Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Pagėgių savivaldybėje, Strazdelių kaime, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos ir niekur jos nedeklaravęs, teistas 2006 m. liepos 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 184 str. 1 d. 90 parų arešto, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. K. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį sugyventinę V. M., tai yra:

kaltinamasis K. K. 2010 m. gruodžio 16 d., apie 10. 30 val., Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), UAB „Šilutės melioracija“ priklausančiame ir jos teritorijoje esančiame negyvenamajame name, supykęs ant nukentėjusiosios V. M. dėl jos išleistų pinigų, tyčia, sukeldamas didžiules kančias bei fizinį skausmą, sudavė kumščiais, batais apautomis kojomis, medine lenta, metaliniu strypu, metaliniu kotu, metaliniu plaktuku nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 4 smūgius į pilvą, padarydamas pilvo apatinio aukšto vidurio ir abiejų pusių bei gaktoje poodines kraujosruvas bei dėl smūgių į pilvo apačią plyšo didžioji taukinė, plonžarnių pasaitas, o tai sukėlė kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, tuo padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius į rankas, kojas, klubus, pečius, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybines susiliejančias kraujosruvas ant dešinio peties petinės ataugos, kairio klubo išoriniame priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje (su odos nubrozdinimais), dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus 2–4 delnakaulių projekcijoje, IV–V pirštų krumpliuose, nykščio nugariniame paviršiuje, kairio dilbio, kairio riešo nugariniuose paviršiuose, plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvą kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, priekiniame paviršiuje, su odos nubrozdinimu centre. Taip pat sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, padarydamas 3 kirstines-muštines žaizdas galvos kairėje ir dešinėje pusėse, poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairio smilkinio-momens vietose, viršugalvio-dešinio momens vietoje, dešinėje speninėje ataugoje, paviršinius odos nubrozdinimus nosies viršūnėje bei nugarėlėje, kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, kirstinę–muštinę žaizdą kairiajame momenyje, dėl to lūžo kaukolės kairės pusės kaulai, o tai sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš lūžusių kaulų bei dangalo kraujagyslių kraujavo virš kietojo dangalo kairėje, dėl to kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspausti galvos smegenys ir dėl to nukentėjusioji V. M. dėl šių sužalojimų mirė.

Kaltinamasis K. K. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. M. 4–5 mėnesius kartu gyveno Klaipėdoje, po to abu atvyko gyventi į Šilutę. Susituokę nebuvo, tačiau vedė bendrą ūkį. Pinigus laikydavo vienoje vietoje, jis pirkdavo maistą ir rūpinosi būstu. Parduodavo metalą, rinkdavo akmenis statyboms. Pinigus išleisdavo bendram pragyvenimui, tačiau artimų santykių su ja nebuvo. Ji gerdavo beveik kiekvieną dieną ir todėl jis ją mušdavo. Kai gerdavo kartu, tada nemušdavo. Jis reikalavo, kad uždirbtus pinigus ji parneštų namo, tačiau ji dažnai juos pragerdavo ir dėl to kildavo konfliktai. Ji nebuvo jo sugyventinė, nors jie gyveno kartu ir pinigai buvo bendri.

Įvykio dieną jis remontavo krosnį ir davė jai 50 litų, kad nupirktų alaus. Ji ilgai negrįžo ir jis buvo išėjęs jos ieškoti. Ji išėjo ryte, o grįžo kitos dienos rytą, apie 10.30 valandą, be pinigų ir išgėrusi. Kai jis atėjo namo, ji sėdėjo ir rūkė. Paklausė jos, kur pinigai, ji atsakė, kad neturi. Jis patikrino jos kišenes ir pinigų nerado, o jie juos taupė šventėms. Jis susinervino ir pradėjo ją mušti. Ji stovėjo, o jis sudavė jai ranka per galvą, paskui spyrė į pilvą. Į krūtinę sudavė gal porą kartų. Kai spyrė į pilvą, ji nugriuvo ant nugaros. Griūdama atsitrenkė į sieną ir liko sėdėti į ją atsirėmusi. Tada dar spyrė į pilvą apie 3–4 kartus. Ji nesipriešino. Po spyrių buvo atsistojusi. Tada jis paėmė pagalį ir juo sudavė porą kartų. Pagalys buvo apie metro ilgio ir 5 centimetrų storio. Su juo mušė per galvą ir kojas. Ar juo sudavė į pilvą, neprisimena. Lenta sudavė apie aštuonis kartus. Kai su ja mušė, ji stovėjo, o paskui atsisėdo. Kai jis ją mušė, ji sakė: „nepyk“. Numetęs lentą jis apsirengė ir išeidamas dar spyrė jai į pilvą. Paliko ją namuose vieną. Pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kito pas juos nebuvo. Suduotų smūgių jis neskaičiavo, nes buvo labai įniršęs. Girtas tikrai nebuvo. Užmušti jos tikrai nenorėjo. Mušė apie pusę valandos. Grįžęs namo rado ją negyvą. Tą pasakė ir policijos pareigūnams. Po to pusę metų slapstėsi Klaipėdoje ir tuo laikotarpiu nužudė kitą žmogų. Kas laidojo M., jis nesidomėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo tikslesni, nes dabar jau visko neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1.176–183).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais, duotais tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoja J. S. patvirtino tas aplinkybes, kad nužudytosios dukros gyvena pas juos. Visą tą laiką ji nė karto jų neaplankė ir jomis nesidomėjo.

