- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- 1-147-543/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43201-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- L. Č.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gegužės 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. Č. 2020 m. spalio 28 d. apie 15.00 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį D. J., du kartus galva sudavė nukentėjusiajai D. J. į veido sritį, po ko ją pastūmė ir nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, sugriebė rankomis jai už kaklo ir jį spaudė bei apdraskė veidą ir krūtinę, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, juos traukė, taip pat ne mažiau kaip tris kartus įspyrė nukentėjusiajai į kojas, taip mušdamas nukentėjusiajai D. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimų krūtinėje, kairio skruosto srityje nežymiai ją sužalojo.
Kaltinamasis L. Č. kaltę visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, nusikaltimo padarymu metu kartu gyveno viename bute. 2020 m. spalio 28 d. dienos metu namuose kartu su seserimi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo tai metu į svečius atėjo sesers draugas G. A. Kadangi gėrė degtinę ir alų, tiek jis, tiek sesuo buvo stipriai apsvaigę. Būdama neblaivi sesuo pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, nepadoriai kalbėjo apie jo buvusią žmoną, aiškino, kad jo vaikai yra nuo kitų asmenų, todėl dėl šių įžeidimų labai supyko ir galva sudavė seseriai į veidą. Jai nukritus ant grindų, pamena, kad buvo sugriebęs už kaklo. Grumtynių metu sesuo jam apdraskė veidą. Išsamiai visų aplinkybių dėl girtumo nepamena, bet sutinka, kad pykčio pasekoje galėjo atlikti sesers atžvilgiu kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Praeityje prieš seserį yra panaudojęs fizinį smurtą, todėl buvo nuteistas. Supratęs, kad kartu gyventi negali, nes abu vartoja alkoholį ir tuomet pykstasi, pakeitė savo gyvenamąją vietą, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo netinkamas sesers elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. Č. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teisme ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su broliu L. jie gyvena vienuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su L. sutaria prastai, tarp jų dažnai vyksta žodiniai konfliktai. Tai ne pirmas kartas kaip L. prieš ją smurtauja, jam jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2020 m. spalio 28 dieną tarp 14-15 val. ji su broliu ir G. A. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Visi sėdėjo virtuvėje prie stalo, sėdint tarp jos ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl menkniekių, jis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, po to L. atsistojo ir jai sėdinčiai sudavė du kartus galva į veido sritį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai atsistojus, L. ją nestipriai pastūmė, jai pargriuvus ant grindų, jis užsigulė ją ir pradėjo ją smaugti bei draskyti, pešti plaukus, dėl ko patyrė fizinį skausmą ir sužalojimą, L. jai gulinčiai spardė į kojas, dėl ko ji taip pat jautė fizinį skausmą, spyrių buvo ne mažiau trijų kartų, po šių spyrių jai liko kraujosruvos, ji, gindamasi, jam sugriebė už veido ir jį apdraskė. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Dėl visų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Buvo neblaivi, tačiau viską puikiai atsimena, jokių aplinkybių nemaišo (b. l. 31-34, 35-37).
Akistatos metu D. J. patvirtino, kad 2020 m. spalio 28 dieną apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje su broliu L. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant virtuvėje tarp jų įvyko konfliktas, jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Jai sėdint, L. atsistojo ir priėjęs prie jos, galva sudavė jai du smūgius į veido sritį, po smūgių jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai atsistojus, L. ją stumtelėjo, todėl ji parkrito ant žemės. L. jai gulinčiai keletą kartų įspyrė į kojas, smaugė, pešė plaukus ir apdraskė krūtinę. Ant kojų nuo spardymo jai liko kraujosruvos, o ant krūtinės – nubrozdinimai. Įtariamasis L. Č. su nukentėjusios D. J. parodymais sutiko iš dalies paaiškindamas, kad konfliktas tarp jo ir sesers įvyko dėl šeimyninių aplinkybių ir išsakytų priekaištų. Jis pripažino, kad D. iš galvos sudavė smūgį į veidą. Po smūgio sugriebė jai už sprando ir ją pasodino ant kėdės. Griebdamas už sprando, galėjo išpešti plaukus (b. l. 40-43).
Liudytojas G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 28 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena jis nuėjo pas savo pažįstamą D. J., kuri gyvena su savo broliu L. Č. (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas juos į namus, kaltinamąjį su nukentėjusiąja rado neblaivius ir vartojančius alkoholinius gėrimus. Būnant virtuvėje, D. pradėjo kabinėtis prie savo brolio, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Pirma žodinį konfliktą pradėjo D., jis ją bandė nutildyti, liepė jai tylėti. D. L. savo elgesiu išprovokavo, todėl L. sėdinčiai D. galva vieną kartą sudavė į veidą, toliau kas įvyko jis nematė, kadangi jį L. išvarė iš jų namų. Ar D. spardė, draskė ir smaugė, jis to nematė, D. jam rodė lauke sužalojimus, kol jie laukė policijos pareigūnų (b. l. 61-62).
Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 28 dieną kartu ekipaže dirbo su G. G. Iš budėtojų gavo pranešimą dėl galimo smurto adresu (duomenys neskelbtini), nes įtariama, kad brolis sumušė sesę. Nuvykus minėtu adresu apie 15 val., juos pasitiko ant suoliuko sėdinti moteris ir vyriškis. Jiems pasiteiravus, kas nutiko ir dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai, moteris pasakė, kad ją sumušė brolis, tačiau aplinkybių daugiau nepaaiškino, nes buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. Jie su kolege nuėjo į butą, ten rado vyrą, kuris gulėjo lovoje kambaryje. Pasiteiravus pas vyrą, kas įvyko, jis jiems paaiškino, kad nieko neįvyko, nurodė, kad policijos pareigūnų nekvietė. Vyriškis nerišliai kalbėjo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 68-69).
Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos G. G. 2020-10-28 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020-10-28 apie 15.08 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) brolis sumušė sesę. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko D. J., kuri trumpai nurodė, kad būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vartojant alkoholinius gėrimus, sukonfliktavo su broliu L. Č., kuris konflikto pasėkoje smogė iš savo galvos jai į galvos sritį, pataikydamas į burną ir išlauždamas apatinį dantį, taip pat sugriebęs abejomis rankomis jai už kaklo pradėjo smaugti, jai pargriuvus ant žemės, abejomis kojomis spardė nenustatytą kiekį kartų jai į kojas, tiek šlaunis, tiek blauzdas bei rankomis suėmęs už plaukų, juos pešė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pati nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes kalbėjo labai nerišliai, mėtėsi savo parodymuose, nesuvokė jai užduodamų klausimų ir nesugebėjo tinkamai į juos atsakyti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. D. J. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0743, patikros sertifikato Nr. 1360409, nustatytas 1,73 promilių girtumas, L. Č. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,54 promilių girtumas. Įvykis buvo fiksuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC609D2C ir B0F1EC6196C4 (b. l. 1).
Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos G. G. 2020-10-28 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020-10-28 kreipėsi D. J., kuriai konstatuoti sužalojimai veide, tačiau dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Įvykio liudytojas G. A. paaiškino, kad jis yra D. J. draugas. 2020-10-28 apie 15.00 val. buvo svečiuose pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Namuose kartu buvo ir D. brolis L. Č. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Visiems būnant virtuvėje, tarp D. ir L. kilo žodinis konfliktas, dėl to L. pradėjo mėtyti aplink jį esančius daiktus, taip pat galva sudavė D. į veidą, ją tampė už plaukų, sugriebęs rankomis smaugė, spardė į kojas. D. brolio nemušė, jis susižalojo pats, suduodamas rankomis sau smūgius į galvą ir savo sužalojimu apkaltino D. L. Č. alkotesteriu nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 4-7).
2020-10-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpoje tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra (b. l. 8-10, 11-14).
Kitų objektų apžiūros protokole yra apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas garso įrašas pavadinimu „2020_10_28_14-57-45_25.04“, 2020_10_28_03-52-25.03. Įrašo trukmės 1 min. 3 sek., 2 min. 30 sek. Įraše užfiksuotas BPC operatorės ir pranešėjo pokalbis. Garso įrašo stenogramoje užfiksuota, kad neprisistatęs pranešėjas nurodė, jog D. J. sumušė jos brolis L. J., adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad brolis sumušė stipriai, matyti kraujas, išrovė plaukus (b. l. 25-28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G961/2020 (06) nurodyta, kad D. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimų krūtinėje, kairio skruosto srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimi prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padaryta tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 56).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo šeimos narys.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. Č. kaltinime nurodytu laiku namuose tyčia smurtavo prieš savo seserį D. J., su kuria gyveno ir vedė bendrą ūkį. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiškė dviejų smūgių galva sudavimu nukentėjusiajai į veido sritį, kaklo spaudimu rankomis, veido ir krūtinės apdraskymu, plaukų pešimu, taip pat ne mažiau kaip trimis įspyrimais nukentėjusiajai į kojas. Dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Kad kilo šie padariniai, patvirtina nukentėjusiosios D. J., liudytojų G. A., A. B. parodymai, pareigūnės G. G. tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, specialisto išvada. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. Č. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo L. Č. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Praeityje L. Č. jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas neišnykęs, todėl laikoma, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, atsiprašė nukentėjusiosios ir jie susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis L. Č. tiek įrodymų tyrimo metu, tiek baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes D. J., būdama neblaivi, pirma pradėjo konfliktą, įžeidinėjo jį ir skaudino dėl jam jautrių šeimyninių aplinkybių, apdraskė jam veidą, todėl toks nukentėjusiosios elgesys išprovokavo tolimesnius jo veiksmus. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai jog nukentėjusioji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, įžeidinėjo kaltinamąjį, vartojo jo ir jo šeimos atžvilgiu kaltinamajam nepriimtinus, įžeidžiančius žodžius, demonstravo nepagarbą jo šeimai, šis jos elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms ir buvo įžeidžiantis kaltinamąjį L. Č., todėl tokius nukentėjusiosios veiksmus vertina kaip provokuojančius BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka paskutinį kartą yra baustas 2018 metais, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 109-111), nėra Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje (1 t., b. l. 112), sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. Č. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 28 d. 15.25 val., paleistas 2020 m. spalio 30 d. 11.40 val. (b. l. 76-78, 79-80). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 140 straipsnio 9 dalis). L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,
nusprendžia:
L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. spalio 30 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.