- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- 1-121-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03610-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba užsienyje, neteista;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. J. 2023 m. sausio 28 d. apie 03.00 val., adresu Vokiečių g. 2, Vilnius, klube „Metelica“, tualete, be priežasties panaudojo fizinį smurtą, kas pasireiškė tuo, kad griebė M. K. už plaukų, po to abiem nukritus ant grindų, sudavė į įvairias M. K. kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių rankomis, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, prie klubo „Metelica“ įėjimo durų, vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė M. K. į veido sritį ir du kartus spyrė jai į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarė M. K. žaizdą kairės plaštakos 5-ame piršte, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 395/2023(01)), tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. K. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta dalinai. 2023 m. sausio 28 d. vidurnaktį buvo klube „Metelica“ kartu su drauge V. J. M. K. ėjo iš scenos pusės link tualetų pusės. Ten buvo bendras jų draugas L., M. K. ir jis žodžiais sukonfliktavo. Tada M. K. nuėjo savo keliais, ji su drauge nuėjo į tualetą ir visas konfliktas prasidėjo tualete tarp draugės ir M. K.. Ten M. K. užsipuolė jos draugę V. J.. M. K. stvėrė V. J. už plaukų, ten yra didelis veidrodis, prausykla ir jos po prausyklą voliojosi. Jas gal skyrė trys panelės. Kai jas iš tualetų tempė, jeigu tik yra vaizdo įrašas, tada M. K. stveria jai į plaukus ir tada M. K. atitraukinėja nuo jos. Konfliktas prasidėjo tualete, paskui išėjus iš tualeto yra koridoriukas ir laiptukai, ir ant laiptukų vyko konfliktas. Tualete ji M. K. net nelietė, todėl šioje dalyje savo kaltės nepripažįsta, kaltę pripažįsta tik lauke. Tualete jas išskyrė apsauga. Apsaugą iškvietė klientai, kurie matė grumtynes, nes jos jau iš tualeto išeidinėjo ir konfliktas buvo ant laiptukų ir tada jas išskyrė, M. K. išvarė iš klubo. Jos liko klube, bet neilgai, gal 10-15 min., ir išėjo. Su V. J. išėjo iš klubo į lauką, M. K. stovėjo iš kairės pusės su kažkokiu vyriškiu ir ji pradėjo kolioti ją, sakyti, kad ji yra netinkama mama, todėl ji supyko ir atėjusi prie jos sudavė jai į veido sritį. Sudavė į veidą delnu, gal vieną, gal du kartus. Kiek pamena, su koja spyrė jai į dešinį šoną, į klubo sritį. M. K. lauke sukėlė fizinį skausmą, sutinka. Civilinį ieškinį pripažįsta dėl turtinės žalos, tai 583,80 Eur, gali sumokėti, dėl neturtinės žalos 5 000 Eur nepripažįsta, sutiktų sumokėti iki 1 000 Eur. Prisimena, kokius tyrimo metu davė parodymus. Tie parodymai nėra melagingi, bet klaidingi parodymai. Pripažįsta visą kaltę, išskyrus tualetą (t. 2, b. l. 66-71).
Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo su kolege. Iš darbo nuėjo į barą, vėliau atvažiavo į klubą. Ten sutiko vieną vaikiną, kuris buvo nepažįstamas, susipažino, šoko, vėliau buvo kompanija, kur buvo V. J.. Tai pat buvo pažįstami asmenys, tai jos draugai D. M. ir L.. Ji su D. M. kalbėjo, o L. norėjo kažką su ja išsiaiškinti, bet ji nesiaiškino. Vėliau buvo su D. M., pasakė, kad eina į tualetą. Su ja kartu ėjo D. Z. ir D. M.. Jie jos laukė prie durų. Ji išėjo iš tualeto ir buvo V. J. su savo drauge juodaplauke. Ji eina, o jos pasakė, vėl tu čia. Ji su V. J. kalbėjo ir ji (V. J.) jai tempė už plaukų, buvo daug žmonių susirinkę ir bandė jas išskirti. Pešėsi su V. J. ir su juodaplauke. Pradėjo peštis su V. J., jai (M. K.) pasakė paleisti plaukus, ji paleido. V. J. paleido jai plaukus ir kada jos nukrito ant grindų V. J. uždėjo jai ant pirštų, kažkaip išėjo, kad ji sužeidė 4 ir 5 pirštus. Paskui pastebėjo, kad ant grindų buvo kraujas ir sužeisti pirštai. Jas išskyrė apsauginis, D. M. ir žmonės. Tada ją išvedė į lauką apsauginis. Kodėl ją išvedė, o ne V. J., nežino. Tada ji buvo lauke su D. Z., A. paėmė jos striukę. Tada jie iškvietė sau taksi, norėjo važiuoti namo, bet tada V. J. su drauge keiksmažodžiais pradėjo ją negražiai vadinti. Tada ją pradėjo ginti A., tai vaikinas, kur susipažino klube. A. gavo į ausį, tada ji gavo per veidą du kartus, į šoną ir pargriuvo ant dešinės kojos. Tada iškvietė greitąją pagalbą, policiją ir ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninėje bintavo pirštus, darė rentgeną, bet ar poliklinikoje, ar Lazdynuose, to nepamena. Į darbą nėjo dėl sužalotų pirštų, kiek dienų nedirbo, negali pasakyti, nepamena. Civilinį ieškinį palaiko, turtinę žalą sudaro 583,80 Eur, tai koja, veidas, fizinis skausmas, moralinė žala, pirštai, šonas. Čiurną skaudėjo, Lazdynuose nerodė, nes tada neskaudėjo. Neturtinę žalą sudaro pirštai, šonas, koja. Du pirštai buvo sužeisti ir stipus skausmas, blogai miegojo dėl skausmo, daug ką iškentėjo. Po įvykio visai kitokia tapo, verkdavo, bijojo, kad gali V. J. ateiti pas ją į darbą, bijojo visko, daug žmonių matė, buvo sunku vaikščioti. Jos darbas buvo vaikščioti ir bendrauti su klientais. Kai dirbo, būdavo ant kojų po 10-12 valandų ir buvo sunku vaikščioti per skausmus. Turtinė žala už nedarbingumą, nes Sodra nesumokėjo, pasakė, kad nebus apmokamas nedarbingumas, nes buvo išgėrusi. Jai į veido sritį buvo suduota vieną kartą, o į šoną du kartus. Į veidą sudavė lauke, smūgius sudavė V. J. (t. 2, b. l. 66-71).
