su mama, kuri jas išlaiko. Nuo to laiko, kai tėvas gyvena atskirai, jie gyvena kitaip, nes mamos atlyginimas yra nedidelis, kurio užtenka tik būtiniausiems maisto produktams nupirkti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 35 ) ( b.l. 8 ). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. ( b.l. 10 ), o (duomenys neskelbtini) – dukra A. ( b.l. 9 ). Ieškovė su atsakovu kartu negyvena, nebendrauja, neveda bendro ūkio nuo 2012 m. spalio mėn. Ieškovės santykiai su atsakovu yra priešiški, šalys taikytis kategoriškai nesutinka. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis 2012 m. spalio mėn. paliko šeimą ir išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) r. pas savo tėvus. Ji bandė išsaugoti šeimą, bet atsakovas kategoriškai nurodė, kad nenori su ja gyventi. Atsakovas neprieštarauja, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2012 m. spalio mėn. jis kartu su ieškove negyvena, jis paliko šeimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims jų prašymu paliekamos santuokinės pavardės.
Byloje nustatyta, kad šalims santuokoje gimė du vaikai – dukros E. ir A.. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad dukros gyventų su motina. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ieškovė, vaikai liko gyventi kartu su motina tėvams pradėjus gyventi skyrium, ir šiuo metu gyvena su ieškove. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ( b.l. 40 ) bei žodžiu pateiktos išvados teismo posėdžio metu matyti, kad pas ieškovę vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikai nori gyventi kartu su motina, todėl siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nepilnamečių Eivinos ir Akvilės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Ieškovė ieškiniu prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jai priteisti 0,0548 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2400 Lt, gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 17100 Lt, ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 978 Lt, ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2700 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, viso turto – 25178 Lt sumai, o atsakovui priteisti automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt. Teismo posėdyje atsakovas prašė jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisti vaikams, o su ieškovės pasiūlytu automobilių padalinimo variantu jis sutiko. Teismo posėdyje ieškovė taip pat sutiko, kad atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalys būtų priteista vaikams. Santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji gali būti padalinta tik tarp sutuoktinių. LR CK 3.117 str. 1 d. numato, jog
preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant tokioms aplinkybėms santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovui padalintinas lygiomis dalimis, ieškovei priteistinas automobilis VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilis F. T., v.n. (duomenys neskelbtini)
Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas yra E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Nepilnametės gyvena kartu su savo motina, kuri ją išlaiko. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį, todėl jis galėtų mokėti vaikams tik po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaikus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis neturi pakankamų pajamų, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo vaikams ( LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str. ), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LR CK 3.3 str. ). Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje, nors ieškovė ir prašo priteisti vaikams po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį, atsižvelgiant į vaikų interesus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis LR CK 3.196 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausiais išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas ar motina turi nuolatines pajamas ( uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt. ). Kai teismas nustato, kad tėvo ar motinos gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo ar motinos turtą galimas tada, kai asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Svarbu, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje D.B. v. R.B. bylos Nr. 3K-3-401/2006, 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje L.P. v. Š.P., bankrutavusiai individualiai įmonei „Džinsai“ bylos Nr. 3K-3-513/2011 ). Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Sodų g. 4, Švenčionėlių m., Švenčionių r. Kaip jau nurodyta aukščiau nekilnojamąjį turtą teismas ieškovei ir atsakovui padalino lygiomis dalimis. Atsakovas sutinka, kad jam priklausanti turto dalis būtų priteista vaikams, dėl to neprieštarauja ir ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimą, nuolatinių ir pakankamo dydžio pajamų, kad teikti nustatyto dydžio išlaikymą, neturi teismas mano, jog vaikų interesai bus užtikrinti priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukroms mišria forma, t.y. priteisiant kiekvienam iš vaikui lygiomis dalimis ½ dalį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bei priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertė yra 11589 Lt ( b.l. 19 ). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2013-06-01 ) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Iki E., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės išlaikymas turi būti mokamas 40 mėn., o iki A., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės – 177 mėn. Kaip minėta, atsakovas turi mokėti ne mažesnį nei 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl iki E. pilnametystės turėtų sumokėti nemažiau nei 20000 Lt ( 40 x 500 ), o iki A. pilnametystės – 88500 Lt ( 177 x 500 ). Kadangi kiekvienam vaikui tenkančio priteistino turto vertė yra priteistino turto vertė yra 5794,50 Lt ( 11589 : 2 ), iš atsakovo E. išlaikymui priteistinas 355 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (( 20000 – 5794,50 ) : 40 ), o A. išlaikymui – 465 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (( 88500 – 5794,50 ) : 177 ).
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).
Pateikiant teismui ieškinį ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį. Teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 500 Lt žyminis mokestis ( LR CPK 93 str. 1 d. ).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 360 Lt ( 500 x 12 x 2 x 3 proc. ( už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo )) žyminis mokestis bei 23,90 Lt teismo turėtos pašto išlaidos ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.116, 3.117 str. 1 d., 3.161, 3.169, 3.192, 3.194, 3.196 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ biure ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo D. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. R. palikti pavardę „R.“, D. R. – „R.“.
E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. R..
Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir I. R. priteisti: ½ dalį 0,0548 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1200 Lt, ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio vertė 8550 Lt, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 489 Lt, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1350 Lt, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, viso turto – 13589 Lt sumai. D. R. priteisti: ½ dalį 0,0548 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1200 Lt, ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio vertė 8550 Lt, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 489 Lt, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1350 Lt, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., automobilį F. T., v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, viso turto – 13589 Lt sumai.
Priteisti iš D. R. dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dalį jam tenkančios nekilnojamojo turto dalies, t.y. 1/4 dalį 0,0548 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 600 Lt, 1/4 dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 4275 Lt, 1/4 dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 244,50 Lt, 1/4 dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 675 Lt, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bei nuo 2013-06-01 priteisti po 355 Lt kas mėnesį iki E. pilnametystės. E. R. lėšomis bei turtu disponuoja jos motina I. R..
Priteisti iš D. R. dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dalį jam tenkančios nekilnojamojo turto dalies, t.y. 1/4 dalį 0,0548 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 600 Lt, 1/4 dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 4275 Lt, 1/4 dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 244,50 Lt, 1/4 dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 675 Lt, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., bei nuo 2013-06-01 priteisti po 465 Lt kas mėnesį iki A. pilnametystės. A. R. lėšomis bei turtu disponuoja jos motina I. R..
Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.
Priteisti iš D. R. I. R. 500 Lt ( penkis šimtus Lt ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. R. 360 Lt ( tris šimtus šešiasdešimt Lt ) žyminį mokestį ir 23,90 Lt ( dvidešimt tris Lt 90 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.