Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarimo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu V. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, leido dirbti darbuotojai J. M. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešus Sodros teritoriniam skyriui. Straipsnio sankcijoje už šio pažeidimo padarymą numatyta nuobauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims yra bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimo pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, kvestionuojant, ATPK 20 str. numatytų, administracinei nuobaudai keliamų tikslų pasiekimą.

Pažymėtina, jog individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nustatė, kad V. S. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jokių pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, V. S. nebaustas administracine tvarka, neteistas, yra dirbantis. Taip pat atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, tai yra, kad J. M. darbą atliko ne kiekvieną dieną, o tik savaitgaliais, o tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ji tik padėjo V. S. atlikti ūkio darbus susidarius sunkiai padėčiai. Įvertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o ATPK 20 str numatyti administracinės nuobaudos tikslai, šiuo atveju, gali būti pasiekti ir paskyrus mažesnę baudą nei numatyta minimali sankcijos riba. Apylinkės teismo paskirta 300 Eur dydžio bauda yra iš esmės teisinga, atitinka padarytą pažeidimą, paskirta įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra ji buvo individualizuota tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad Institucija savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, jog V. S. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio kovo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.