Ekspertė R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina specialisto išvadą ir prieš posėdį susipažino su naujai pateiktais medicininiais dokumentais iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos. Pagal pateiktus dokumentus nesikeičia sveikatos sutrikdymo mastas, taip pat nėra naujų kažkokių kitų sužalojimų, kuriuos galima įtraukti papildomai. Kad gydymas baigtas nebuvo niekur įrašyta išvadoje, bet pagal tų žaizdų pobūdį įvertinta buvo, kad nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. 2 lape parašyta tai, kas buvo pateikta iš medicininių dokumentų Lazdynų ligoninės, tai pagal juos parašyta, kad gydymas baigtas. Ką jie galėjo, tai paslauga suteikta tuo metu ir gydymas baigtas. Kad nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą, tai gali. Jeigu yra kraujosruva ir ji nepūliuojanti, nekomplikuota, tai skaitosi vis tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, neatsižvelgia į gydymo trukmę. Jeigu dėl skausmo kreipiasi žmogus, bet gali ir neskaudėti, tai negali įvertinti skausmą, dėl to nėra kažkokių objektyvių požymių. Pagal pobūdį įvertinimas nesikeičia. Tendinito skausmingumo negali susieti, kad tai būtent su kraujosruva sietinas dalykas, kadangi tai yra mėnesis laiko ir tame tarpe kažkokių tai pakitimų nebuvo, kraujosruva mažėja. Kraujosruvos visada pagal pobūdį yra vertinamos, jeigu nėra komplikuotas gijimas, tai sužalojimas nežymaus masto. Dešinėje blauzdoje kraujosruvas negali sieti su sausgyslės tendinitu, nes tikrai gali būti be galo kitų priežasčių. Tendinitas yra sausgyslės uždegimas, sausgyslė nebuvo pažeista pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo, pagal pirminius duomenis nebuvo jokių pažeidimų. Gydytojai ką užfiksavo, tą, bet ji taip pat matė išoriškai, kraujosruva tikrai nedidelė, o tas skausmingumas buvo tos kraujosruvos srityje fiksuotas, o ne ties sausgysle kilo. Ji apžiūrėjo nukentėjusiąją, skundėsi dešinės kojos blauzdos skausmu, bet tas skausmas galėjo būti dėl tų kraujosruvų. Kovo 10 d. nustatytas galūnės skausmas, čiurna ir pėda, tai kai buvo apžiūrėta, tada kažkokių tokių patinimo požymių, kurie galėtų sąlygoti jau tada prasidėjusį tendinitą, tai nematė ir jų nefiksavo, fiksavo tik kraujosruvas. Kraujosruvos galėjo gyti apie mėnesį ir galėjo matytis žymės, apatinėse galūnėse taip gali būti (t. 2, b. l. 97-101).
Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visą vakarą buvo su V. J., 20 val. buvo išėjusi į tualetą ir grįžusi pamatė, kad prie staliuko, kur jos buvo, prasidėjo susibūrimas ir matomai kažkokio tai konflikto pradžia. Jie atitraukė panelę (nukentėjusiąją), nelabai noriai norėjo atsitraukti. Ten buvo atėję ir nepažįstamų kitų žmonių, apsauginiai, visi susiglaudė ir atitraukė nukentėjusiąją nuo V. J.. Jos stovėjo ir apie kažką kalbėjo. Kai atitraukė, lyg ir nieko nebuvo, nes tai yra joms nepažįstama panelė ir tikrai nesiruošė su ja konfliktuoti. Viskas ramiai pasibaigė, jos toliau ramiai leido laiką. Po kažkurio laiko jos užėjo į tualetą ir iš niekur nieko šita panelė (nukentėjusioji) ją užsipuolė. Iš tiesų ji pati galėtų priekaištauti, kad ji (nukentėjusioji) jai paliko mėlynių ir daiktai buvo išmėtyti. Nežino priežasties, kodėl ji taip pasielgė. Lyg ir pasibaigus konfliktui daugiau nebelindo ir nesiruošė jai priekaištauti. Nesupranta, kokia priežastis yra visų kaltinimų, nes konflikto iniciatorė yra nukentėjusioji. Jos niekas nemušė, niekas nelindo prie jos, ji pati priėjo prie staliuko, kur jos buvo. Kai ji priėjo prie staliuko, ji (V. K.) leidosi jau laiptais ir nežino, ar ji buvo prie staliuko, ar ji matė, kaip ji priėjo. Ją nukentėjusioji užsipuolė tualete. Iš kur atsirado ji, nežino, nes ji labai staigiai iš nugaros pusės ją užsipuolė, ji net nespėjo sureaguoti arba iš šono, bet tikrai ne iš priekio. Kai užsipuolė, ji atsisuko ir ją pamatė. Ji (nukentėjusioji) jai tempė už plaukų, pradėjo stumdytis, spardytis, jos atsirado ant grindų, viskas vyko staigiai. V. J. tuo metu buvo išėjusi, bet labai greitai labai daug žmonių atbėgo į tualetą. Kai pargriuvo, nukentėjusioji labai stipriai spardėsi, tikrai liko ir mėlynių, visko, bet ją atitraukė. Dėl to į policiją nesikreipė, nes nematė prasmės. V. J. tualete nebuvo, ji atbėgo vėliau, kai konfliktas įsibėgėjo. Kai atbėgo V. J., tada visi atitraukė nukentėjusiąją ir pasibaigė konfliktas. Atbėgusi V. J. bandė jas išskirti, bandė atitraukti nukentėjusiąją, kad greičiau baigtųsi konfliktas. Ji rankomis bandė atitraukti. Ką darė V. J. konkrečiai, nepasakys, nes buvo ir jos (nukentėjusiosios) draugės, kurios taip pat atitraukinėjo, o ji gulėjo ant grindų ir sunku buvo pamatyti kas ką darė. Prieš nukentėjusiąją niekas nesmurtavo tualete, tai tikėta buvo jos pačios iniciatyva. Tas vakaras ilgai ir nesitęsė, galimai dar buvo pokalbių ir lauke, bet nepamena, kaip viskas vyko, ir jos paskui išvažiavo. Kad buvo pokalbiai lauke, žino, nes ji taip pat buvo netoli, bet kaip ten buvo, nepamena. Nematė, kad būtų kažkoks įvykis lauke tarp V. J. ir nukentėjusiosios. Pamena, kad kalbėjosi, buvo dar kažkokie konfliktai, bet ten dar kažkoks vaikinukas dalyvavo, kuris rėkavo. Kažkokie konfliktai buvo, bet nepamena, kad būtu muštynės, buvo nesutarimai kažkokie. Galbūt pastūmė kažkas kažką, bet muštynių nematė. Negali garantuoti, kad tai buvo stūmimas. Tas vaikinas buvo labai arti jų ir jis bandė atstumti V. J., stumdėsi, nes ji buvo arčiausia, gal todėl, kad jos konfliktavo, buvo žodinis konfliktas ir jis matyt bandė įsiterpti (t. 2, b. l. 97-101).
Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. kažkiek pažįsta iš anksčiau. Kiek pamena, klube sėdėjo prie stalo ir atsisukęs pamatė, kad susipešė dviese, tai M. K. ir kaltinamoji. Jos susipešė prie įėjimo, prie staliuko. Kaip vyko peštynės, tai kiek prisimena, kad bandė jas išskirti, nes veiksmas vyko ant žemės. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino parodymus ir nurodė, kad ant žemės buvo grumtynės. Merginos tampėsi už plaukų, tai jis matė, bet kas dar buvo, nepasakys. Smūgių nematė. Kuri kurią merginos tempė už plaukų, nepasakys. Grumtynės vyko ir prie staliuko, ir prie tualeto, prasidėjo prie staliuko (t. 2, b. l. 97-101).
Liudytoja D. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su drauge M. K. buvo kolegės, dirbo kartu ir po darbo nuėjo į vieną vietą, paskui į kitą. Nuvažiavo į klubą „Metelica“, ten atšventė jos gimtadienį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Klube pasiėmė gėrimų, išgėrinėjo, bendravo su visais. Dėl muštynių, tai nežino, kas pradėjo, nespėjo pamatyti. Buvo muštynės 3-4 kartus, moterų tualete. Ne vieną kartą bandė atitraukti, kad nesimuštų, bet nepavyko. Kiti klube jaunuoliai padėjo. Paskui jau M. K. ir A., su juo susipažino klube, juos abudu išvarė, nes A. padėjo atitraukti, kad jos nesimuštų, bet nepavyko, todėl juos išvarė į lauką. Ji buvo su M. K. daiktais ir pati išlėkė į lauką. Matė, kad V. J. trenkė iš kojos A. į ausį ir buvo kraujas. Viskas buvo moterų tualete. Dalyvavo muštynėse tik jos dviese. Konfliktas dėl ko prasidėjo, nepasakys. Jos draskėsi, už plaukų tempė viena kitą, trankėsi, ant žemės vieną kitą parvertė. M. K. buvo vienas nagas nulaužtas ir koja sužalota, pėda. Ji jai po to rodė, kad ant pėdos mėlynė, nes dar dirbo su ja ir ji parodė. Susipažino su A. B., bet jis parodymų nedavė, nes A. iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji atvažiavo ir A. su M. K. į išvažiavo į Lazdynus, o ji sulaukė policijos, papasakojo viską ir norėjo važiuoti namo, bet M. K. jai parašė ir nuvažiavo pas ją į Lazdynų ligoninę. Po Lazdynų jie visi važiavo į policijos komisariatą ir laukė M. K., kol priims pareiškimą. Lauke A. į ausį V. J. davė. Jis nesikreipė į policiją, nes buvo per daug girtas ir miegojo. Taip ir nedavė parodymų. M. K. konfliktas su kaltinamąja lauke kaip ir buvo tęstinis. M. K. išvarė, ji paskui, tada V. J. su savo drauge išėjo ir tada lauke dar pratęsė konfliktą. Jos lauke toliau pradėjo muštis. V. J. tikrai buvo agresyvi, o M. K. bandė apsiginti, bet kartu ir A. gavo, ji ne. V. J. puolė muštis ir kumščiais, koja, bet kur trankė M. K.. Kur pataikė M. K., nepamena. Išvarė M. K. iš baro, nes jos pradėjo muštis, o M. K. visi žino tame klube, sakė, kad ji prisidaro kažkokių problemų, todėl ir išvarė (t. 2, b. l. 97-101).
