Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-851/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
1-532-851/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01098-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kaltinamasis
V. I.
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-851/2011(Proceso Nr. 1-10-1-01098-2010-4)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant V. V., A. K.,dalyvaujant prokurorei Orijai A. K.,kaltinamajam V. I.,gynėjui A. S.,vertėjai V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V.I., (duomenys neskelbtini),kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino su savimi iki 2010-07-28, kai apie 11.11 val. Laisvės pr. 66 namo laiptinėje, Vilniuje, minėtą kiekį narkotinės medžiagos išplatino, t.y. už 20 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modeliui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 10.

Taip pat jis 2010 m. gruodžio mėn. nenustatytą dieną apie 12 val. prie prekybos centro „Iki“, esančio Šeškinės g. 32, Vilniuje, neteisėtai, savo reikmėms bei tikslu išplatinti nusipirkdamas už 5 Lt įgijo psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurios dalį suvartojo pats, o likusią dalį – 0,07 g psichotropinės medžiagos - diazepamo 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, bute, esančiame Buivydiškių g. 15-5, Vilniuje, neatlygintinai išplatino T. I..

Kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog nusipirko „Relanium" tablečių, parnešė namo ir paliko. Heroino neplatino. Tabletes atsinešė namo, o parduoti jų nepardavinėjo. Pirmą epizodą pripažįsta. Buvo pas J. S. bute, buvo dar keli vaikinai, sėdėjo, gėrė alų. Besėdint Z paskambino kažkokia mergina, prašė išeiti. Taip išėjo, kad narkotikus išnešė jis. Gavo 20 litų. Jis pardavė merginai narkotikus, gavo 20 litų, pinigus perdavė Z. Narkotikus nešė jis, nes nenorėjo, jog J. S. tėvas pastebėtų, kad bute girtaujama. Antrame epizode jis pirko tablečių iš dviejų alkoholikų. Pirko 20 tablečių, 6 suvartojo, o kitas laikė namuose. 14 tablečių pasiliko sau, savo kambaryje. Jis pats tas tabletes gėrė. Jis nuolat lankosi motinos bute, veda į lauką šunį, turi ir raktą nuo buto. Prokurorei pateikus duomenis, jog kaltinamojo minimas asmuo – Z įvykio metu buvo kalinamas Pataisos namuose, V. I. nurodė, jog tuomet buvo kitas žmogus, ne Z, bet nenori sakyti asmens duomenų.

Teisme apklaustas liudytojas L. Ž. nurodė, jog kaltinamasis matytas, nes buvo du kartus sulaikytas už narkotikų platinimą. Paskutinį kartą - šių metų žiemą, tikslios datos neprisimena. Prieš porą metų V. I. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už narkotikų platinimą, kiek žino, kaltinamasis buvo nuteistas. Po to pernai, birželio mėnesį vėl gavo informacijos, kad kaltinamasis užsiima narkotinių medžiagų platinimu, jo atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis 2010-06-18 dieną. 2010-07-28 dieną buvo instruktuotas NVIM dalyvis, su juo nuvažiavo prie Laisvės pr. 66-8, dalyvis buvo apžiūrėtas, jam įteikta 20 litų ir nurodytas adresas, kur nueiti. Tuo metu dalyvis buvo stebimas, sugrįžo po kelių minučių, pasakė, kad pas iš V. I. nupirko narkotinių medžiagų už 20 litų, narkotikus atidavė jam, dalyvis vėl buvo apžiūrėtas, ar nieko neturi. Po šio įvykio V. I. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2011-01-13 dieną buvo atlikta krata nurodytu adresu, tačiau draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Tą pačią dieną, kai dalyvis nusipirko narkotikų, krata nebuvo daryta. Kratą darė, nes buvo gauta duomenų, kad ir jo draugė J. S. užsiima narkotikų platinimu. Modelio dalyviui pinigus padavė jis. Davė 20 litų. Modelio dalyvis grįžo ir pasakė, kad nupirko heroino. Heroiną pirko iš V. I.. Kitame bute kratą atliko kolegos. Prieš einant pirkti, modelio dalyvis buvo apžiūrėtas ir nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų. Modelio dalyvis tiksliai pasakė, kad narkotikus pirko iš V. I..

