- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-338/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00625-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- draudimo bendrovės „Balta“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „KarVainas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-705-123/2012 pagal ieškovo draudimo bendrovės „Balta“ ieškinį atsakovei V. D. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir atsakovės V. D. priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KarVainas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su daikto išreikalavimu iš neteisėto valdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovės automobilį BMW 320, kurio indentifikavimo numeris VIN (duomenys neskelbtini), priklausiusį Latvijos lizingo bendrovei „LKB Lizings“, kuris 2008 m. kovo 29/30 d. Rygoje buvo pavogtas. Ieškovas Latvijos lizingo bendrovei išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Minėtas automobilis buvo sulaikytas Lietuvoje su suklastotais indentifikavimo numeriais, todėl prašė surastą automobilį išreikalauti iš neteisėto valdymo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti, kad iš UAB „KarVainas“ jos nupirktas automobilis ir ieškovo reikalaujamas grąžinti automobilis yra vienas ir tas pats automobilis (su skirtingais VIN numeriais) bei panaikinti automobilio areštus. Atsakovės teigimu, ji įsigijo eismo įvykį patyrusį automobilį ir remonto metu prie atsakovės automobilio, ieškovui nežinant buvo privirintos Latvijos lizingo bendrovei priklausiusio automobilio dalys. Kadangi VIN pakeitimas pasireiškė tik tuo, kad buvo privirinta kito automobilio priekinė dalis, tai nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės automobilio indentifikacinis numeris yra suklastotas, todėl laikytina, kad atsakovė automobilį valdo teisėtai. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė - nusprendė išreikalauti iš atsakovės automobilį BMW 320, kurio indentifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), ir jį priteisė ieškovui; ieškovui iš atsakovės priteisė 3 328 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00319-10 metu atlikus ginčo automobilio kėbulo indentifikacinių numerių tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 491 konstatuota, kad ginčo automobilio indentifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini) yra pakeistas, įvirinant priekinę kėbulo dalį, prie kurios tvirtinami priekiniai amortizatoriai su esamu VIN numeriu; tikrasis automobilio VIN numeris yra (duomenys neskelbtini), todėl laikė, kad visas ginčo automobilis identifikuotas, kaip turintis VIN (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė automobilį įgijo su suklastotais indentifikavimo numeriais iš kito asmens, kuris nėra teisėtas jo savininkas, sprendė, kad automobilis gali būti išreikalautas iš neteisėto valdymo (CK 4.96 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovas, pripažindamas ginčo automobilio vagystę draudiminiu įvykiu ir išmokėjęs jos savininkui draudimo išmoką įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį ir turi teisę išreikalauti daiktą iš atsakovės. Teismas laikė, kad ieškinio senatis prasidėjo 2008-07-12 (išmokėjus draudimo sumą), o baigėsi – 2011-07-12, ieškinys pareikštas 2011-07-14). Teismas atnaujino ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d., 4.96 str. 1 d.), kadangi ieškovui automobilis nebuvo grąžintas atlikus ikiteisminį tyrimą ir ieškovas negalėjo žinoti atsakovo, kol nebuvo atliktas tyrimas.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo konstatavo, kad sąžiningo įgijėjo teisių apsauga šiuo atveju netaikoma, nes automobilis buvo pavogtas, todėl atsakovės motyvas, kad ji nežinojo apie automobilio vagystę neturi įtakos sprendimui. Ieškovas automobilį prarado dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, todėl vėlesni automobilio valdytojai yra neteisėti. Teismas priešieškinio netenkino, nes atsakovės prašomas nustatyti faktas negali sukelti atsakovei norimų teisinių pasekmių, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas buvo informuotas apie ginčo automobilio suradimą, bet metus laiko nesikreipė į teismą dėl automobilio grąžinimo, ir į teismą kreipėsi tik suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o tai padarė tik tada, kai atsakovė atsiliepimu nurodė suėjus ieškinio senaties terminui. Teismas tai turėjo įvertinti kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
2. Automobilio ekspertizės išvadose nurodyta, kad vogtojo automobilio indentifikavimo numeris yra vienoje plokštelėje, taigi, tai nepaneigia fakto, jog jis ginčo automobilyje yra tik įmontuotas. Išvada grįsta tik vienu indentifikavimo numeriu, nors BMW markės automobiliuose toks numeris yra keliose vietose. Ieškovės automobilis ir pavogtas automobilis yra skirtingų markių, galingumo ir komplektacijos. Skundžiamu sprendimu nuspręsta išreikalauti iš atsakovės automobilį BMW 320, nurodant indentifikacinį numerį, nors atsakovei nuosavybės teise pagal pirkimo - pardavimo dokumentus priklauso automobilis BMW 318, t. y., atsakovė neturi tokio automobilio, kokį nuspręsta išreikalauti. Atsakovei realiai valdant tik kai kurias Latvijoje pagrobto automobilio dalis, kurios buvo panaudotos ieškovės remontuojamame automobilyje CK 4.96 str. nuostatos negalėtų būti taikomos, nes atsakovo ieškinyje reikalaujamo automobilio ieškovė neturi.