2023-01-28 M. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023-01-28 apie 04.00 val. nakties, adresu Vokiečių g. 2, Vilnius, klube „Metelica“, viduje tualete, su jai nepažįstama mergina susigrūmė, grumtynių metu ji jai sužalojo kairės rankos 4 ir 5 pirštus, vėliau prie klubo „Metelica“ įėjimo durų ją užpuolė ta pati mergina, kuri vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė į veido sritį ir du kartus, nežino kuria koja, trenkė jai į dešinį šoną ir koją, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta V. J. parodė, kad 2023-01-28, nakties metu, buvo klube „Metelica“, Vilniuje Vokiečių g. 2. Į klubą atėjo su draugais, jų buvo daug, visa kompanija. Linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Jai su draugais sėdint prie staliuko, viena jai nepažįstama mergina iš salės pradėjo jai rodyti vidurinį pirštą, ją visaip provokavo. Tą merginą ji matė pirmą kartą, nežinojo, kas ji yra. Minėta mergina, kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, yra M. K.. M. K. priėjo prie jų kompanijos ir visaip pradėjo ją provokuoti. Jai išėjus į tualetą, tarp jų kilo konfliktas, pradžioje žodinis, tada jos susigrūmė, kas pirmas pradėjo grumtines pasakyti negali, neatsimena, buvo daug žmonių, triukšmas, viskas vyko labai greitai, tačiau prisipažįsta, kad griebė M. K. už plaukų ir jos ant grindų grūmėsi. Kokį kiekį smūgių ir kur jai sudavė neprisimena, neįsidėmėjo, tai gali būti tiek, kiek parašyta įtarime. Savo kaltę pripažįsta. Tada jas išskyrė, kas jas išskyrė, neatsimena. Išeinant iš klubo, dar kartą priėjo prie M. K. ir trenkė jai iš rankos į veido sritį ir du kartus į dešinį šoną. Dėl savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti jai kuo švelnesnę bausmę. Po minėto įvykio su M. K. nebendravo. 2023-03-15, apie 18.22 val., kartu su tyrėja peržiūrėjo 2023-01-28 dienos vaizdo įrašą prie klubo „Metelica“, Vokiečių g. 2, Vilniuje. Prisipažįsta, kad vaizdo įraše yra ji. Jeigu ligonių kasos pateiks ieškinį jį apmokės. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (t.1, b. l. 105-106).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. K. parodė, kad 2023-01-27, apie 23.40 val., ji su savo draugu, kurio vardo nežino, atvyko į klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2. Apie 23.45 val. ji nuėjo į klubo vidų, pradėjo su draugais linksmintis, vakaro eigoje prie jų prisijungė jos draugė D. Z.. Apie 01.00 val. klube, bendroje erdvėje, pastebėjo savo kitus pažįstamus, vienas jų buvo D. M., prie kurių priėjo pasisveikinti, jų kompanijoje buvo dvi jai nepažįstamos merginos, kuri viena šviesių plaukų, aukšta, apie 170 cm, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengusi juodomis kelnėmis (ikiteisminiame tyrime žinoma kaip V. J.), ji buvo su juodaplauke drauge, kuri buvo apsirengusi visa juodais drabužiais. Minėtos merginos prieš ją buvo nusiteikusios priešiškai, tyčiojosi, apkalbinėjo, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Tuomet, vakaro metu, viskas ėjosi sklandžiai, šios kompanijos ji viso vakaro metu nematė. Apie 03.30 val. ji nuėjo į klubo „Metelica“ moterų tualetą, buvo kartu su savo drauge D. Z.. Prie tualeto durų buvo D. M., kuris vakaro eigoje prisijungė prie jos kompanijos, D. M. yra jos draugas. Tualete pamatė anksčiau minėtas merginas. Jos iš karto pasiuto ją pamačiusios. V. J. jai pasakė: „Ir vėl tu čia“. Atsimena, kad V. J. ją griebė už plaukų, ji gynėsi, taip pat griebė V. J. už plaukų, jos abi nukrito, pradėjo vartytis ant tualeto grindų, V. J. juodaplaukė draugė taip pat ją tampė, negali tiksliai pasakyti, ar buvo suduoti smūgiai ir kiek kartu, tai buvo labiau grumtynės, jos draugė D. Z. ir D. M. jas išskyrė. Po šių šviesiaplaukės ir juodaplaukės veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, ypač savo kairės rankos plaštakoje. Po šio įvykio klubo „Metelica“ apsaugos darbuotojas ją ir jos draugus išvarė iš klubo, ji net nespėjo pasiimti striukės. Kai jau buvo lauke, apsauginis jai atnešė jos paliktus daiktus. Kažkur klube liko jos mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 10“. Ji stovėjo prie įėjimo į klubą „Metelica“ ir laukė taksi automobilio, suprato, kad vakaras jau baigėsi, tad ketino važiuoti namo. Tada V. J. su savo drauge taip pat išėjo į lauką. Ją pamačiusios abi merginos jai pasakė: „ateik čia“. Ji stengėsi ją ignoruoti, tačiau V. J. su drauge pati priėjo ir dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė jai per veidą, taip pat du kartus spyrė jai į dešinį šoną ir į koją. Ji pajuto fizinį skausmą. Tuo metu juodaplaukė mergina erzino ir lindo prie jos draugų, juos provokavo žodžiais. Pradėjo šaukti, kad draugai kviestų policijos pareigūnus. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri ją iš karto pasodino į automobilį. Ji nežino, ar V. J. dar buvo įvykio vietoje, kai atvyko policijos pareigūnai. Ją pristatė į Respublikinė Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas pirštų sumušimas, nagas pažeistas. Ji nepažįsta tų merginų, anksčiau jų nėra mačiusi. Gali būti, kad šias merginas pažįsta D. M., jo telefono numerio dabar nurodyti negali, nes, kaip minėjo, pametė savo mobiliojo ryšio telefoną. Esant reikalui, galėtų atpažinti šviesiaplaukę merginą, juodaplaukės – ne, išskirtinių bruožų neturėjo. Nemano, kad sugebėtų sudaryti šviesiaplaukės merginos fotorobotą, nes dabar yra pavargus ir neblaivi. Jai turtinė žala nepadaryta. Šiuo metu mobiliojo ryšio telefoną yra pametusi, tad ar jį ras nežino, tad telefonu kol kas yra nepasiekiama. Daugiau nieko reikšmingo apie šį įvykį papasakoti negali (t. 1, b. l. 41-42).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. K. parodė, kad prie jau buvusios jos apklausos nori nurodyti tai, kad jos praeitoje apklausoje apibūdinta mergina, kuri buvo šviesių plaukų, apie 170 cm ūgio, naktinio klubo tualete, be jokios priežasties, pradėjo ją mušti, t. y. rankomis į įvairias kūno vietas sudavė jai nemažiau 2 dviejų smūgių ir tempė ją už plaukų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kartu su ja buvo praeitoje apklausoje apibūdinta tamsių plaukų mergina, kuri irgi ją tampė už plaukų. Dėl abiejų merginų atliktų veiksmų jos atžvilgiu ji jautė fizinį skausmą. Nori pasakyti, kad visas šis incidentas vyko naktinio klubo tualete, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Tuomet naktinio klubo lankytojai jas išskyrė ir ji kartu su pažįstamu, kurio vardas A. (susipažino tą vakarą naktiniame klube), išėjo į lauką, nes po šio įvykio norėjo važiuoti namo. Jai stovint lauke kartu su A., prie jų iš naktinio klubo priėjo tos pačios dvi merginos. Tada V. J. rankomis atitraukė A. nuo jos ir vieną kartą, tiksliai nepamena kuria ranka, didele jėga, delnu, sudavė jai į veido sritį, dėl ko ji vėl patyrė fizinį skausmą. A. pradėjo ją ginti, tačiau tik žodžiais, jokių fizinių veiksmų moters atžvilgiu nesiėmė. V. J. tuomet nereagavo į A. pastabas ir toliau siekė ją sužeisti, t. y. spyrė jai į šoną, dėl ko ji nukrito ant žemės ir toliau ją parkritusią spardė nemažiau dviejų kartų į šoną bei į koją. Tamsiaplaukė mergina tuomet jos atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo, bet buvo kartu su V. J. ir žodžiais ją įžeidinėjo: „(necenzūrinis žodis) ateik čia“ ir panašiai. Tuomet, kaip minėjo, kažkas iš lauke buvusių asmenų iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Šiltnamių g. 29, Vilnius), kur jai buvo diagnozuoti sužalojimai: rankos piršto sumušimai ir kojos sumušimas. Taip pat ji yra gavusi siuntimą kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurios ekspertai minėjo, kad išvadą pateiks pareigūnams. Tą patį vakarą, naktiniame klube buvo jai iš matymo žinomas asmuo, pravarde „L.“, kurio daugiau jokių duomenų nežino, kuris pasakė jai šviesiaplaukės merginos vardą: L. Tuomet, ji tai prisiminusi, kitą dieną, būdama namuose, pradėjo jos ieškoti socialinėje programėlėje „Facebook“ ir surado jos profilį, kurio pavadintas: „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet, minėto asmens profilio nuotrauką išsiuntė pareigūnui el. paštu. Yra tikra, kad minėtą moterį, kuri buvo šviesių plaukų, atpažinti galėtų, nes tą vakarą ją matė gana ilgai. Ją atpažinti galėtų pagal bendrus veido bruožus: nosį, akis, veido formą, plaukus ir kt. (t. 1, b. l. 44-45).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. K. parodė, kad nori papildyti savo ankstesnę apklausą ir patikslinti, kad pretenzijų turi tik vienam asmeniui, tai yra V. J.. Kai grūmėsi su V. J. ir ji ją tampė už plaukų, jai skaudėjo. Kitai merginai, kuri buvo kartu su V. J., kuri paminėta kaip juodaplaukė mergina jos ankstesnių apklausos metų, pretenzijų jai neturi, ji jai jokio skausmo nesukėlė. Nuo jos veiksmų nenukentėjo. Galimai buvo pasakiusi, kad ir ji jai sukėlė skausmą ir tampė už plaukų, tačiau dabar prisimena, kad viską darė tik viena mergina – V. J., o pasakyti galėjo, nes buvo šoko būsenoje, viskas buvo susimaišę galvoje. Taip pat nori pabrėžti, kad juodaplaukės merginos negalėtų net atpažinti. Tamsiaplaukė mergina jos atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo (t. 1, b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Z. parodė, kad 2023-01-27, apie 23:30 val., ji kartu su savo pažįstama M. K. nuvažiavo į naktinį klubą ,,Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilnius. Klube susipažino su vaikinu, vardu A., jokių jo kontaktų neturi. Visi kartu linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. 2023-01-28, apie 01:00 val., kartu su M. K. nuėjo į tualetą. Tualete buvo jai nepažįstamos dvi merginos. Joms tik užėjus į tualetą, jame buvusios dvi merginos dėl jai nežinomos priežasties iš karto puolė mušti M. K., t. y. pradėjo tampyti už plaukų, dėl ko visos trys nugriuvo ant grindų. Ji bandė jas išskirti, bet nepavykus iš koridoriaus pakvietė nepažįstamus vyrus, kurie jas išskyrė. Po muštynių ji su M. K. nuėjo į šokių aikštelę ir toliau linksminosi. Apie 03:00 val. vėl su M. K. nuėjo į tualetą ir kaip tyčia tos pačios panelės buvo tualete ir joms tik užėjus jos vėl puolė M. K.. Tampė už plaukų, mušė kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, kiek kas iš merginų sudavė M. K. pasakyti negali, ji vėl bandė jas išskirti, bet nepavykus iš koridoriaus pakvietė pagalbą. Atėję vyrai jas išskyrė, po ko atėjęs apsaugos darbuotojas paprašė, kad jos išeitų iš klubo. Po antrų muštynių M. K. buvo apdraskytas veidas, sulaužytas kairės rankos vienas nagas, ant dešinės kojos prie kauliuko matėsi sumušimas. M. K. ir A. pirmi išėjo iš klubo, o ji surinko daiktus ir išėjusi iš klubo, pamatė, kad prie klubo durų tos pačios merginos koliojasi su M. K. ir A. ir mergina šviesiais plaukais iš kojos, kokios tiksliai pasakyti negali, M. K. sudavė į dešinės pusės šoną. Jai su A., kažkaip apgynus M. K., nuėjo atokiau nuo klubo ir A. iškvietė pagalbą. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, M. K. buvo nuvežta į ligoninę, iš kur po apžiūros buvo paleista. Kokie jai buvo tiksliai nustatyti sužalojimai, nežino. Viena iš merginų buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie 168 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, iki pečių šviesių plaukų, buvo apsirengusi juodos spalvos trumpą golfą ir kūno spalvos timpas, mūvėjo juodos spalvos aulinukus. Antra mergina buvo apie (duomenys neskelbtini amžiaus, apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, iki pečių juodų plaukų, buvo apsirengusi juodais drabužiais. Reikalui esant, merginas galėtų atpažinti. Pati asmeniškai nenukentėjo, merginoms pretenzijų neturi. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 84-85).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad 2023-01-27, apie 23.00 val., jis atėjo į klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje. Į klubą atėjo vienas, o klube sutiko savo pažįstamus. Priėjo prie savo pažįstamų, kurie tuo metu sėdėjo prie staliuko, pasisveikino ir atsisėdo prie jų. Linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek asmenų buvo prie staliuko, neprisimena, neįsidėmėjo, nes ne visus pažinojo. Bendroje kompanijoje buvo dvi merginos, bet jas matė pirmą kartą, jų nepažįsta, jų vardų nežino, mano, kad atpažinti negalėtų. Kaip jos atrodė, papasakoti negali, neprisimena. Vakaro metu buvo kiek išgėręs. Jam sėdint prie staliuko, priėjo jo pažįstama M. K.. M. K. su juo pasisveikino ir išėjo. Po kurio laiko, jis nuėjo į tualetą. Kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali, į laikrodį nežiūrėjo. Prie tualeto, sutiko savo pažįstamą M. K.. Tiksliai neprisimena, bet pamatė, kad M. K. ir mergina, kuri sėdėjo už jų staliuko, prie tualeto mušasi, gal labiau vyko grumtynės tarp merginų nei muštynės. Vėliau sužinojo, kad tos merginos vardas, kuri grūmėsi su M. K. ir sėdėjo prie jų staliuko, yra V. J.. Kas pradėjo muštynes, jis nematė, ar kuri nors trenkė, nematė, tik bandė merginas išskirti. M. K. ir V. J. išskyrė jis ir dar viena panelė, kurios vardo nežino, nepažįsta, nebent tik iš matymo. Ne viena iš panelių, kurias išskyrė, neatrodė kad būtų buvusios sumuštos, sumušimų nesimatė, kraujo nebuvo. Po to incidento M. K. atrodo daugiau nematė. Nuėjo toliau linksmintis. Tą vakarą su M. K. daugiau nesimatė. Apie muštynes tarp merginų, kurios vyko lauke, girdi dabar pirmą kartą. Kokie M. K. padaryti sužalojimai, jis nežino. Po šio įvykio su M. K. buvo susiskambinęs, ji tik pasakojo, kad rašė pareiškimą policijai dėl muštynių su V. J.. Apie šį įvyki nieko pasakyti daugiau negali. Jis nežino, kas pradėjo muštynes, kas mušėsi, kas išprovokavo, dėl ko merginos susimušė. Atėjo tik į klubą pasilinksminti ir į jų reikalus nesikišo. Vėliau susiskambinus su M. K., ji irgi jam nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 89-90).
Asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad 2023-02-20 su M. K. buvo atliktas procesinis veiksmas – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kurio metu M. K. buvo parodytos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį anksčiau davė parodymus. M. K. atpažino V. J. kaip asmenį, kuris 2023-01-28 apie 03 val. nakties, adresu Vokiečių g. 2, Vilnius, naktiniame klube „Metelica“ iš pradžių naktinio klubo tualeto patalpose, rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas nemažiau dviejų smūgių ir tempė ją už plaukų taip sukeldama jai fizinį skausmą, o paskui tą patį vakarą, prie naktinio klubo įėjimo durų, ranka, delnu, didele jėga trenkė jai per veidą ir spyrė į šoną, dėl ko ji nukrito, bei nukritus ją nemažiau dviejų kartų spardė kojomis į šoną bei kojas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų: akių, ausų, nosies, bendros veido formos (t. 1, b. l. 52-54).
2023-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 395/2023 (01) nurodyta, jog M. K. nustatyta žaizda kairės plaštakos 5-ame piršte, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-01-28. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, M. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 65-66).
2023-02-13 Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima viena laikmena per „Digifort“ vaizdo įrašo grotuvą. Dešinėje pusėje viršuje matoma data 2023-01-28 ir laikas 04:10 val. 4:10 val., išeina asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukė mergina vilki baltą megztuką, šviesiai mėlynus džinsus bei baltus batus). 4:11 val., pasirodo asmuo Nr. 2 (vaikinas, apsirengęs juodus marškinėlius, juodą striukę, juodus džinsus ir baltus batus). Vaikinas prieina prie merginos ir pradeda šnekėtis. 4:12:16 val., pasirodo asmuo Nr. 3 (šviesių plaukų mergina, apsirengusi tamsia palaidine, šviesiai pilkais džinsais bei juodais batais). Asmuo Nr. 3 išeina kartu su drauge ir pradeda agresyviu žingsniu eiti link asmenų Nr. 1 ir Nr. 2. Priėjusi, atitraukė asmenį Nr. 2 nuo asmens Nr. 1. Iškart po to sudavė delnu tiesiai į veidą asmeniui Nr. 1. Praeiviai prieina stebėti situacijos, asmuo Nr. 3 toliau elgiasi agresyviai, pradeda spardytis, stumdytis. 4:13:45 val. asmenys išeina iš vaizdo kameros filmuojamos teritorijos. 4:15:54 val., vaizdo kamera užfiksuoja asmenį Nr. 3 grįžtantį link klubo, kol tuo momentu asmuo Nr. 1 guli ant žemės. 4:16:20 val., asmuo Nr. 2 bando pakelti asmenį Nr. 1 nuo žemės. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 31-32).
2023-02-24 Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vienas vaizdo įrašas pavadinimu „ch03_20230128044500“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas „VLC media player“ grotuvas. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min. 00 s. Kairėje pusėje viršuje matoma data 2023-01-28 ir laikas 04:45 val. Vaizdo įraše kameros fiksuoja naktinio klubo „Metelica“ koridoriaus vaizdą. 11 min. 05 sek. vaizdo įrašo laiko jame pasirodo asmuo Nr. 1 (pagal išorinius požymius atitinkantis praeitame vaizdo įrašo apžiūros protokole Nr. IBPS-V-434563-23 apibūdintą asmenį Nr. 1), kuris fotolentelėje užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1. Mergina patenka į vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauką ir nueina iki koridoriaus galo. Apie 14 min. 10 sek., vaizdo įrašo laiko vaizdo įraše matyti, kaip koridoriaus gale, nenustatytas asmenų skaičius susiburia į vieną vietą ir galimai vyksta grumtynės (fotolentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 2), tačiau kas tiksliai vyksta, nustatyti galimybės nėra dėl prastos vaizdo kokybės ir vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauko ribos. Apie 17 min. 27 sek. vaizdo įrašo laiko vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauke pasirodo asmuo Nr. 3 (pagal išorinius požymius atitinkantis praeitame vaizdo įrašo apžiūros protokole Nr. IBPS-V-434563-23 apibūdintą asmenį Nr. 3). Asmuo Nr. 3 link vaizdo stebėjimo kameros ateina iš tos vietos, kurioje buvo konfliktas (fotolentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 3). Tuomet, apie 18 min. 08 sek., vaizdo įrašo laiko asmuo Nr. 3 vėl nueina į konflikto vietą ir apie 18 min. 35 sek. vaizdo įrašo laiko asmuo Nr. 3 sugrįžta į koridoriaus pradžią kartu su dar viena mergina (fotolentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 4) ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauko. Apie 23 min. 23 sek., vaizdo įrašo laiko vaizdo stebėjimo kamerų įraše užfiksuota kaip asmuo Nr. 1 išeina kartu su galimai naktinio klubo darbuotojais iš vaizdo stebėjimo kameros lauko (fotolentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 5). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta.
2023-01-30, 2023-02-01 Ambulatorinio apsilankymo aprašymuose nurodyta, kad M. K. trauma 2023-01-28 – kairės plaštakos IV-V pirštų žaizdos neblaiviam stovyje, diagnozė – piršto žaizda, kai nagas pažeistas (t. 2, b. l. 81-82).
2023-03-22 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad M. K. apie mėnesį laiko skauda dešinę koją, skausmingumas dešinėje kojoje ties Achilo sausgysle, diagnozė – Achilo sausgyslės tendinitas (t. 2, b. l. 83).
2023-03-02 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad M. K. 01 28 9 val. kreipėsi į ligoninę. Mano, kad tai traumos pasekmė, dešinės čiurnos srityje hematoma neaiškiom ribom, diagnozė – galūnės skausmas, čiurna ir pėda (t. 2, b. l. 84).
2023-03-10 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad M. K. dešinės čiurnos srityje besirezorbuojanti hematoma 3*3 cm, judesiai čiurnos sąnaryje neriboti, nežymus diskomfortas, diagnozė – galūnės skausmas, čiurna ir pėda (t. 2, b. l. 85).
M. K. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 583,80 turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 18-31).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė 23,02 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
V. J. byloje kaltinama tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje griebė M. K. už plaukų, abiems nugriuvus ant grindų sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias M. K. kūno vietas. Kaltinamoji pripažino, kad konflikto tualete su M. K. metu griebė jai už plaukų, ant grindų su M. K. grūmėsi tačiau neigė, kad sudavė jai smūgius. Byloje yra įrodyta, kad įvykio vakarą klube „Metelica“ tarp kaltinamosios V. J. ir nukentėjusiosios M. K. kilo konfliktas. Šią aplinkybę patvirtina tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, taip pat liudytojų V. K., D. M., D. Z. parodymai. Iš minėtų asmenų parodymų taip pat matyti, kad klubo tualete konfliktas peraugo į muštynes, kai V. J. ir M. K. tampė viena kitai plaukus. Teismas, vertindamas šią konflikto stadiją, nesivadovauja liudytojos V. K. parodymais, nes jie neatitinka kitų bylos įrodymų, prieštarauja nešališko liudytojo D. M. parodymams, pagal kuriuos grumtynės vyko tarp M. K. ir V. J.. Nors kaltinamoji neigė konfliktą su nukentėjusiąja tualete, tačiau iš jos pačios parodymų matyti, kad ją su M. K. tualete išskyrė klubo apsauga, kas reiškia, kad konfliktas tarp jų buvo. Iš nukentėjusiosios M. K., liudytojos D. Z. parodymų matyti, kad kaltinamajai ir nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų jos viena kitos atžvilgiu pradėjo muštis rankomis, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta žaizda kairės plaštakos 5-ame piršte, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 395/2023 (01). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiosios parodymus, liudytojų D. M., D. Z. parodymus, daro išvadą, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent kaltinamosios aktyviais veiksmais, abipusių muštynių metu. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nėra pagrindo, byloje nėra jokių įrodymų, kad sužalojimas piršte nukentėjusiajai būtų padarytas kitomis aplinkybėmis.
