Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo išnagrinėjusi atsakovės E. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo.

2017-12-16 įteikus procesinius dokumentus atsakovės E. M. mamai V. M. ir negavus atsakovės atsiliepimo į ieškinį, teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2018-01-11 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteisė 2 056,72 Eur netekto darbingumo pensiją.

2018-02-21 teisme gautas atsakovės E. M. pareiškimas dėl 2018-01-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėja nurodė, kad ji dėl objektyvių priežasčių praleido terminą prieštaravimams dėl sprendimo už akių pareikšti, nes dėl teisinės pagalbos kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri tik 2018-02-06 priėmė sprendimą, kuriuo jai nuspręsta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, atsakovė nurodė, kad ji yra skolinga 5000,00 Eur įvairiems kreditoriams, gauna 181,00 Eur nedarbo draudimo išmoką, viena išlaiko nepilnametį vaiką, todėl negalės sumokėti priteistos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyti šie du esminiai turinio reikalavimai: pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą bei nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 str. 2 d. 3, 4 p.). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nagrinėjant civilinę bylą nebuvo atstovaujama advokato, duomenų, kad atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą byloje nėra. Ieškinys su priedais 2017-12-16 buvo įteiktas atsakovės motinai V. M. (26 b. l.). Kadangi ieškovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 20 dienų terminą nuo ieškinio su priedais gavimo dienos, teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2018-01-11 priėmė sprendimą už akių. 2018-02-14 atsakovei įteikta įsiteisėjusio sprendimo už akių kopija.

Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2018-01-16 pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2018-02-06 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-157-2496 nuspręsta teikti atsakovei 50 procentų valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Iš to seka, kad atsakovė dėl objektyvios aplinkybės neturėjo galimybės paduoti teismui atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu ir negalėjo savo interesų veiksmingai ginti teisme. Minėta aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti peržiūrimas sprendimas už akių.

Tačiau teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kurios leistų suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š. paskirta ir yra mokama netekto darbingumo pensija, nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, įskaitant atitinkamo laipsnio (60 proc.) darbingumo netekimą, kurio priežastis – nusikaltimo, už kurį atsakinga atsakovė, metu patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl jai išmokėta netekto darbingumo pensija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovę. Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių, jai mokamos netekto darbingumo pensijos paskyrimo ir dydžio pagrįstumo, atsakovė taip pat neginčija fakto, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, tačiau nesutinka su priteisto žalos atlyginimo dydžiu dėl to, kad turi kitų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad viena išlaiko nepilnametį vaiką bei gauna nedideles pajamas.

Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatomi vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).

Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015).

Nustatyta, kad po nusikaltimo iki įvykio buvusi visiškai darbinga J. Š. neteko 60 proc. darbingumo (2017-11-06 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3550, 4 b. l.). Dėl šios priežasties J. Š. neteko galimybės dirbti. Nukentėjusiajai įstatyme nustatyta tvarka dėl netekto darbingumo mokama 156,47 netekto darbingumo pensija (3 b. l.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiosios J. Š. realiai patirtą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreipdamasis su ieškiniu į teismą ieškovas tinkamai nurodė patirtų nuostolių dydį, t. y. pateikė įrodymus, kad už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31 išmokėjo J. Š. 2056,72 Eur netekto darbingumo pensiją (5 b. l.).

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala, atsakovė nepasinaudojo teise leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ieškovo socialinio draudimo išmokų nukentėjusiajai ir jai padarytos žalos atitiktį.

Atsakovė prašo sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iš esmės motyvuodama tik savo sunkia turtine padėtimi. CK 6.280 straipsnio l dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl atsakovės pareiškimo tenkinimas ir mažesnės sumos iš atsakovės ieškovui priteisimas apribotų ieškovo įstatyme numatytą teisę atgauti nukentėjusiajai išmokėtas sumas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-11 priimtas sprendimas už akių priimtas nepagrįstai ar neteisėtai. Dėl šios priežasties atsisakytina tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Atsakovė už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 30,85 Eur žyminį mokestį (36 b. l.).

Pagal CPK 80 straipsnio 3 dalį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis. Tačiau atsakovei 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlygina valstybė, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 25,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei nustato įstatymai, jai grąžintina 5,85 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsniu, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės E. M. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Grąžinti atsakovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,85 Eur (penkių eurų, 85 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018-02-21 per Perlo paslaugų terminalą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Išsiųsti nutarties kopijas atsakovės atstovui ir ieškovui.

Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.