Liudytoja I. J. patvirtino tas aplinkybes, kad dirba Šilutės PK tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad apleistame name yra žmogaus kūnas. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko K. K., kuris pasakė, kad namuose rado moters lavoną. Teigė, kad ji numirusi. Įėję jie pamatė moters kūną, sienos buvo kruvinos. Buvo toks vaizdas, kad kažkas ją paėmęs už plaukų vilko per sienas, nes kraujas ant sienos buvo brūkšniais. Virš jos galvos buvo radiatoriaus laikiklis. Ir jis buvo kruvinas, buvo rasta jos plaukų ir jie galvojo, kad ji į jį buvo daužoma. Moteris gulėjo ant čiužinio. Jos galva buvo kruvina. Suprato, kad ji nužudyta. Ji paskambino į budėtojų dalį, buvo iškviesti operatyviniai darbuotojai ir apžiūrėta įvykio vieta. Ekspertas pasakė, kad moteris mirė prieš pusę valandos, nes kūnas dar buvo truputį šiltas. K. K. sakė, kad moterį sumušė M.. Apžiūrėjus K. K. rūbus, ant jų kraujo nebuvo. Jie patikėjo, kad tai galėjo padaryti kitas asmuo. Girtumo jam nenustatinėjo, bet jautėsi, kad galėjo būti gėręs praėjusią dieną. Jiems visiems nuvykus į skyrių K. K. iš ten pabėgo. Buvo paskelbta jo paieška.

Liudytojas K. V. patvirtino tas aplinkybes, kad jų UAB teritorijoje buvo likęs negyvenamas namelis. 2009 metų rudenį jis sužinojo, kad ten kažkas gyvena. Nuėjęs pažiūrėti pamatė moterį ir du vyrus. Ten žmonės gyveno savavališkai. Pastate gyveno žiemą ir vasarą. Kitą vasarą sakė, kad eis tvarkytis dokumentų. Po to sužinojo, kad ten kažkas įvyko.

Liudytojas R. B. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamojo sugyventinė dažnai atnešdavo metalo į jo supirktuvę ir jis dažnai matydavo ją sumuštą. Jis žinojo, kad ji gyvena Šilutėje kartu su K. K. apie pusę metų.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 717/10 (03) nustatyta, kad V. M. suduodant kumščiais, batais apautomis kojomis, medine lenta, metaliniu strypu, metaliniu kotu, metaliniu plaktuku nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 4 smūgius į pilvą, padarytos pilvo apatinio aukšto vidurio ir abiejų pusių bei gaktoje poodinės kraujosruvos, bei dėl smūgių į pilvo apačią plyšo didžioji taukinė, plonžarnių pasaitas, o tai sukėlė kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu padarytas nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat suduodant ne mažiau kaip 25 smūgius į rankas, kojas, klubus, pečius, padarytos poodines kraujosruvos kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybinės susiliejančios kraujosruvos ant dešinio peties petinės ataugos, kairio klubo išoriniame-priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame-išoriniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame-nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio vidurinio trečdalio nugariniame paviršiuje (su odos nubrozdinimais), dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus 2–4 delnakaulių projekcijoje, IV–V pirštų krumpliuose, nykščio nugariniame paviršiuje, kairio dilbio, kairio riešo nugariniuose paviršiuose, plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruva kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, priekiniame paviršiuje, su odos nubrozdinimu centre. Taip pat suduodant ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą, padarytos 3 kirstinės-muštinės žaizdos galvos kairėje ir dešinėje pusėse, poodines kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies kairio smilkinio-momens vietose, viršugalvio-dešinio momens vietoje, dešinėje speninėje ataugoje, paviršiniai odos nubrozdinimai nosies viršūnėje bei nugarėlėje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, kirstinė-muštinė žaizda kairiajame momenyje, dėl to lūžo kaukolės kairės pusės kaulai, o tai sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš lūžusių kaulų bei dangalo kraujagyslių kraujavo virš kietojo dangalo kairėje, dėl to kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspausti galvos smegenys ir nukentėjusioji V. M. dėl šių sužalojimų mirė (t. 1, b. 1. 30–32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2010-12-16, dalyvaujant K. K., buvo apžiūrėta įvykio vieta pastate, kuriame rastas sumuštos moters lavonas, patalpoje rasta dėmių, panašių į kraują (t. 1, b. l. 7–21).

Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2010-12-20 iš to paties pastato, kur 2010-12-16 buvo rastas moters lavonas, buvo paimti plaktukas, metalinis kotas, metalinis strypas (t. 1, b. l. 22–24).

Iš Teismo kriminalistinės medicinos specialisto išvados Nr. MK 33/11 (01) nustatyta, kad neatmetama galimybė, jog iš įvykio vietos paimtais ir tyrimui pateiktais plaktuku, metaliniu strypu ir metaliniu kotu galėjo būti padaryti sužalojimai prieš mirtį V. M. (t. 1, b. l. 58–67).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis tyčia suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius nukentėjusiajai į galvą, ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą ir ne mažiau kaip 25 smūgius į kitas kūno vietas, ją spardant kojomis, mušant pagaliu ir kitais daiktais, žinojo, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Taigi nužudymas padarytas tyčia.

Nužudymas padarytas itin žiauriai. Nukentėjusioji buvo ilgai ir žiauriai mušama, jai buvo suduota ne mažiau kaip 36 smūgiai. Kaltinamasis patvirtina, kad ji buvo mušama apie pusę valandos. Ji patyrė didelį fizinį skausmą. Buvo palikta dar jai esant gyvai viena namuose. Kaltinamasis išsinešė mobiliojo ryšio telefoną, todėl ji net neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.

Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė savo sugyventinę itin žiauriai, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. 3 p. 6 p.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad V. M. nebuvo jo sugyventinė, tačiau faktai įrodo ką kitą. Jis pats teigia, kad kartu su V. M. Klaipėdoje jie gyveno 4–5 mėnesius. Po to kartu su ja išvyko gyventi į Šilutę. Vedė bendrą ūkį. Bendrai naudojosi jų abiejų uždirbtais pinigais, taupė juos šventėms. Tai rodo bendrų tikslų ir noro gyventi kartu buvimą. Ir tai negalima laikyti kaip atsitiktinius santykius, kada asmenys gyvena kartu, tačiau nieko bendro tarp jų nėra. Tai yra jie neveda bendro ūkio, kiekvienas atskirai disponuoja savo pinigais, gyvena su pertraukomis pagal situaciją. Todėl kolegija nustato, kad kaltinamasis tyčia nužudė savo sugyventinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nors jis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau kolegija negali nustatyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis neigia savo artimus ryšius su nužudytąja.

Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, tai yra 80 000 Lt, priteisimo paliktinas nenagrinėtas, negavus papildomos medžiagos, paliekant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nors teismas ir gavo prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir priteisti jai civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą. Ir štai dėl kokių priežasčių. Byloje yra duomenų, kad civilinės ieškovės jokie socialiniai ryšiai su motina nesiejo, ji jos neaugino, buvo apribotos jos motinystės teisės. Su motina ji nebendravo. Tačiau civiliniame ieškinyje ji nurodo, kad sužinojus apie motinos mirtį, jai prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Tačiau tokie duomenys teismui pateikti nebuvo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, turintis du kvalifikuojančius požymis, kurio pasekmės yra negrįžtamos – nužudytas žmogus. Kaltinamojo veiksmai pasižymėjo ypatingu cinizmu. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka. Yra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jis padarė dar vieną labai sunkų nusikaltimą. Byla yra Klaipėdos apygardos teismo žinioje. Tai bei nusikaltimo padarymo būdas rodo didelį jo pavojingumą visuomenei. Jam skirtina bausmė, didesnė nei sankcijos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p., vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–303 str., 308 str.,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p., ir nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: rankšluostį, plaktuką, metalinį kotą, metalinį strypą, stiklinius butelius, konteinerius, žuvusiosios rūbus – sunaikinti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu, paliekant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka,

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.