Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-11-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-1697-443/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
2YT-1697-443/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Pareiškėjas
S. P.
Kategorijos
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-1697-443/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01339-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 24 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys,

išsprendė pareiškėjo S. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant I. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. P. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įstatymo nustatyta tvarka faktiškai valdo nuosavybės teise ir yra vienintelis savininkas turto (pastatų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuris jam liko po santuokos nutraukimo.

Pareiškime nurodyta, jog 1997 m. sausio 14 d. išsituokus S. P. ir I. M. turtas nebuvo padalintas, nes tuo metu nebuvo nei tokios praktikos, nei didelio poreikio. Po santuokos nutraukimo pareiškėjas disponuoja ir rūpinasi buvusiu bendru turtu. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi pas notarą, kad būtų pasirašyti ir sutvarkyti visi dokumentai dėl turtinių teisių perleidimo, tačiau paaiškėjo, kad šis procesas užtruks ne vieną dieną, nes reikia užsakyti ir paruošti dokumentus, tačiau I. M. jau kitą dieną turėjo išvykti į Vokietiją ir reikiamų veiksmų neatliko. Tuomet notarė pasiūlė kreiptis į Šakių rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad S. P. faktiškai valdo jau minėtą turtą, juo disponuoja kaip savo ir yra vienintelis jo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą remdamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi atsisakoma priimti pareiškimą, pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atsisakyti priimti pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

G. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. lapkričio 23 d., AB Luminor Bank.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arturas Rauktys