- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-422-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03933-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- M. B., T. D., I. D.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo R. B. ieškinio atsakovams M. B. (M. B.), T. D., I. D. (I. D.) dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. (R. B.) Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. nustatyti naudojimosi tvarką su atsakove M. B. dėl turto (duomenys neskelbtini): Namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? Ūkio pastatas Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):
1.1.1. ieškovas naudojasi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis 1-4, plotas 28,80 m²? 1-5, plotas 12,64 m²? 1-6, plotas 19,56 m²? namo patalpomis R-6, plotas 22,89 m²? R-7 plotas 25,08 m²; visas namo plotas, skirtas naudojimuisi ieškovui – 108,97 m²;
1.1.2. atsakovė M. B. naudojasi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-o aukšto patalpomis 1-1, plotas 9,40 m²? 1-3, plotas 20,65 m², 1-7, plotas 13,05 m²? 1-8, plotas 13,04 m²? patalpomis R-6, plotas 22,89 m²? R-7, plotas 25,08 m²; visas namo plotas, skirtas naudojimuisi atsakovei M. B. – 104,11 m². Patalpą 1-2, plotas 4,95 m² palikti bendram naudojimui. Ūkio pastatas Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas bendram naudojimui su atsakove M. B.;
1.2. atidalinti turtą – žemės sklypus su atsakove M. B., priteisti atsakovei asmeninėn nuosavybėn sklypus, išmokant kompensaciją ieškovui:
1.2.1. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 0,27 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą Vidutinė rinkos vertė: 1854 Eur)?
1.2.2. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 0,92 ha, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą Vidutinė rinkos vertė: 1900 Eur)?
1.2.3. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 0,57 ha, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą Vidutinė rinkos vertė: 3504 Eur)?
1.2.4. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 0,80 ha, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą Vidutinė rinkos vertė: 5503 Eur)? Bendra sklypų kaina 12761 Eur;
1.2.5. priteisti ieškovui kompensaciją iš atsakovės M. B., 1/2 dalį sklypų rinkos vertės 6381 Eur;
1.3. atidalinti turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą rinkos kaina – 22 359 Eur), esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti 1/6 dalį namo, priklausančio dalinės nuosavybės teise ieškovui asmeninėn nuosavybėn lygiomis dalimis atsakovei M. B., atsakovei T. D., atsakovui I. D.; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų M. B., T. D., I. D. piniginę kompensaciją 3 726,50 Eur;
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Iš esmės nurodė, jog su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą ir siekdamas palengvinti bei supaprastinti naudojimąsi ir disponavimą turtu, prašo nustatyti naudojimo nekilnojamojo turto objektais tvarką bei nekilnojamąjį turtą atidalinti.
3. Dėl ieškinio kainos ir žyminio mokesčio dydžio pažymėjo, jog reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo su atsakove M. B. yra neturtinis (75 Eur), reikalavimas dėl sklypų atsakove M. B. atidalijimo ir prašymo priteisti atsakovei M. B. sklypus asmeninėn nuosavybėn, ieškovui išmokant kompensaciją yra turtinis, žyminis mokestis skaičiuotinas nuo prašomos priteisti kompensacijos dydžio (144 Eur), reikalavimas dėl turto atidalijimo, kompensacijos ieškovui išmokėjimo yra turtinis, žyminis mokestis skaičiuotinas nuo prašomos priteisti kompensacijos dydžio (84 Eur); viso – 303 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui R. B. terminą iki 2022 m. sausio 3 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, kad už neturtinį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 85 Eur, o už turtinius reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma apskaičiuojama pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę.
6. Teismo vertinimu, ieškovas, grįsdamas ieškinį dėl turto atidalijimo, naudojimosi turtu, nėra pateikęs per VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo ginčo turto verčių ieškinio pateikimo dienai – pagal ginčo turto vidutinę rinkos vertę pagal unikalų numerį, o ieškinio priede (VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše) ginčo turto vertės, kurių pagrindais reiškiamas ieškinio reikalavimas, nurodytos pagal nekilnojamojo turto vertę ne ieškinio pateikimo momentui, o 2013 m. vidutinės rinkos vertės nustatymo datai.
