Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams A. J. ir A. M., jų atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. J., J. S. ir V. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pareiškimui neprieštaravo.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir V. S. (dėl garbingo amžiaus ir sveikatos būklės) nuomonės dėl pareiškimo teisme nepareiškė. Teismo posėdžio metu dalyvavęs V. S. sūnus V. S. patvirtino, kad motina pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. J. paaiškino, kad jos sutuoktinis A. J. naudojasi 1/3 dalimi pastato (fermos). Už šią pastato dalį yra sumokėta. Vyras maždaug 2000 metais karvidę nupirko iš K. S.. Karvidėje laiko šieną, šiaudus, silosinėje kaupia mėšlą.

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. paaiškino, kad 1995 metais jos sutuoktinis K. S., kuris 2014 metais mirė, kartu su J. S. ir A. M. iš likviduojamos Mešklydžių bendrovės įsigijo buvusią Tarvainių fermą. Bendrovė surašė dokumentus. Pirko, nes jų šeima neturėjo tvarto, todėl toje karvidės dalyje galėjo laikyti gyvulius. Pastatą vyrai pasidalijo. Vėliau jos sutuoktinis su Jurkumi susitarė ir savo pastato dalį pardavė. A. J. vyrui sumokėjo pinigus, todėl dabar karvidės dalis priklauso A. J.. Niekas pretenzijų dėl fermos naudojimo nereiškė.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2018 m. sausio 5 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Liudytoja D. S. paaiškino, kad S. leidus jau 12 metų karvide ir silosine naudojasi A. J.. Kita karvidės dalis priklauso A. M. ir S. Nuo 2006 metų, kai ji pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), žino, kad ferma naudojasi J. ir M.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad karvidę nuo 1995 m. pagal pajus yra nusipirkę A. M., S. ir S. J. gal nuo 2000 metų naudojasi ferma, S. pusėje deda šieną.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis yra J. S. sūnus. Kai ardėsi kolūkiai, karvidė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo padalinta į 3 dalis. Ją 1992-1993 metais nusipirko A. M., J. S. ir K. S.. Tikslios tėvams priklausančios fermos dalies jis nežino. Savo dalimi tėvai naudojosi. Apie 2000 metus tėvai A. J. pardavė savo dalį. Pardavė už tiek, kiek tėvai buvo mokėję. Buvo susitarimas, kad kiek reikės, tiek A. J. leis jiems laikyti įvairius daiktus, gyvulius. J. leido laikyti ir dabar jie dar laiko bulves, daržoves, o A. J. laiko šieno rulonus. Fermos stogas buvo nuvirtęs, todėl tėvai ir A. M. samdė darbuotojus stogui sutvarkyti. A. J. sutvarkė fermos duris. Daugiau niekas to pastato neremontavo. Elektros ir vandens pastate nėra, todėl mokesčių mokėti nereikia. Nuo fermos nupirkimo savininkas yra A. J..

Liudytoja L. S. paaiškino, kad ji – J. S. dukra. Kai kolūkiai ardėsi, fermą, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko A. M., J. S. ir jos tėvas K. S.. Tėvai savo dalimi naudojosi – laikė gyvulius, šieną. Savo fermos dalį tėvai seniai, dar 2000 metų vasarą už 1400 Lt pardavė A. J.. A. J. yra savininkas, jis naudojasi ferma. Jos mama seniai nebelaiko gyvulių, nes pardavė. J. mamai leidžia laikyti bulves, daržoves. Mama nėra pastato savininkė, nes gavo pinigus.

