Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. K. ieškinį atsakovei A. F. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8965-752/2019 ir pakeisti šioje byloje Teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną pagal CPK XVIII skyriaus (Proceso atnaujinimas) proceso normas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo išvada.

12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama tik civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl galimybės vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą, o siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, tiek materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-197-464/2020).

13. Taigi, taikos sutarties šalis, siekdama nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), turi galimybę tai padaryti pateikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju, t. y. jeigu teismas išnagrinėtų ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje (savarankiškoje) byloje, o ne toje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui ir 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią, t. y. nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą ar net visą taikos sutartį negaliojančia.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateiktas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytinas priimti, nes nenagrinėtinas teisme pagal CPK XVIII skyriaus (Proceso atnaujinimas) proceso normas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra nepagrįsta.

15. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų keliamų reikalavimų, kad pareiškėja tik formaliai nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą.

16. Akcentuotina, kad CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

1. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad prašymas neatitinka 369 straipsnyje nustatytų jo formai ir turiniui reikalavimų, turi spręsti prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Pažymėtina, kad į teismą besikreipiančio asmens pateikto procesinio dokumento trūkumų pašalinimui yra skirtas CPK 115 straipsnyje įtvirtintas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus. Apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas su trūkumais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai netaikęs procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto, šioje proceso stadijoje nutarė, kad jis teisme civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas ir pasisakė dėl jo (ne)pagrįstumo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 1, 3 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.