7. Įpareigojo ieškovą nustatytus trūkumus pašalinti, pateikti įrodymus, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, jeigu ji viršytų ieškovo sumokėtą 303 Eur sumą.
8. Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nekilnojamojo turto naudojimo tvarką su atsakove M. B., teismas pažymėjo, jog reikalavimo formuluotė yra tiksli, nesuprantama, nes tos pačios o paties objekto dalys yra priskiriamos ir ieškovui ir atsakovei. Teismas įpareigojo pateikti oficialius įrodymus, kad nėra keitęsi turto (duomenys neskelbtini): Namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ieškinio pateikimo momentui (objektai yra tapatūs, neperstatyti/nepristatyti), iš ieškinio priedo teismas nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti 2011 m. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimu ieškovas prašo iš bendro naudingo gyvenamojo namo 117,14 kv. m. ploto ieškovui paskirti 61 kv. m., t. y. 5 kv. m. didesnį naudojimosi plotą, tačiau už tai nekompensuoja. Teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės tikslintinos. Teismas įpareigojo pateikti oficialius įrodymus dėl kitų statinių, t. y. lauko tualeto faktinio (ne)buvimo ieškinio pateikimo momentui, kadangi pagal 2011 m. kadastro duomenis toks objektas buvo užfiksuotas, taip pat teismas įpareigojo ieškovą pateikti oficialius įrodymus dėl ginčo namo ieškinio pateikimo momentui komunalinio gerbūvio (ne)buvimo, ko pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl ginčo gyvenamojo namo patalpų priskyrimo šalims, pateikiant oficialus įrodymus: dėl elektros įvadų – ar elektros įvadai yra bendraturčių bendri ar atskiri, tokių įvadų buvimą, jų dislokaciją, tam, kad būtų galimas tokių objektų naudojimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą dėl patalpų priskyrimas šalims; ar yra sudarytos atskiros bendraturčių elektros tiekimo sutartys; dėl šildymo, vandentiekio (ne)buvimo, ar tokios ginčo namo šildymo, vandentiekio sistemos yra bendraturčių bendros ar atskiros, tokių sistemų buvimą, jų dislokaciją, tam, kad būtų galimas tokių objektų naudojimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą dėl patalpų priskyrimas šalims ir pan.
9. Dėl ieškinio reikalavimo atidalinti turtą – žemės sklypus, priteisti juos atsakovei M. B. asmeninėn nuosavybėn ir priteisti kompensaciją ieškovui, teismas pažymėjo, jog pateiktinos aktualios ginčo nekilnojamojo turto vertės ieškinio pateikimo momentui, pateiktini pagrindais, kuriais remiantis nėra galimas ginčo sklypų atidalijimas natūra, atsižvelgiant į ginčo turto vertes pinigine išraiška, pateiktini įrodymai, ar yra galimybė atidalinti ginčo žemės sklypus natūra, nepadarant neproporcingos žalos, pateiktini oficialūs įrodymai dėl tokio ginčo turto dislokacijos kadastro žemėlapių planuose.
10. Dėl ieškinio reikalavimo atidalinti turtą – gyvenamąjį namą, priteisiant ieškovo dalį atsakovams ir ieškovui išmokant kompensaciją, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, reiškiant ieškinio reikalavimą pateiktinos aktualios ginčo nekilnojamojo turto vertės ieškinio pateikimo momentui, pateiktina aktuali ginčo turto kadastrinių matavimų byla, patvirtinant nebuvimą galimybės atidalyti daikto natūra arba tai, kad atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.
11. Teismo vertinimu, ginčo atveju taip pat pateiktini teisiniai argumentai, kokiu pagrindu prašoma piniginę kompensaciją iš atsakovų priteisti solidariai.
III. Atskirojo skundo esmė
12. Ieškovas (apeliantas) R. B. (R. B.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, dalykas aiškiai suformuluotas, remiantis ieškinio pagrindu. Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimo tvarką sutinka su teismo pozicija, jog reikalavimas yra netikslus, buvo atlikta techninio pobūdžio klaida, tas pačias dalis priskiriant abejoms šalims. Teigia, jog nėra pagrindo tokio pobūdžio klaidą vertinti kaip procesinio dokumento trūkumą. Pažymi, jog su atskiruoju skundu teikia patikslintą ieškinį.