Iš 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo akto matyti, kad A. M., J. S. ir K. S. uždaro aukciono būdu iš žemės ūkio bendrovės „Mekšlydžiai“ nusipirko 200 vietų Tarvainių karvidę komplekte su silosine, įrengimais, transporteriu, mėšlide ir ventiliatoriais. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teismui pateikė pareiškėjai, ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-1219 matyti, kad karvidės ir silosinių S1 bei s2, esančių (duomenys neskelbtini), kurios pastatytos 1974 metais, kadastriniai matavimai atlikti 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. spalio 12 d., šie pastatai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Teismui pateiktu raštišku liudijimu suinteresuoti asmenys J. S. ir V. S. patvirtino, kad K. S. savo turto dalį 2000 metais už 1400 Lt pardavė A. J., atidavė jam raktus ir perdavė patalpas. Kartu K. S. sutarė, kad A. J. leis K. S. laikyti šieną bei karvę ir arklį iki šis juos parduos (gyvulius padavė 2015 metais). Taip pat liudijime nurodoma, kad šių suinteresuotų asmenų vyrai yra mirę, o jos (J. S. ir V. S.) neturi jokių turtinių pretenzijų A. J. dėl karvidės ir silosinės, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. Kelmės rajono Liolių kolūkį reorganizavus į žemės ūkio bendroves, kolūkiui priklausanti karvidė ir silosinės, pastatytos 1974 metais, esančios (duomenys neskelbtini), atiteko žemės ūkio bendrovei „Mekšlydžiai“, bendrovei likviduojantis 1995 metais, karvidės pastatas ir silosinės aukciono būdu buvo parduoti A. M., J. S. ir K. S., kurie juos pasidalijo. A. M. jam priklausančia pastato (karvidės) dalimi ir silosine S1 naudojasi iki šiol, o A. J. nuo 2000 metų, kai iš K. S. už 1400 Lt nusipirko šiam priklausančią karvidės dalį ir silosinę s2. Po 2003 m. liepos 1 d. Viešajame registre šių nekilnojamojo daiktų valdymo nei vienas iš buvusių pastato savininkų nėra įregistravęs.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-1066-446/2017 buvo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo faktas, kad pareiškėjas A. M. įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastato – karvidės, unikalus Nr. 4400-4596-4270, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi. Teismo posėdžio metu A. M. patvirtino, kad karvidės dalis jis teisiškai įregistravo savo vardu, tačiau nėra įregistruota dar ten pat esanti silosinė S1.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir asmenų paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad karvidės pastatas ir silosinės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, Viešajame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, o pareiškėjai į šiuos pastatus nėra įgiję nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, pastato dalis vieno iš savininkų, t. y. A. J., o silosinės abiejų pareiškėjų buvo ir tebėra valdomos ir naudojamos kaip savas turtas jau beveik dvidešimt metų. Pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai – prižiūrėjo bendraturčių susitarimu jiems priskirtas (nusipirktas) pastato dalis ir silosines, jas naudojo, kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savas valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į pareiškėjo A. J. valdomą pastato dalį ar pareiškėjų valdomas silosines; nenustatyta, kad nekilnojamojo daikto dalį ir silosines, į kurias pretenduoja pareiškėjai A. M. ir A. J., būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui A. J. įgyti pastato (karvidės) dalį: patalpas ir silosinę s2, esančią (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui A. M. – silosinę S1, esančią (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamieji daiktai – karvidė ir silosinės, esančios (duomenys neskelbtini), iš kolūkinės nuosavybės privačion, t. y. žemės ūkio bendrovės nuosavybėn, perėjo likvidavus kolūkį apie 1992 metus. Vertinant šių nekilnojamųjų daiktų valdymo laiką CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas iš žemės ūkio bendrovės perėjo pareiškėjui A. M. ir K. S., kuris vėliau, t. y. 2000 metais, savo dalį perleido (už 1400 Lt pardavė) pareiškėjui A. J., valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl visų jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tokiu būdu, konstatuojama, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Karvidės dalį ir silosines, esančias (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas valdė teisėti šio turto įgijėjai, turėdami teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtiems šio turto valdytojams – pareiškėjams. Daroma išvada, kad šiuo metu jie (pareiškėjai) yra aukščiau nurodyto turto (A. J. – karvidės dalies: patalpų ir silosinės s2, o A. M. – silosinės S1) teisėti savininkai, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 8,92 Eur – yra priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų, t. y. iš kiekvieno jų priteisiant po 4,46 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastato – karvidės IŽ1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas: 1-19/10,32 kv. m, 1-20/16,11, 1-21/114,27 kv. m, 1-22/4,02 kv. m, 1-23/42,99 kv. m, 1-24/22,30 kv. m, 1-25/7,22 kv. m, 1-26/62,25 kv. m bei 360/977,80 dalis 1-17/977,80 kv. m patalpų iš bendro 2096,98 kv. m karvidės ploto, 2302,46 kv. m užstatyto ploto bei silosinę s2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastatą – silosinę S1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) , r A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 4,46 Eur (keturis eurus 46 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir pastato planą grąžinti A. J..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.