Teisme apklaustas liudytojas G. M. nurodė, jog kaltinamasis matytas. Paskutinį kartą kolega L. Ž. paprašė nuvažiuoti sulaikyti asmenį ir atlikti gyvenamojoje vietoje kratą. 2011-01-13 dieną kartu su L. Ž. nuvažiavo į Laisvės pr. 66, buto nepamena, sulaikė V. I., kuris registruotas Buivydiškių 15-5, Vilniuje, ir atliko kratą Laisvės pr. 66, Vilniuje, tačiau jokių draudžiamų daiktų nerado.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. nurodė, jog kaltinamasis matytas skyriuje. Atliko kratą. Tyrėjas paprašė atlikti kratą Buivydiškių gatvėje esančiam bute. Nuvažiavus, duris atsidarė mama – T. I., bute dar buvo kaltinamojo brolis. Atliko kratą ir lentynoje ar spintelėje surado tabletes, tik neprisimena tiksliai kokias. Kaltinamojo brolis paaiškino, kad tabletes atnešė kitas brolis. Bute buvęs asmuo pasakė, kad tabletes atnešė jam kaltinamasis, nes šį kankina nemiga. Kiek buvo tablečių dėžutėje, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar kaltinamojo motina ką nors sakė, tačiau motina visada stovėjo šalia.

Teisme apklausta liudytoja J. K. nurodė, jog kaltinamasis jai nematytas. Tiksliai datos neprisimena, pareitų metų vasarą, kolega L. Ž. paprašė kartu su juo ir nusikalstamos veikos imituojamu dalyviu nuvykti, kad pastarasis įvykdytų pirkimą. Jie kartu nuvyko, modelis buvo apžiūrėtas, L. Ž. davė modeliui pinigus, betarpiškai stebimas modelis nuėjo į vidų. Sugrįžęs modelis buvo apžiūrėtas, prieš tai padavė L. Ž. lankstinuką, lankstinukas buvo įdėtas į paketą, modelis vėl apžiūrėtas. Modelis pasakė, kad jis nusipirko narkotines medžiagas iš V. I.. Kiek atsimena, tai buvo heroinas. Visą informaciją turėjo L. Ž., jos tik paprašė kartu nuvykti. Ji net nežino aplinkybių, kada buvo sulaikytas kaltinamasis.

Teisme apklaustas liudytojas S. P. nurodė, jog yra kaltinamojo brolis. Tuo metu jie gyveno Buivydiškių g. 15-5, Vilniuje, atėjo policija daryti kratą, sakė, kad brolį įtaria pardavinėjant narkotikus, tačiau jokių narkotikų nerado. Rado tik „Relanium" tabletes, kurias pasiėmė su savimi. Tame bute gyvena jis ir motina, brolis gyvena atskirai su savo mergina. Tuo metu jis dirbo naktinėmis pamainomis ir sunkiai sekėsi savaitgaliais užmigti, o brolis tuo metu gydėsi nuo narkomanijos ir šiam išrašinėjo migdomuosius, todėl jo paprašė, kad jis paimtų iš gydytojo receptą, o brolis eidamas pirkti cigarečių iš kažkokio girtuoklio nupirko „Relanium" tablečių už 5 litus ir atnešė, padėjo jų bendrame kambaryje ant lentynos. Sveikatos sutrikimais skundėsi ir motina. Brolis paliko ne visą pakuotę tablečių, kažkiek jų trūko, bet tiksliai nežino kiek. Vieną „Relanium" tabletę jis suvartojo, bet po to buvo dar blogiau. Nežinojo, kad tokie vaistai parduodami su receptu, nes nuo vaikystės buvo tokie vaistai parduodami be recepto, nežinojo, kad tai narkotinės medžiagos. Po to jam policija paaiškino, kad tai yra psichotropinės medžiagos. Tiksliai nežino, kada brolis atnešė tabletes, bet prieš naujus metus. Jo namie nebuvo, kai brolis atnešė tabletes. Motina pasakė, kad V. I. atnešė tas tabletes.

