Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-07-09, apie 16.50 val., būdamas viešoje vietoje, prie Klaipėdos miesto autobusų stoties, Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, konflikto metu tyčia iš chuliganiškų paskatų 1 kartą kumščiu smogė į veidą Klaipėdos miesto greitosios medicininės pagalbos stoties skubios medicininės pagalbos specialistui S. J., padarydamas kiauryminę viršutinės lūpos kairės pusės žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu S. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. J..

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti, pripažįstant S. C. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę, numatytą straipsnio sankcijoje bei priteisti iš S. C. nukentėjusiojo S. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas, apmokant advokato pagalbą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėja tik pradėjusi posėdį pasakė, kad yra galimas susitaikymas ir reikia duoti laiko pasikalbėti bei susitaikyti. Apeliantas šį teisėjos nurodymą suprato kaip įpareigojimą susitaikyti su jį sumušusiu S. C.. Tiek teisiamojo advokatas, tiek prokurorė, puolė S. J. įtikinėti, kad jis turi atleisti S. C., su juo susitaikyti, tokios pat pozicijos laikėsi ir S. J. atstovavęs advokatas, todėl apeliantas nusprendė, kad gali atleisti S. C., už jo sužalojimą. Apeliantui niekas nepaaiškino, kad jeigu atleis dėl savo sužalojimo, tai S. C. bus atleistas nuo atsakomybės ir už savo chuliganiškus veiksmus. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad S. J. šį įvykį suprato taip: byloje yra du kaltinimai, pirmas – įžūlus elgesys viešoje vietoje, nepagarba visuomenei ir aplinkiniams, o antras – S. J. sužalojimas, todėl apeliantas manė, kad S. C. bus nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teisiamasis S. C. įsipareigojo apeliantui sumokėti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas už advokato paslaugas sumokėjo 3 000 Lt. Tokios, ar didesnės sumos už nukentėjusiojo atstovavimą baudžiamojoje byloje prašė ir kiti advokatai, į kuriuos apeliantas kreipėsi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad S. J. nesuprato susitaikymo prasmės ir esmės, jam nebuvo išaiškinta, kad S. C. bus apskritai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebus teisiamas už chuliganizmą, apeliantas nesutinka su išteisinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. C. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. C. pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, neturtinę žalą atlygino, Klaipėdos teritorinių ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino (t. 1, b. l. 29), pateikė sutartį su valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi, kuria įsipareigojo per 10 mėnesių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (t. 1, b. l. 51-52), dalį šios žalos atlygino. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. C. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 8), anksčiau neteistas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės nukentėjusiojo S. J. apeliaciniu skundu neginčijamos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl nukentėjusiojo S. J. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto S. C. susitaikymo pirmosios instancijos teisme turinio ir pasekmių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis S. J. nusprendė, kad gali atleisti S. C., už jo sužalojimą, tačiau manė, kad S. C. bus nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas S. C. viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad viena S. C. veika buvo padaryti tiek nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiek viešosios tvarkos pažeidimas, apelianto pateikiamas susiklosčiusios situacijos vertinimas, jog jis susitaikė su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu S. C. tik dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 8 p.), tačiau šis susitaikymas neapėmė viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str. 1 d.), yra nelogiškas.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis S. J. baudžiamajame procese naudojosi advokato Vaclovo Janušausko paslaugomis, todėl apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad S. J. nesuprato susitaikymo prasmės ir esmės, jam nebuvo išaiškinta, kad S. C. bus apskritai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebus teisiamas už chuliganizmą, yra nepagrįsti ir atmestini. Juolab, kad advokatas Vaclovas Janušauskas nukentėjusiojo S. J. interesams atstovavo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kas parodo, kad nukentėjusysis S. J. yra patenkintas advokato suteiktų paslaugų kokybe, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad S. J. interesai nebuvo tinkamai užtikrinti advokato teisine pagalba.

Apeliaciniame skunde keliamas ir nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai priteisimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. be kita ko numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nesudėtinga, advokatas nedalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su nukentėjusiuoju, bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje užtruko tik 1 val. 35 min., į nuteistojo turtinę padėtį, todėl teisingai sumažino reikalaujamą 870 eurų dydžio išlaidų nukentėjusiojo S. J. advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą iki 300 eurų. Apygardos teismo vertinimu, priteista 300 eurų dydžio sumą nukentėjusiojo S. J. advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.