14. Vertina, kad teismas nepagrįstai šioje byloje ieškinio reikalavimus atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisiant ją atsakovams, o ieškovui – kompensaciją už atidalytą turtą kvalifikavo kaip turtinius ir nurodo, kad turi būti sumokėtas papildomas žyminis mokestis.
15. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo privalo nurodyti kokio dydžio žyminio mokesčio primokėjimas yra būtinas. Teigia, jog teismas nepagrįstai reikalauja pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašus apie turto rinkos vertę ieškinio pateikimo dienai, pagrįstai reikalaujama pateikti duomenis apie tualetą, kurio nėra. Nurodo, jog kiti teismo įpareigojimai, susiję su duomenų pateikimu apie ginčo namo gerbūvį, kadastrines bylas ir kt. spręstini bylos nagrinėjimo eigoje, kai yra pateikta atsakovų pozicija atsiliepimais.
16. Teigia, jog ieškovas neprivalo šioje stadijoje įrodinėti ir teikti argumentus, kodėl jis nori priteisti kompensaciją solidariai ir kodėl jis pasirinko tokią atidalijimo schemą. Be kita ko, nurodo, jog šie argumentai yra išdėstyti ieškovo ieškinyje.
17. Dėl žyminio mokesčio nurodo, jog sumokėjo 303 Eur žyminio mokesčio, ženkliai daugiau negu privalėjo sumokėti, todėl teismas privalo perskaičiuoti žyminį mokestį ir priimti nutartį dėl permokos grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
19. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 303 Eur žyminio mokesčio (2021 m. gruodžio 17 d. SEB Bankas mokėjimo nurodymas Nr. 1928).
Dėl žyminio mokesčio dydžio už reikalavimus atidalyti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją
21. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
22. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
23. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
24. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo priteisiant kompensaciją yra turtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje pareiškė tris savarankiškus reikalavimus: reikalavimą dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kurį ieškovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip turtinį, bei du savarankiškus reikalavimus dėl skirtingo nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui už turto dalį priteisiant kompensaciją.
25. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
27. Sutiktina su apelianto pozicija, jog visi trys savarankiški ieškovo ieškinio reikalavimai laikytini neturtiniais, už kuriuos mokėtinas žyminio mokesčio dydis nustatytinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
28. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: kituose ginčuose – vieno šimto eurų.
29. CPK 82 straipsnyje reglamentuojama, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. lapkričio mėn. indeksas, palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 113,3 ir yra didesnis už 110, todėl CPK 80 straipsnyje įtvirtintas žyminio mokesčio dydis turi būti indeksuojamas.
30. Teismas pažymi, kad už tris ieškinio reikalavimus yra mokėtinas 300 Eur (100 Eur x 3) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis bei atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, už šiuos reikalavimus viso mokėtinas 255 Eur (85 Eur x 3) žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 303 Eur dydžio žyminį mokestį, nagrinėjamu atveju jis laikytinas pakankamu ir pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų vertinimo
31. Civilinė byla pagal ginčo teisenos taisykles pradedama ieškinio priėmimo veiksmu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinys priimamas ir civilinė byla pagal pateiktąjį ieškinį pradedama, jeigu šis procesinis dokumentas atitinka proceso įstatymo nustatytus turinio ir formos reikalavimus. CPK 135 straipsnis nurodo, kokie reikalavimai yra keliami ieškinio turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodytas ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Be to, ieškovas turi pridėti prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
32. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, susijusius su ginčo nekilnojamuoju turtu, pateikti duomenis apie reikšmingas bylai aplinkybes, be kita ko, įpareigojo pateikti teisinius argumentus, susijusius su ginčo reikalavimais.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – kaip minėta, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (pvz., CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priimtinumas ir civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės yra skirtingos civilinės bylos nagrinėjimo stadijos. Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, savo pasirinkimu nurodo faktines aplinkybes, joms įrodyti pakankamas įrodinėjimo priemones, pasirenka bylos šalis, kurioms reiškiami reikalavimai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Šiuo atveju, spręsdamas ieškinio priimtinumo klausimą teismas patikrina CPK nustatytų reikalavimų (ne)atitikimą.
36. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aktualią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo (apelianto) R. B. (R. B.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo R. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.