Teisme apklausta liudytoja T. I. nurodė, jog atėjo pareigūnai, pasakė, kad darys kratą, sūnaus tuo metu nebuvo, ji buvo namie tik su vyresniu sūnumi. Policininkai rado „Relanium" tabletes. Tos tabletės atsirado taip, kad sūnus V. I. ėjo pirkti cigarečių, kai sugrįžo ji paklausė, kur grąža, sūnus pasakė, kad nusipirko tablečių už 5 litus. Ji žinojo, kad „Relanium" yra migdomieji, o kad tai kažkokie narkotikai, ji nežinojo. Narkotikų į namus Viktor neatneštų, jis žino, kad namie negalima. Anksčiau „Relanium" tabletes išrašinėdavo ir jai, ir vyrui, ir jie nežinojo, kad namie negalima laikyti. „Relanium" niekas neprašė. Ji žinojo, kad V. I. gydosi metadonu, todėl jo paprašė recepto vyresniam sūnui, nes šiam buvo miego sutrikimai. Sūnus ir anksčiau turėjo miego sutrikimų, ir jam išrašinėdavo receptus. O ji V. I. paprašė tik recepto. V. I. iš atneštos pakuotės pasiėmė sau keletą tablečių, o kitas padėjo ant lentynos, nepaslėpė. V. I. ne jiems paliko tas tabletes, bet savo kambaryje. Abu sūnūs turėjo vieną kambarį. Tuo metu V. I. tame bute negyveno, tačiau šio drabužiai, daiktai būdavo pas juos bute, V. I. ateidavo kiekvieną dieną, jie šiam duodavo valgyti, pinigų. Sūnus yra narkomanas. Vaistų ji V. I. tikrai neprašė. Žinojo, kad vyresnis sūnus vieną tabletę išgėrė, bet sakė jam buvo sunku keltis, todėl daugiau negėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. I. nurodė, jog 2010 m. rudenį, tiksliai kada pasakyti negali, pastebėjo, kad V. I. vėl pradėjo vartoti narkotikus. 2011-01-13 pas ją į butą atvyko policijos pareigūnai ir atliko kratą. Kratos metu pareigūnai rado dėžutę su tabletėmis „Relanium“. Jos sūnus S. P. paskutinį mėnesį labai daug dirbo pamainomis, dirbo po 12 val. , 3 naktis iš eilės, po ko 12 val. dieninėje pamainoje, dirbo praktiškai be išeiginių ir jam sutriko miegas. Tada ji sūnaus V. I. paprašė gauti kokių nors vaistų broliui S. P., kad pastarasis galėtų miegoti. Ji pamanė, kad sūnus V. I. gydosi ir šiam gydytojai išrašo kokių nors vaistų miegui. Po kažkiek laiko sūnus V. I. atnešė dėžutę „Relanium“, kurioje buvo 14 tablečių. Iš kur V. I. gavo minėtus vaistus, ji nežino, neklausė. Ji žinojo, kad stipresnius vaistus miegui galima įgyti tik su gydytojo išrašytu receptu. Ji sūnui S. P. liepė eiti pas gydytoją, tačiau jis nenorėjo ir neturėjo tam laiko. Minėtus vaistus V. I. atnešė S. P. kažkur 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai datos nepamena. S. P. išgėrė tik vieną tabletę, jam kažkas nepatiko ir daugiau minėtų tablečių nevartojo.(b.l. 45)

Teisme apklausta liudytoja J. S. nurodė, jog kaltinamasis jos draugas. Bendrauja virš 2 metų Dabar jie nebe narkomanai. Ji metadoną geria 2,5 metus. Kaltinamasis anksčiau irgi turėjo bėdų dėl narkotikų. Įvykio dieną su M. P. ir kaltinamuoju jos bute gėrė alų. Po to užėjo S. Z., jos kaimynas, kuris yra narkomanas. Po to kažkas paskambino S. Z. ir paprašė išeiti. Ji nenorėjo, kad tėvas pamatytų, jog S. Z. yra bute, todėl susitikti su skambinusia mergina išėjo kaltinamasis. S. Z. paskambino į mobilų telefoną. Girdėjo, kad tarėsi dėl susitikimo. S. Z. skambinusiam žmogui pasakė, kad užeitų į laiptinę, nurodė jos laiptinę. Susitikti su ta mergina išėjo jos draugas. Skambinęs asmuo paprašė S. Z., kad išneštų vieną „čekį". „Čekis" yra narkotinės medžiagos. Tą čekį išnešė kaltinamasis. Kiek žino, ten buvo heroinas. Heroiną tame bute turėjo S. Z.. Ji pasiūlė, kad V. I. nuneštų narkotikus. V. I. atsinešė 20 litų ir atidavė S. Z., ir toliau gėrė alų. Atėjęs žmogus paskambino S. Z. į telefoną, o po to - į domofoną. Kas duris atidarė, nežino, gal ji, o gal ir tėvas galėjo atidaryti. Butas yra jos, adresas Laisvės per. 66-8, Vilnius. Kodas skambinant domofonu yra 008. Nežino, ką reikia pasakyti, kad suprastų, kiek narkotikų nori pirkti, kiekvienas skirtingai. S. Z. šiuo metu yra miręs, perdozavo narkotikų. S. Z. nebuvo geras draugas, buvo porą kartų atėjęs alaus atsigerti. Toks įvykis su narkotikais buvo tik vieną kartą, todėl šį atvejį ir prisimena.

Teisme apklaustas liudytojas M. P. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, draugiški santykiai. Įvykio dieną buvo pas V. I. pagerti alaus. Su kaltinamuoju dažnai geria kartu alų, 3-4 kartus per savaitę. Butas, kuriame gyvena V. I., yra J. S., šie kartu gyvena. Tą dieną pas V. I. buvo atėjęs pažįstamas, vardu Sergejus, jo pavardės nežino. 10-11 val. ryte gėrė alų, Sergejui kažkas paskambino ir šis paprašė Julijos, kad V. I. išneštų narkotikus. Kad Julijos tėvas nepamatytų, Sergejaus narkotikus turėjo išnešti V. I.. Nežino, kodėl Julijos tėvas turėjo nepamatyti Sergejaus. Pas J. S. matė pirmą kartą. V. I. paklausė, ką išnešti, ir Sergėjus pasakė, ką reikia išnešti. V. I. atnešė 20 litų. Nėra matęs, kad kada dar V. I. išneštų narkotikus. Kažkas paskambino Sergejui į telefoną, o Sergejus pasakė, kad ne jis išeis, o kitas asmuo. V. I. išėjo ne iš karto, gal po 5 minučių. Išnešė i laiptinę. Kaip tas asmuo pateko į laiptinę jis nežino, gal kas įleido jį. V. I. atnešti 20 litų buvo vienoje kupiūroje.

Teisme apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 10, nurodė, jog iš kitų narkomanų jam tapo žinoma, kad V. I. prekiauja narkotikais, o būtent heroinu. „Dozės“ kaina – 20 litų. Dažniausiai narkotikus jam parduodavo pats V. I., kartais - V. I. draugė, vardu Julija. V. I. pas pastarąją ir gyveno. Tikslaus buto adreso nežino, bet tai yra Laisvės prospekte esantis namas, buto Nr. 8. Paprastai su V. I. susisiekdavo telefonu ir pasakydavo, kad užeis. O kartais užeidavo ir taip, paskambindavo į domofoną. Dėl tikslaus kiekio narkotikų kalbėdavosi susitikę. Paprašytas policijos pareigūnų padėti išaiškinti nusikaltimą, sutiko. Jokio atlygio ar naudos dėl to neturėjo. 2010 m. vasarą, dabar jau laiko tiksliai neatsimena, susitiko su policijos pareigūnais, jie atliko jo apžiūrą, davė reikiamas priemones, 20 litų, t.y. 2 kupiūras po 10 litų, ir jis nuėjo prie V. I. namo. Maždaug prieš 20 min. jis paskambino V. I. į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad ateis. Neabejoja, kad telefonu bendravo su V. I.. Jo balsą gerai pažįsta. Paskambinus į domofoną 008, V. I. paklausė, kas atėjo. Jis pasakė arba savo vardą, arba kad atėjo vienas, kas reiškia, kad reikia 1 dozės. V. I. jį įleido į laiptinę. Jis nuėjo į 2 aukštą, iš buto išėjo V. I., su juo pakalbėjo, šiam padavė 20 litų, o jam V. I. perdavė heroiną, supakuotą popieriniame lankstinuke. Tada jis grįžo prie policijos pareigūnų, kuriems atidavė narkotikus. Pareigūnai jį dar apieškojo. Asmens, pavarde S. Z., nepažįsta, pavardė „Gorila“ jam nežinoma. Tą dieną, kai vyko narkotikų pirkimas, skambino tik V. I., su kuriuo ir susitarė susitikti. Nežino, kur gyvena S. Z. ir ar šis asmuo pažįstamas su V. I.. Neabejoja, kad narkotines medžiagas įsigijo būtent iš V. I., ir kad su juo tarėsi dėl narkotikų pirkimo.

Teisme apklaustas liudytojas A. N. nurodė, jog yra tyrėjas, kaltinamasis matytas. Šių metų sausio pabaigoje su kolegomis atlikinėjo kratą Buivydiškių g. 15-5, Vilniuje. Duris atidarė V. I. motina. Supažindino su nutarimu. Ant spintelės rado tabletes. V. I. brolis pasakė, kad tai dėl miego tabletės. Tablečių buvo atrodo 13 vienetų.