3. Teismas nepagrindė savo argumentų, kodėl padarė išvadą, kad atsakovė iš UAB „KarVainas“ įsigydama visiškai kito modelio, variklio ir kuro tipo automobilį, įsigijo būtent ieškovui priklausantį automobilį.
4. CK 4.54 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu kelių savininkų daiktai susijungė ir sudarė naują daiktą ir nėra galimybės juos grąžinti į pirminę būklę, kadangi tai susiję su pernelyg didelėmis išlaidomis, kai savininkai nebuvo specialiai susitarę dėl daiktų sujungimo, tai šiuo būdu atsiradęs naujas daiktas laikomas bendrąja daline nuosavybe, kurios kiekvienam bendraturčiui priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte. Transporto priemonių nėra galimybės grąžinti į pirminę būklę, nes transporto priemonės nebus įmanoma eksploatuoti ir ieškovei, kaip sąžiningai automobilio įgijėjai bus padaryta pernelyg didelė žala, kurios nebus kam atlyginti.
5. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė iš UAB „KarVainas“ įsigijo automobilį su suklastotais identifikavimo numeriais nurodė neatitinkančias tikrovės aplinkybes, taip pat nurodė UAB „KarVainas“ įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nors bylos nagrinėjimo metu šis asmuo nedalyvavo trečiuoju asmeniu. Tai turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų šiam juridiniam asmeniui nustatymas, o tai yra absoliutus teismo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 1 d.).
6. Ieškovas, kreipdamasi į teismą sąmoningai pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis. Priešingai, nei tvirtinama ieškinyje, atsakovės turimo automobilio identifikavimo numeriai, ir automobilio įsigijimo dokumentai nebuvo suklastoti. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ieškovo nurodomas automobilis buvo pavogtas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovui iki 2010-06-15 ginčo automobilio sulaikymo Lietuvoje nebuvo žinomas atsakovas, todėl nuo 2008-07-12 iki 2010-06-15 egzistavo aplinkybės, užkirtusios ieškovui galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu. Baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00319-10 medžiaga patvirtina, kad ieškovas aktyviais ir teisėtais veiksmais siekė išreikalauti ginčo automobilį ir savo teises įgyvendino rūpestingai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakyta ieškovui grąžinti ginčo automobilį, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą per protingą terminą dėl daikto išreikalavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pagrįstai atnaujino 3 metų ieškinio senaties terminą vindikaciniam ieškiniui pareikšti (CK 1.131 str. 2 d., 4.96 str. 1 d.).
2. Klaipėdos apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00319-10 metu atliktoje ginčo automobilio kėbulo identifikacinių numerių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 491 konstatuota, kad automobilio BMV 320 D indentifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini) yra pakeistas, įvirinant priekinę kėbulo dalį, prie kurios tvirtinami priekiniai amortizatoriai su esamu VIN numeriu. Tikrasis automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini). Todėl visas ginčo automobilis identifikuotas kaip turintis VIN (duomenys neskelbtini) (tik į priekinę automobilio dalį buvo įtvirtinta plokštelė su VIN (duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovui galėtų priklausyti tik kėbulas.
3. Automobilio vagystės faktą patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00319-10 nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma - 2010-06-18 specialisto išvada Nr. 491, kuri patvirtina, kad visas ginčo automobilis identifikuotas kaip turintis VIN (duomenys neskelbtini); Latvijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Valstybės policijos 2008-04-23 pažyma Nr. 20/10/12-5328, kurioje nurodyta, kad Rygos mieste 2008-03-30 buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl ginčo automobilio vagystės; Lietuvos kriminalinė policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2010-06-21 ir 2010-11-02 pranešimai, kuriuose patvirtinta, kad ginčo automobilis buvo pagrobtas nuo 2008-03-29 iki 2008-03-30, (duomenys neskelbtini).
4. Byloje nustačius, kad visas ginčo automobilis identifikuotas, kaip turintis numerį VIN (duomenys neskelbtini), o ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį, teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos CK 4.96 straipsnio 1 dalies sąlygos, kurioms esant daikto savininkas galį jį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, t. y. atsakovės (CK 4.95, 4.96 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu UAB „KarVainas“, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas šiam juridiniam asmeniui nustatė teises ir pareigas pažeisdamas CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Atsakovė, kaip sąžininga įgijėja turi teisę reikalauti (CK 6.321 str.), kad būtų nutraukta ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartis ir taikyta vienašalė restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.) bei atlyginti visi nuostoliai, kuriuos patyrė pirkėja (atsakovė) dėl neteisėtų automobilio pardavėjo veiksmų. Todėl apeliantė nepagrįsta teigia, kad jai, kaip sąžiningai įgijėjai bus padaryta pernelyg didelė žala, kurios nėra kam atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su daikto išreikalavimu iš neteisėto valdymo.
Ieškovas pareikštu ieškiniu CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo išreikalauti iš atsakovės automobilį BMW 320, kurio indentifikavimo numeris VIN (duomenys neskelbtini), nes 2008 m. kovo 29/30 d. Rygoje ginčo automobilis buvo pavogtas, o ieškovas išmokėjęs jos savininkui draudiminę išmoką įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Kadangi minėtas automobilis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje su suklastotais indentifikavimo numeriais, prašo surastą automobilį išreikalauti iš neteisėto atsakovės valdymo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, padaręs išvadą, kad yra visos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant daikto savininkas gali jį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.
Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti vindikacinį ieškinį; ieškovei priklauso kito modelio (BMW 318), variklio ir kuro tipo automobilis nei ieškovas siekia išsireikalauti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog tai yra tas pats automobilis, o valdant tik kai kurias Latvijos Respublikoje pavogto automobilio dalis, kurios buvo panaudotos remontuojant ieškovės automobilį, CK 4.96 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja taip pat procesinių teisės normų pažeidimu, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o taip pat nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas naikintinas ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo).
Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo.
Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.30-1-00319-10, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto pasisavinimo ir pagal BK 306 straipsnio l dalį dėl transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimo. Minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo automobilis yra Latvijos Respublikoje pavogtas automobilis BMW 320, kurio indentifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), nors atsakovės pateiktuose dokumentuose šis automobilis indentifikuojamas, kaip BMW 318, kurio identifikavimo numeris VIN (duomenys neskelbtini). Atlikus ginčo automobilio identifikavimo numerio tyrimą, nustatyta, kad ginčo automobilio VIN numeris yra suklastotas, t. y., pakeistas, įvirinant kitą numerį į priekinę kėbulo dalį, prie kurios tvirtinami amortizatoriai su VIN numeriu. Tikrasis automobilio VIN numeris yra (duomenys neskelbtini), o šis automobilis nuo 2008-03-30 yra paieškomas Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų kaip vogtas. Apeliantė siekia įrodyti, kad į jos valdomą automobilį yra įmontuota tik vogto automobilio detalė su VIN numeriu, ar kelios detalės, tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi Klaipėdos apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00319-10 metu atliktoje ginčo automobilio kėbulo identifikacinių numerių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 491 konstatuota priešingai nei teigia apeliantė, kad visas ginčo automobilis indentifikuotas, kaip turintis VIN (duomenys neskelbtini) numerį ir tik į priekinę automobilio dalį buvo įtvirtinta plokštelė su VIN (duomenys neskelbtini) numeriu. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, pripažindamas ginčo automobilio vagystę draudiminiu įvykiu ir išmokėjęs jos savininkui draudimo išmoką įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį ir turi teisę išreikalauti daiktą iš atsakovės CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Aplinkybė, kad prašomo išreikalauti automobilio dokumentuose deklaruojamas kito modelio (BMW 318), variklio ir kuro tipo automobilis nei ieškovas siekia išsireikalauti (BMW320) iš atsakovės, nepaneigia ginčo automobilio tikrojo kėbulo identifikacinio numerio, be to, tokie duomenys, kaip variklis, kuro tipas ir kiti privalomai registruotini automobilio duomenys gali būti keičiami, o juos pakeitus, privalomai keistini ir transporto priemonės dokumentai. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ieškovui priklausančio automobilio tapatumą su atsakovės valdoma transporto priemone, kurį nustačius, pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį yra pagrindas ginčo automobilį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Apeliantės teigimu, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikšti vindikacinį ieškinį. Ieškovas buvo informuotas apie ginčo automobilio suradimą, bet metus laiko nesikreipė į teismą dėl automobilio grąžinimo, ir į teismą kreipėsi tik suėjus ieškinio padavimo senaties terminui. Ieškovas neprašė atnaujinti šio termino, o tai padarė tik tada, kai atsakovė atsiliepimu nurodė suėjus ieškinio senaties terminui. Teismas tai turėjo įvertinti kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
