- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-280-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02015-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucijas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros gimimo dienos, bei nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai 400 Lt periodinę išmoką iki jos pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nepadeda išlaikyti savo dukters, nedalyvauja jos auklėjime, girtauja, nuolat keičia darbovietes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prie dukros išlaikymo prisidėjo, aprūpindamas ją gyvenamuoju būstu, jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad dukros išlaikymui skiria lėšų teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametės dukros E. Š. išlaikymui 400 Lt periodinę išmoką kas mėnesį nuo 2011-09-22 iki jos pilnametystės; priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametės dukros E. Š. išlaikymo įsiskolinimą 14 400 Lt; nustatė nepilnametės E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove – jos motina J. Š., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo A. Š. 576 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 11,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai; sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Teismas ieškovės, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnametės dukros išlaikymu, materialiai nepadeda ieškovei išlaikyti vaiko. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Kadangi atsakovas A. Š. šios savo pareigos nevykdo, iš jo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, bei išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Nepilnametė E. Š. gyvena su ieškove – savo motina, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti ir pakeisti skundžiamą Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimą: priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnametės dukros E. Š. išlaikymui 300 Lt periodinę išmoką kas mėnesį nuo 2011-09-22 iki jos pilnametystės; ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; atitinkamai tenkinto ieškinio daliai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovo aptirtas bylinėjimosi išlaidas; skundą nagrinėti žodine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendimą priėmė apeliantui nedalyvaujant teismo posėdyje, dėl ligos, ir neišklausius jo pozicijos. Neišsamiai nustatytos bylos aplinkybės, nepagrįstai vadovautasi tik ieškovės parodymais, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog apeliantas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Nurodo, jog visuomet maksimaliai pagal išgales prisidėjo prie išlaikymo; visą laiką santuokoje dirbo, šeima buvo aprūpinta gyvenamuoju būstu, todėl negalėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas neatsižvelgė, kad apeliantas gauna minimalias pajamas, tačiau stengiasi išlaikyti dukrą. Pažymi, kad tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-71/2010, 3K-3-469/2006, 3K-3-584/2008, pažymi, kad nuo orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius objektyvias aplinkybes dėl kurių tėvai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Apelianto teigimu, teismo priteistas išlaikymo dydis tarsi paneigia bet kokias apelianto pastangas dirbti. Atkreipia dėmesį, kad 2011-08-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje neužfiksuota jokios neigiamos informacijos apie apelianto netinkamą vaiko priežiūrą, todėl nėra pagrindo apeliantą vertinti neigiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto siūlomas išlaikymo dydis per mažas atsižvelgiant į vaiko poreikius; apeliantas dukrai neteikė išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, motyvuodamas, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės tinkamai apsiginti ir teikti paaiškinimus.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantas pateikė savo atsikirtimus ieškiniui, t. y. jo pozicija byloje atskleista. Naujų argumentų ar įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 str.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas, pakeičiant tesimo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas skundžia teismo sprendimą dviem aspektais: jis nesutinka su iš jo priteisto išlaikymo dydžiu (400 Lt) bei nesutinka, kad turi prievolę padengti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.
Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra neproporcingai didelė ir neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, atmetamas. Pirma, teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir neišklausęs jo pozicijos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes vadovavosi išimtinai ieškovės paaiškinimais. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, t. y. atsakovas atskleidė teismui savo poziciją byloje, bei pareiškė, kad byla bus vedama per atstovą – advokatą V. Sviderskį (b.l. 10-11). Teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas (b.l. 18). Apeliantas teigia, kad teismo posėdyje jis negalėjo dalyvauti dėl ligos, tačiau atsakovas nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui tokių duomenų bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Atsiliepime paminėtas atsakovo atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, jo atstovavimo sutartis teismui pateikta nebuvo. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą į teismo posėdį, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis) (CPK 246 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nei neatvykimą pateisinantys dokumentai, nei prašymas teismui pateikti nebuvo; bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo bylą atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant, todėl apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai pagrįsti savo pozicijos teisme, atmetamas.
Apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad atsakovas gauna minimalų 800 Lt atlyginimą, todėl teismo priteista suma yra neadekvati atsakovo gaunamoms pajamoms, atmetamas. Apeliantas neginčija, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga maždaug 800 Lt per mėnesį suma, teiktina iš abiejų sutuoktinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt.; kai byloje nustatoma, kad tėvai objektyviai negali teikti vieno MMA dydžio išlaikymo, nuo šio kriterijaus galima nukrypti. Tokios nuostatos suformuotos apelianto nurodytose nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-71/2010, 3K-3-584/2008 ir kt. Tačiau, kolegijos nuomone, apelianto paminėti Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai negali būti taikomi automatiškai, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai buvo ir yra konkrečios bylos faktinės aplinkybės – konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis; spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais privalo vadovautis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad dėl svarbių objektyvių priežasčių jis negali rasti kitokio, geriau apmokamo darbo arba papildomai dirbti antraeilėse pareigose, siekdamas užtikrinti protingus vaiko poreikius. Apelianto argumentas, kad jis negali užsidirbti daugiau dėl itin sudėtingos darbinės ir visos Lietuvos ekonominės situacijos atmetamas. Šalies ekonominės situacijos sudėtingumas įtakoja abejų nepilnamečio vaiko tėvų galimybes užsidirbti, todėl perkelti didesnę vaiko išlaikymo naštą vienam iš sutuoktinių dėl apelianto nurodytų motyvų būtų neteisinga. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą atsakovo darbingumas nėra apribotas dėl amžiaus ar sveikatos būklės, taigi teismo išvada, jog jis gali teikti dukrai 400 Lt išlaikymą neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo dalies priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Šalių santuoka nenutraukta; bylos duomenimis, sutuoktiniai Š. negyvena kartu nuo 2011 m. vasario 28 d. Šalių dukrelė gimė 2008 (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis po vaiko gimimo ieškovė pradėjo dirbti nuo 2011 m. sausio mėnesio (b.l. 53-55). Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą (po 400 Lt už 3 metus), skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, motyvuodamas, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdė. Tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą pati ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu atsakovas dirbo, tačiau jo darbo užmokestis buvo nedidelis, nes jis ieškojo lengvo darbo, be to dažnai darbą keisdavo, nes linkęs išgerti. Kadangi šalys gyveno santuokoje ir kartu tvarkė ūkį iki 2011m. vasario 28 d. darytina išvada, kad nuo vaiko gimimo iki faktiško išsiskyrimo atsakovas prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, nors, ieškovės vertinimu, nepakankamai. Tokie bylos duomenys prieštarauja teismo išvadai, kad atsakovas visiškai materialiai nerėmė savo dukrelės nuo pat jos gimimo ir išlaikymo už trejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimui. Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisė į tėvo išlaikymą šalių nepilnametei dukrelei atsirado nuo tėvų faktiško išsiskyrimo momento (nuo 2011 m. vasario 28 d.), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas teiktų kokį nors išlaikymą dukrai po to, kai žmona su vaiku jį paliko. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nepilnametei nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. išlaikymo įsiskolinimas sumažinamas iki 2 800 Lt (po 400 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. už 7 mėn.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti: sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, priteistą iš atsakovo A. Š. iki 2 800 Lt; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.