Byloje taip pat yra įrodyta, kad kaltinamoji V. J. kaltinime nurodytu laiku prie klubo „Metelica“ įėjimo durų vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė M. K. į veido sritį ir du kartus spyrė jai į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarė M. K. poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. K. bei taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai, kad kaltinamoji padarė šiuos veiksmus, patvirtina ir pačios kaltinamosios parodymai, pagal kuriuos ji delnu sudavė M. K. į veido sritį, koja spyrė jai į dešinį šoną, taip pat nukentėjusiosios M. K. parodymai, pagal kuriuos V. J. priėjo ir dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė jai per veidą, taip pat du kartus spyrė jai į dešinį šoną ir į koją. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos D. Z. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 395/2023 (01), pagal kurią M. K. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-01-28, bei vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. J. sudavė M. K. delnu tiesiai į veidą, spardosi, stumdosi.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad V. J. 2023 m. sausio 28 d. apie 03.00 val., adresu Vokiečių g. 2, Vilnius, klube „Metelica“, tualete, be priežasties panaudojo fizinį smurtą, kas pasireiškė tuo, kad griebė M. K. už plaukų, po to abiem nukritus ant grindų, sudavė į įvairias M. K. kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių rankomis, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, prie klubo „Metelica“ įėjimo durų, vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė M. K. į veido sritį ir du kartus spyrė jai į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarė M. K. žaizdą kairės plaštakos 5-ame piršte, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 395/2023(01)), tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. K. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininkės kaltės formą – V. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į V. J. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai. V. J. yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, auginanti du mažamečius vaikus, neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti V. J. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, V. J. skirtini įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
V. Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusioji M. K. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 583,80 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 18-30). Civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl sužalojimų ji buvo nedarbingume 14 dienų nuo 2023-01-30 iki 2023-02-03 ir 2023-03-02 iki 2023-03-10. Negautos 583,80 Eur pajamos apskaičiuotinos pagal paskutinių 3 mėnesių iki įvykio vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Neturtinę žalą sudaro patirtas potrauminis šokas, skausmas įvykio metu ir po jo, pergyvenimai dėl išvaizdos, žymių ant rankos ir kojų, nepatogumai, persekioja pesimistinės mintys, sutriko miegas, atsirado psichologinis diskomfortas bendraujant su žmonėmis.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinė ieškovė prašo priteisti darbo užmokestį už nedarbingumą nuo 2023-01-30 iki 2023-02-03 ir 2023-03-02 iki 2023-03-10, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios nedarbingumas yra susijęs tik su nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-01-30 iki 2023-02-03, t. y. 5 dienas. Medicininėje pažymoje Nr. 171355 (t. 2, b. l. ) nurodyta, kad M. K. negalėjo atvykti į darbą dėl ligos nuo 2023-01-30 iki 2023-02-03 dėl nelaimingo atsitikimo s.61.1. Toks pats nedarbingumo laikotarpis nurodytas VSDF Vilniaus skyriaus pažymoje (t. 2, b. l. 47). Tačiau M. K. nedarbingumas nuo 2023-03-02 iki 2023-03-10 nėra susijęs su jos sužalojimu 2023-01-28 įvykio metu, nes medicininėje pažymoje Nr. 171509 nurodyta ligos priežastis – neaiški diagnozė ir susirgimo aplinkybės, medicininiuose dokumentuose (t. 2, b. l. 4-11) nurodomas skausmingumas dešinėje kojoje ties Achilo sausgysle, nustatytas Achilo sausgyslės tendinitas. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. G. paaiškino, kad tendinito skausmingumo negali susieti, kad tai būtent su kraujosruva sietinas dalykas, kadangi tai yra mėnesis laiko ir tame tarpe kažkokių tai pakitimų nebuvo, kraujosruva mažėja, dešinėje blauzdoje kraujosruvos negali sieti su sausgyslės tendinitu, nes tikrai gali būti be galo kitų priežasčių, tendinitas yra sausgyslės uždegimas, sausgyslė nebuvo pažeista pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo, pagal pirminius duomenis nebuvo jokių pažeidimų. Kovo 10 d. nustatytas galūnės skausmas, čiurna ir pėda, tai kai buvo apžiūrėta, tada kažkokių tokių patinimo požymių, kurie galėtų sąlygoti jau tada prasidėjusį tendinitą, tai nematė ir jų nefiksavo, fiksavo tik kraujosruvas. Kraujosruvos galėjo gyti apie mėnesį ir galėjo matytis žymės, apatinėse galūnėse taip gali būti (t. 2, b. l. 97-101). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad tendinitas M. K. nustatytas po daugiau nei mėnesio po įvykio, daro išvadą, kad M. K. nedarbingumas nuo 2023-03-02 iki 2023-03-10 nėra susijęs su jos sužalojimu 2023-01-28 įvykio metu, todėl civilinio ieškinio dalis dėl darbo pajamų negavimo už šį laikotarpį nepriteistina. M. K. priteistina 208,5 Eur dydžio suma už 5 darbo dienas nuo 2023-01-30 iki 2023-02-03, sumą apskaičiuojant pagal paskutinių 3 mėnesių iki įvykio vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (41,70x5).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.
Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta žaizda kairės plaštakos 5-ame piršte, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. J. veiksmai buvo nukreipti į nepažįstamą asmenį, be jokios rimtos priežasties. Nusikaltimo padarymo aplinkybės ir nukentėjusiajai sukeltos psichologinės pasekmės leidžia spręsti, kad išties M. K. jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, dėl V. J. veiksmų nenustatyta ilgalaikių pasekmių jos sveikatai. Teismo vertinimu, nukentėjusiajai sužalojimai nesukėlė išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už smurtą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai M. K. nustatytinas 750 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamosios V. J. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jos turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 74). Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamosios priteistina 23,02 Eur žala nukentėjusiosios M. K. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis į bylą pateikė kvitus dėl proceso išlaidų – nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas – 1 120 Eur. Kaip matyti iš advokato padėjėjo pateiktų dokumentų, nukentėjusioji patyrė 1 120 eurų išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi būti atlygintos.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo įrašais – paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, V. J. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. K. naudai iš V. J. 208,5 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų ir 50 centų) turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. K. naudai iš V. J. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 23,02 (dvidešimt tris eurus ir 2 centus) nukentėjusiosios M. K. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.
Priteisti iš V. J. nukentėjusiajai M. K. 1 120 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt) eurų turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.