CK 4.96 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinys dėl daikto išreikalavimo gali būti pareikštas per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Tačiau CK 1.126 straipsnio taip pat numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Byloje nustatyta, kad atsakovei atsiliepime prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovas teismui pateikė prašymą dėl senaties termino atnaujinimo reikšti vindikacinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo ir ginčo automobilio savininku tapo 2008-07-12, o terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2011-07-12, ieškinys teismui pateiktas 2011-07-14, t. y. nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat aplinkybę, kad ieškovui iki 2010-06-15 nebuvo žinomas atsakovas ir tokiu egzistavo objektyvios aplinkės, užkirtusios galimybę įgyvendinti savo procesines teises, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00319-10 medžiaga patvirtina, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė išsireikalauti ginčo turtą iš neteisėto valdymo - ieškovo įgalioto asmens UAB „Alfa Baltic“ 2010-07-21 teikė prašymą dėl automobilio BMW 320, VIN (duomenys neskelbtini) grąžinimo teisėtam savininkui, todėl teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo argumentams, jog šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovas rūpestingai įgyvendino savo teises, ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino trejų metų ieškinio senaties terminą vindikaciniam ieškiniui pareikšti (CK 1.131 str. 2 d., 4.96 str. 1 d.).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo.
Apeliantės teigimu, teismas, nurodydamas, kad atsakovė iš UAB „KarVainas“ įsigijo automobilį su suklastotais identifikavimo numeriais, nurodė neatitinkančias tikrovės aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „KarVainas“ įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nors bylos nagrinėjimo metu šis asmuo nedalyvavo trečiuoju asmeniu. Tai turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų šiam juridiniam asmeniui nustatymas, o tai yra absoliutus teismo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ginčo automobilį įsigijo iš UAB „KarVainas“ (baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00319-10 1 t., 96 b. l.). Šią aplinkybę atsakovė taip pat nurodo savo procesiniuose dokumentuose. Pirmiau minėta, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00319-10 metu atliktoje ginčo automobilio kėbulo identifikacinių numerių tyrimo specialisto išvadoje Nr. 491 konstatuota, kad visas ginčo automobilis turi indentifikacinį numerį VIN (duomenys neskelbtini) ir tik į priekinę automobilio dalį yra įtvirtinta plokštelė su indentifikaciniu numeriu VIN (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad vykdant Lietuvos teisinės pagalbos prašymą, Akvitermės teisme buvo apklaustas Italijos pilietis M. F., kuris UAB „KarVainas“ pardavė sunkiai sudaužytą savo automobilį BMW 318, su indentifikaciniu numeriu VIN (duomenys neskelbtini), kurio dalis, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo įmontuota į ieškovo prašomą išreikalauti automobilį BMW 320. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Italijos piliečio M. F. realizuoto automobilio dokumentai ir automobilio dalys buvo panaudoti pavogto automobilio BMW 320 įteisinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė iš UAB „KarVainas“ įsigijo automobilį su suklastotais identifikavimo numeriais.
CK 6.322 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, priteisia iš pirkėjo, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, jog pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismui pripažinus, jog atsakovė yra neteisėta ginčo automobilio valdytoja, nepaisant to, jog atsakovė yra sąžininga nurodyto automobilio įgijėja ir nusprendus išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovės pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovė įgytų CK 6.323 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimo teisę į asmenį, pardavusį jai ginčo automobilį.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi ginčo automobilio pardavėją UAB „KarVainas“ įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (1 t., 134-135 b. l.). Trečiajam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai įmonės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini) grįžo į neįteikti. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, ši bendrovė iki šiol deklaruoja šį bendrovės adresą, todėl vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikytina, kad trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas atsakovei priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.