2010-07-28 Vilniaus aps. VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjo L. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2010-07-28 apie 11.11 val. V. I. Laisvės pr. 66 namo laiptinėje, Vilniuje, už 20 Lt. NVIM dalyviui pardavė vieną lankstinuką su milteliais. (b.l.1)

2010-08-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5606)-IS1-5810 nurodyta, jog medžiagos iš popierinio lankstinuko sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,019 g. (b.l. 14,15)

2010-07-28 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas vaizdo įrašo turinys 2010-07-08, kaip V. I. NVIM dalyviui pardavė 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino. ( b.l. 9)

2011-01-13 kratos protokole užfiksuota, kad atliktos kratos metu pas V. I. bute, esančiame Buivydiškių g. 15-5, Vilniuje, buvo rasta dėžutė „Relanium, kurioje buvo 13 tablečių. (b.l.28,29)

2011-01-21 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(250)-IS1-407 nurodyta, jog 13 tablečių sudėtyje yra 0,065 g psichotropinės medžiagos – diazepamo. (b.l. 33,34)

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog S. Z., gyvenęs Laisvės pr. 66-2, Vilniuje, mirė 2010-11-02. Taip pat nustatyta, kad S. Z. nuo 2008-10-26 iki 2010-08-04 atliko bausmę Pravieniškių Pataisos namuose. ( b.l. 157-163 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. I. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį išplatino parduodamas už 20 lt. Todėl jo veika šiame epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos respublikos BK 260 str. 1 d. Taip pat V. I. savo reikmėms bei platinimui neteisėtai įgijo, laikė ir išplatino psichotropinę medžiagą. Kadangi psichotropinės medžiagos kiekis neviršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, V. I. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ( psichotropinės veikos įgijimo savo reikmėms ), o kadangi dalį psichotropinės medžiagos V. I. išplatino, todėl jo veika šiame ( platinimo ) epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Nors kaltinamasis V. I. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas jo parodymus, jog narkotinę medžiagą išplatino kitas asmuo bei kad psichotropines medžiagas įsigijo tik sau ir neplatino perduodamas motinai, vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Taip pat dėl tų pačių motyvų kaltinamojo draugų J. S. ir M. P. bei motinos T. I. parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekimą padėti V. I. išvengti atsakomybės. Teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog turėjo duomenų, jog V. I. platina narkotines medžiagas, dėl ko jo atžvilgiu buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis. Ši informacija pasitvirtino, kadangi liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 10, iš V. I. už 20 lt nusipirko heroino. Teisme apklaustas paminėtas liudytojas patvirtino, jog heroiną pirko tikrai iš V. I., su kuriuo dėl narkotinių medžiagų pardavimo susitarė telefonu. Kad tarėsi telefonu būtent su kaltinamuoju, liudytojas neabejoja, kadangi gerai pažįsta V. I., iš šio teko ir anksčiau pirkti narkotinių medžiagų. Tai, kad V. I. pardavė narkotinę medžiagą – heroiną patvirtina ir specialisto išvada. V. I. ir šio naudai liudijančių liudytojų nurodyto asmens S. Z. liudytojas nepažįsta, šiam neskambino ir nesitarė dėl narkotikų pirkimo, o kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, S. Z. apskritai įvykio metu negalėjo būti J. S. bute, nes tuo metu atliko bausmę Pataisos namuose. Taigi V. I. nurodyta įvykio versija, jog narkotines medžiagas perdavė S. Z. ar kokio kito asmens prašymu, visiškai nepasitvirtino. Tai, kad V. I. dalį psichotropinės medžiagos išplatino neatlygintinai duodamas motinai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos T. I. parodymai, kad kaltinamojo V. I. paprašė gauti kokių nors vaistų S. P., kad pastarasis galėtų miegoti. V. I. atnešus tablečių, vieną iš atneštų tablečių S. P. suvartojo. Šiuos T. I. parodymus patvirtino teisme apklaustas S. P.. Taigi surinktų įrodymu visetu įrodyta, jog V. I. dalį psichotropinės medžiagos išplatino.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo savo reikmėms epizode yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kituose epizoduose V. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. I. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, yra neteistas, sunkių nusikaltimų padarymo epizoduose nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nedirba. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus V. I. nuo visuomenės, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (psichotropinės medžiagos išplatinimo epizode ) ir 259 str. 2 d., bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (narkotinės medžiagos išplatinimo epizode ). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (nuo 2011-01-13 10.00 val. iki 2011-01-14 11.05 val. ( 2 dienos ).

V. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. I. konfiskuotini 20 lt., kadangi minėta pinigų suma gauta realizavus narkotinę medžiagą.

Daiktiniai įrodymai : psichotropinė medžiaga – diazepamas, saugoma Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (b.l. 35 ), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ( dėl narkotinės medžiagos išplatinimo ), ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ( dėl psichotropinės medžiagos išplatinimo ), ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir paskirti jam 20 parų trukmės areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmes subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant Pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ( 2 dienas, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms )

Bausmės pradžią V. I. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

V. I. taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinį įrodymą –po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą (0,060 g. diazepamo ), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti byloje.

Konfiskuoti iš V. I. 20 lt., kurie gauti realizavus narkotinę medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja Aiva Survilienė