Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-29 · Civilinė byla Nr. e2-309-407/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
e2-309-407/2022
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00187-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-309-407/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rasgeda“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rasgeda“. Nurodė, kad įmonės skola susidarė nuo 2020 m. III ketvirčio. UAB „Rasgeda“ pateko į nukentėjusiųjų nuo COVID įmonių sąrašą dėl taikomų mokestinių lengvatų iki karantino pabaigos. Įmonė, praėjus dviem mėnesiam po karatino pabaigos, nesumokėjo einamųjų įmokų, nevykdė nustatytų sąlygų, paskutinę įmoką už darbuotojus sumokėjo 2020 m. spalio 27 d. UAB „Rasgeda“ įsiskolinimas VSDFV 2021 m. lapkričio 26 d. buvo 3 964,94 Eur, iš jų 3 909,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 55,33 Eur delspinigių. Viešai prieinami yra tik 2018 metų balanso duomenys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rasgeda“ tenkino, nemokumo administratore paskyrė UAB „Dialogika“.

3. Teismas nurodė, kad, remiantis UAB „Rasgeda“ valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 421 785 Eur (materialusis turtas – 179 020 Eur, trumpalaikis turtas – 242 765 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 206 059 Eur, iš jų – per vienerius motus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 55 433 Eur. Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Rasgeda“ patyrė 42 771 Eur nuostolį. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Rasgeda“ 2022 m. sausio 19 d. pradžioje dirbo 1 darbuotojas (apdraustasis). Skolos pareiškėjui nuolat didėja, o tai, teismo vertinimu, rodo atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Rasgeda“ 2020 m. balandžio 19 d. buvo 4 darbuotojai (apdraustieji), 2020 m. liepos 2 d. – 3 darbuotojai (apdraustieji), 2020 m. rugsėjo 6 d. – 2 darbuotojai (apdraustieji), 2021 m. kovo 12 d. – 1 darbuotojas (apdraustasis). Teismo vertinimu, jau vien darbuotojų skaičiaus mažėjimas ir skolos pareiškėjai didėjimas įrodo, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2018 m. gruodžio 31 d. yra nuolat blogėjanti. Teismas vertino, kad atsakovė negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Rasgeda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį. Nurodė, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas gali būti padengtas iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur.

Atsiliepimas

6. Nemokumo administratorė UAB „Dialogika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nutartis iškelti įmonei bankroto bylą yra įsiteisėjusi, o buvęs bendrovės direktorius G. Z. neprašo atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti, dėl to, administratorės nuomone, skundas negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Be to, G. Z. pasirašo kaip bendrovės direktorius, nors darbo santykiai su šiuo asmeniu yra nutrūkę dar iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2021 m. lapkričio 23 d. Taigi šis asmuo yra netinkamas subjektas atskirajam skundui pateikti.

6.2. Bendrovė turi mažiausiai 242 288,39 Eur dydžio pradelstus įsipareigojimus, kadangi nemokumo administratorė neturi perduotų įmonės dokumentų, nėra galimybių pateikti duomenis apie visas įmonės skolas. Visas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas „Luminor Bank AS“, šis turtas dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo bandomas realizuoti iš varžytynių už 176 736 Eur sumą, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas.

6.3. Net ir tuo atveju, jei duomenys apie PVM permoką būtų teisingi, 4 000 Eur dydžio permoka niekaip negalėtų išgelbėti bendrovės atsiskaitant su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai yra suėję, nes įsiskolinimas jiems viršija 240 tūkst. Eur sumą, ir ši suma negalėtų būti nukreipta atsiskaityti su ieškovu, esant sąskaitos areštams ir bei išieškojimams pagal vykdomuosius dokumentus. Įmonė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais ar atkurti mokumą, nes nėra gyvybinga – joje nėra dirbančių darbuotojų, o bendrovės veiklos vietoje bus atjungta elektros energija.

7. Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 22 d. atsakovės skola sudaro 3 975,02 Eur, iš jos – 3 909,61 Eur įmokų ir 65,41 Eur delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl subjekto, galinčio pateikti atskirąjį skundą

8. Nemokumo administratorė teigia, kad atskirasis skundas pateiktas netinkamo subjekto ir neturėtų būti nagrinėjamas. Su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Iš nemokumo administratorės teikiamų įrodymų matyti, kad G. Z. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data yra 2021 m. lapkričio 23 d., o draudimo pabaigos priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 119¹ punktu, Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu į Registrą įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą.

10. Lietuvos apeliacinio teismo yra konstatuota, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai su darbdaviu pasibaigė. Darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (taip pat) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021, 19-21 punktai). Taigi nėra pakankamo teisinio pagrindo teigti, kad atskirąjį skundą pateikė įgaliojimų neturintis asmuo. Priešingai, iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 9 d. išrašo matyti, kad G. Z. yra bendrovės vadovas nuo 2006 m. sausio 11 d. Duomenų, apie jo įgaliojimų pasibaigimą, byloje nėra.

Dėl pateiktų papildomų dokumentų ir bylos nagrinėjimo ribų

11. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – elektroninio laiško kopiją, kuria bendrovės vadovui siunčiamas raginimas perduoti dokumentus ir turtą, apdraustųjų asmenų sąrašą, kuriuo įrodinėja, kada bendrovės vadovas buvo atleistas iš pareigų, viešą informaciją apie vykdytas varžytines, UAB „Ignitis“ 2022 m. vasario 17 d. raštą dėl sutarties nutraukimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įrodymai buvo gauti tik po skundžiamos nutarties priėmimo ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jie gali turėti įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, nemokumo administratorės naujai pridedamus įrodymus priima.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria UAB ,,Rasgeda“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas pareiškėjui gali būti padengtas iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur.

16. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1105-553/2021 ir kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės mokumą, pažymėjo, kad, remiantis UAB „Rasgeda“ 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 421 785 Eur. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kas konkrečiai sudaro įmonės turimą turtą. Iš balanso matyti, kad 287 233 Eur sudaro turimos atsargos. Atsargos – tai žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinių metų balanse atsispindi tik 2018 m. gruodžio 31 d. duomenys, o atsakovė nėra pateikusi paaiškinimų (įrodymų) apie apskaitoje registruotas atsargas (jų savikainas, likutines arba realizavimo vertes), taip pat įvertinus tai, kad bendrovės balansas sudarytas daugiau nei prieš trejus metus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, tikėtina, šio turto įmonė neturi arba arba jo sudėtis (vertė) yra iš esmės pasikeitusi. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reliai bendrovė turi daugiausia 134 552 Eur vertės turto (421 785 Eur – 287 233 Eur (atsargos)).

21. UAB „Rasgeda“ 2018 m. balanso duomenimis, atsakovės turimi įsipareigojimai siekia 206 059 Eur, apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu šie įsipareigojimai yra mažesni, duomenų nėra. Priešingai, iš byloje esančių patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo matyti, kad iš skolininkės UAB „Rasgeda“ kreditorės „Luminor Bank AS“ naudai išieškoma 166 515,19 Eur suma (t 2, b. l. 1), o kreditoriaus „NORTH AMERICAN FUN AUCTIONS INC.“ naudai išieškoma bendra 42 314,75 Eur suma (2 t, b. l. 40). Taigi konstatuotina, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir bendrovė yra nemoki, kaip tai nustatyta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas ir skolos pareiškėjai didėjimas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog bendrovė realiai veiklos nebevykdo, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir todėl nėra realių galimybių stabilizuoti įmonės finansinės padėties.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Rasgeda“ turimas 3 964,94 Eur dydžio įsiskolinimas pareiškėjui gali būti padengtas iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos, kuris 2022 m. sausio 31 d. sudaro 4 000 Eur, tačiau sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad net ir tuo atveju, jei duomenys apie PVM permoką būtų teisingi, 4 000 Eur dydžio permoka niekaip negalėtų išgelbėti bendrovės atsiskaitant su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai yra suėję.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualių finansinių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog UAB „Rasgeda“ yra moki, atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu, taip pat nepasinaudojo ir CPK 42 straipsnyje nustatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis