Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-2582-909/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
e2-2582-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29663-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
UAB Mano Būstas Dainava
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2582-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29663-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 2.6.39.2.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB Mano Būstas Dainava dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 250,55 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. 19056/9071212 apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apdraustasis butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo nesandaraus stogo. Gyvenamąjį namą, esantį Taikos pr. 73, Kaune, administruoja atsakovas. Ieškovas yra išmokėjęs 250,55 Eur draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovo, kaip statinio valdytojo, kuriam kyla atsakomybė atlyginti padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų sulaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo – civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas ieškinyje visiškai nepasisako dėl žalos dydžio ir nepagrįstai prašo priteisti prašomą sumą, ieškovas tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas, taigi žala nepreziumuojama, žalos dydį turi įrodyti, asmuo, teigiantis patyręs žalą.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Teismas 2020 m. sausio 10 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai, teismas buvo nustatęs šalims terminą iki 2020 m. vasario 3 d. pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki nustatyto termino šalys papildomų įrodymų ir prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir R. P. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) minėtas butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo nesandaraus stogo (Apžiūros aktas žalos byloje Nr. 9026908). Gyvenamasis namas, esantis Taikos pr. 73, Kaune, yra administruojamas UAB Mano Būstas Dainava. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovas išmokėjo 250,55 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas nesutiko atlyginti ieškovo patirtos žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Atsakovas yra ginčo namo bendrosios dalines nuosavybės objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), kas reiškia, kad draudžiamojo įvykio metu jis buvo šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, be kita ko, ir namo konstrukcijų, įskaitant stogą, valdytojas (CK 4.240 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime argumentuoja, jog ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus, pažymėtina, jog vykdydamas jam priskirtą uždavinį prižiūrėti namo konstrukcijas, administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Būtent administruojanti įmonė (atsakovas), būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, tame tarpe ir namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, o, įvykus avarijai, būtent atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovas pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Šioje vietoje taip pat svarbu paminėti, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog aukščiau nurodytas savo, kaip administratoriaus, pareigas vykdė tinkamai, todėl galima preziumuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė stogo priežiūrą, nerekomendavo namo gyventojams organizuoti nesandarių vietų remonto ar kapitalinio remonto, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių.

Atsakovas taip pat ginčija ieškovo patirtos žalos sumą, nurodydamas, jog ieškovas nėra nurodęs žalos apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos, išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Atsakovas ieškovo pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuoklės, kuria žalos atlyginimo dydį grindė ieškovas, turinio trūkumų nenurodė. Taip pat jis neteikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovo patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovo pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju žalos dydžiui apskaičiuoti pakanka ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Svarbu paminėti, jog ieškovo pateiktoje turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje yra įvertintas ir medžiagų nusidėvėjimas (10,5 procento), todėl atmestini atsakovo argumentai, jog apskaičiuojant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas, būdamas namo, esančio Taikos pr. 73, Kaune, administratorius, neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai apgadintos dėl vandens pratekėjimo iš bendrojo naudojimo nesandaraus stogo (CK 6.249 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 250,55 Eur žalai atlyginti tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas žalos ieškovui neatlygino, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 250,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,54 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo UAB Mano Būstas Dainava, juridinio asmens kodas 302709722, 250,55 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 55 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (250,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė