Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos dydžio ir palūkanų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008-06-28 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 2 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo mokėti 50 proc. mėnesines palūkanas, paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2008-09-31 (b. l. 10). Atsakovui paskolos ir palūkanų ieškovui iki sutarties pabaigos negrąžinus, 2009-03-31 šalys sudarė paskolos sutartį (priedą), kuriame numatė, kad paskolos gavėjas yra skolingas 2 000 Lt ir 9 000 Lt palūkanų, viso 11 000 Lt. 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 1 p. nurodyta, kad paskolos gavėjas 2009-03-31 paskolos davėjui gražina 1 000 Lt ir lieka skolingas 10 000 Lt (b. l. 11). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas ieškovui padarė tam tikrus darbus (atliko paslaugas), kurias ieškovas įvertino 1 000 Lt ir tokia suma sumažino atsakovo skolą jam. Tiek atsakovas, tiek ieškovas nurodo, kad 1 000 Lt vertina, kaip grąžintą skolos dalį ir atsakovas ieškovui liko skolingas 1 000 Lt ir 9 000 Lt palūkanų (2017-05-11 teismo posėdžio įrašas:03 min. 54 sek. – 17 min 57 sek.). Ieškovo vertinimu pagal 2008-06-28 paskolos sutartį atsakovui negrąžinus 2 000 Lt paskolos sumos laiku, ieškovas skaičiuoja sutartimi numatytas 50 proc. mėnesines palūkanas iki paskolos sutarties (priedo) pasirašymo dienos, t. y. 2009-03-31, kas sudaro 9 000 Eur palūkanų.

Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.).

Šalys 2008-06-28 sudarė sutartį, kuria atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2 000 Lt. Atsakovas sutartimi įsipareigojo skolą su palūkanomis grąžinti iki 2008-09-31 ir kas mėnesį mokėti 50 proc. palūkanų (b. l. 10). Atsakovui paskolos ir palūkanų laiku negrąžinus šalys 2009-03-31 sudarė paskolos sutartį (priedą), kuriuo numatė progresines sumuojamas palūkanas, kurios bus skaičiuojamos nuo 2009-03-31.

CK 6.872 str. 1 d. yra nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Iš šalių sudarytos 2008-06-28 paskolos sutarties 3 p. matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog paskolos gavėjas mokės 50 procentų mėnesines palūkanas (b. l. 10). Šių palūkanų mokėjimo trukmė tarp šalių nebuvo sutarta, tačiau 2009-03-31 paskolos sutarties priedo 4 p., 5 p. šalys susitarė dėl progresinių sumuojamų palūkanų, t. y. numatė, kad palūkanos nuo skolos sumos bus skaičiuojamos kitaip, nei buvo sutarta 2008-06-28 sutartimi. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad nuo 2008-06-28 iki 2008-09-31 ieškovas pagrįstai skaičiavo sutartimi sutartas 50 proc. mėnesines palūkanas. Atsakovui paskolos laiku negrąžinus, tačiau šalims nuo 2009-03-31 numačius kitą palūkanų skaičiavimo normą, ieškovas pagrįstai iki 2009-03-31 skaičiavo 50 proc. mėnesines palūkanos, kurios nuo 2 000 Lt paskolos sumos iki 2009-03-31 sudaro 9 000 Lt (CK 6.872 str. 1 d., 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 str. sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš nurodytuose straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Pažymėtina, kad šalys dėl sutarties sudarymo susitarė laisva valia, sudarytos sutarties nei viena iš šalių neginčijo, priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 50 proc. palūkanos yra per didelės, byloje reikš priešieškinį, tačiau byloje priešieškinio nepareiškė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Atsakovas skolą ir palūkanas 2009-03-31 paskolos sutartimi (priedu) įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-31. Darytina išvada, kad atsakovui 9 000 Lt palūkanų negrąžinus iki 2009-12-31, kaip buvo numatyta 6 p., 2010-01-01 ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo nesumokėtas 9 000 Lt palūkanas ir prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2015-01-01. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 1.125 str. reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl reikalavimui dėl 9 000 Lt palūkanų priteisimo, atsakovui prašant, taikytina ieškinio senatis ir šis reikalavimas atmestinas (CK 1.124 str., 1.125 str. 9 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str.1 d., 2 d.).

2009-03-31 paskolos sutartimi (priedu) šalys sutarė dėl progresinių sumuojamų palūkanų nuo 10 000 Lt sumos, t. y. 1 000 Lt skolos ir 9 000 Lt palūkanų. Vertinti, kaip ieškovas nurodo, jog skolos suma 10 000 Lt nėra pagrindo, kadangi 2009-03-31 paskolos sutarties (priedu) šalys konstatavo, jog atsakovas yra įsiskolinęs 2 000 Lt ir 9 000 Lt palūkanų ir, kaip nurodyta aukščiau, atsakovui atlikus tam tikras paslaugas ieškovui, ir ieškovui vertinant tai, kaip dalies prievolės įvykdymą, darytina išvada, kad atsakovas ieškovui liko skolingas 1 000 Lt, ką abi šalys pripažino (CK 6.123 str. 1 d., 6.125 str., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 2017-05-11 teismo posėdžio įrašas:03 min. 54 sek. – 17 min 57 sek.).

2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 5 p. šalys susitarė, jog bus skaičiuojamos progresinės sumuojamos palūkanos nuo visos 10 000 Lt sumos – 1 000 Lt skolos ir 9 000 Lt palūkanų.

Be to sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas.

CK 6.37 str. 4 d. numato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad šalių 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 5 p., kuriame numatoma skaičiuoti progresines sumuojamas palūkanas ir nuo 9 000 Lt palūkanų sumos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo 5 p.) dalis dėl progresinių sumuojamų palūkanų skaičiavimo nuo 9 000 Lt palūkanų sumos ex officio pripažintina niekine, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 str., 1.80 str. 1 d., 6.37 str. 4 d., 6.157 str.).

Dėl progresinių sumuojamų palūkanų. Šalys 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 5 p. sutarė skaičiuoti progresines sumuojamas palūkanas. Tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas skirtingai vertina šią sutarties sąlygą, būtent kaip jos turi būti skaičiuojamos. Kaip jau minėta ieškovas nurodo, kad paskolos laikotarpiui (9 mėnesiams) palūkanos bus skaičiuojamos nuo 1 procento ir tris mėnesius kils po 1 procentą (balandžio, gegužės, birželio mėnesiais), kitus tris mėnesius (liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) kils po 2 procentus kas mėnesį ir paskutinius tris galimus pagal sutartį mėnesius (spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais) kils po 3 procentus kas mėnesį ir nuo 2009 metų gruodžio bus skaičiuojamos tik 18 procentų palūkanos. Atsakovo teigimu, jis sutarties priedo 5 p. suprato kitaip – kad pirmuosius tris mėnesius palūkanos kils kas mėnesį po 1 procentą, kitus tris mėnesius palūkanos pakils dviem procentais ir tris mėnesius sieks 5 procentus ir galimus pagal sutartį likusius tris mėnesius palūkanos pakils trimis procentais ir visus tris mėnesius sieks 8 procentus.

Vertinant nurodytą sutarties sąlygą bei šalių paaiškinimus darytina išvada, jog sutartyje progresinių sumuojamų palūkanų augimas nėra aiškiai apibrėžtas. Iš sutartyje pateikto pavyzdžio kaip augs palūkanų norma aiškiai apibrėžta, kad nuo balandžio mėnesio palūkanų norma augs kas mėnesį po 1 procentą ir gegužės mėnesį bus 2 procentai, birželio mėnesį sieks 3 procentus. Dėl pirmųjų trijų mėnesių palūkanų normos augimo tarp šalių ginčo nėra, šalys šią sąlygą supranta vienodai. Dėl kitų mėnesių sutartyje nurodyta palūkanų augimo norma gali būti suprantama nevienareikšmiškai.

Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, ieškovas ruošdamas sutartį, privalėjo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, sutarties priede pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Atsižvelgiant į tai, kad sutartį ruošė ieškovas, su sutartimi atsakovas susipažino per elektronines informavimo priemones, vertintina, jog 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 5 p. numatytos sutarties sąlygos nėra aiškiai atskleistos, konkretizuotos, todėl aiškintinos atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Teismui vertinant, kad 2009-03-31 priedu buvo susitarta tarp šalių dėl progresinių sumuojamų palūkanų nuo skolos sumos bei šalims vertinant, jog atsakovas ieškovui liko skolingas 1 000 Lt, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl progresinių palūkanų skaičiavimo, darytina išvada, kad progresinės sumuojamos palūkanos pagal sutartį turi būti skaičiuojamos nuo 1 000 Lt. Kadangi ieškovas ieškinį teismui pateikė 2016-11-10, taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, palūkanos skaičiuotinos už 5 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (CK 1.125 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Lt skola ir progresinės sumuojamos palūkanos už 5 metų laikotarpį, palūkanas skaičiuojant tokia tvarka:

2009 m. balandis - 1 proc. mėnesinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos (10 Lt);

2009 m. gegužė – 2 proc. mėnesinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos (20 Lt);

2009 m. birželis – 3 proc. mėnesinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos (30 Lt);

2009 m. liepa, rugpjūtis, rugsėjis – 5 proc. mėnesinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos (po 50 Lt, viso 150 Lt);

2009 m. spalis, lapkritis, gruodis – 8 proc. mėnesinių palūkanų nuo 1000 Lt sumos (po 80 Lt, viso 240 Lt).

CK 6.872 str. 1 d. yra nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Atsakovui paskolos negrąžinus iki 2009-12-31 ir šalims nesutarus, kad palūkanos bus skaičiuojamos kitaip bei ieškovui ieškinyje nurodžius, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio ieškovas palūkanų nedidins, teismas neturi pagrindo nuo sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo dienos taikyti kitokį palūkanų dydį, todėl už likusį laikotarpį skaičiuotinos 8 proc. mėnesinės palūkanos nuo 1000 Lt skolos sumos.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus iš atsakovo ieškovui priteistina 1 000 Lt skola ir už 5 metų laikotarpį 4 530 Lt palūkanų (2009 m. balandžio – gruodžio mėnesius viso 450 Lt, 2010 m. sausį, vasarį ir kovą po 80 Lt, viso 240 Lt, nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio skaičiuojant po 8 proc. mėnesinių palūkanų – 960 Lt x 4 m = 3 840 Lt).

Dėl baudos. 2009-03-31 paskolos sutarties (priedo) 7 p. šalys susitarė, kad iki sutarties pabaigos datos negrąžinus 70 proc. skolos sumos be palūkanų, tai sudarytų 7 000 litų, paskolos gavėjas gauna 2 500 Lt baudą už netesybas. Ieškovas šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas likusios paskolos sumos iki sutarties pabaigos, t. y. 2009-12-31, negrąžino, todėl nuo 2010-01-01 ieškovas įgijo reikalavimo teisę į 2 500 Lt netesybas bei prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2010-07-01. Ieškovas ieškinį dėl netesybų priteisimo teisme pareiškė tik 2016-11-10, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netesybas (baudą) atmestinas suėjus 6 mėnesių ieškinio senaties terminui (CK 1.124 str., 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turi teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1601,60 Eur (5530 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas buvo pareiškęs piniginius reikalavimus priteisti 2 896,20 Eur skolos, 724,05 Eur baudą ir 44 801,12 Eur palūkanų, viso 48 421,37 Eur. Teismas pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 289,62 Eur (1 000 Lt) skolos ir 1 311,97 Eur (4 530 Lt) palūkanų, viso 1 601,60 Eur (5 530 Lt). Patenkintų reikalavimų dalis sudaro 3 proc. nuo visos piniginių reikalavimų sumos, o atmestų – 97 proc.

Ieškovui 2016-10-20 sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 12-13). Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 99) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai 8,33 Eur (CPK 88 str., 96 str. 1 d., 99 str.).

Atsakovas teismui pateikė įrodymus dėl patirtų 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 96). Advokato Andriaus Būdvyčio nurodytos atsakovo išlaidos už ieškinio surašymą yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Ieškinį patenkinus iš dalies atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Valstybė patyrė 15,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, o atsakovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis patenkintų ieškinio reikalavimų daliai nesudaro minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K- 355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (1 000 Lt) (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 1 311,97 Eur (4 530 Lt) (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų 97 ct) palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 601,59 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2016-12-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 8,33 Eur (aštuonis eurus 33 ct) valstybei turėtas išlaidas, susijusias su valstybės garantuojama teisine pagalba (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.