Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjas nurodo 2024 m. balandžio 3 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu ištaisyti Registre esančius duomenis apie tariamą jo teistumą, kadangi jie neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas skundžiamu raštu pareiškėjo prašymą atmetė.

Pasisakydamas dėl skundžiamo rašto neteisėtumo, pareiškėjas nurodo šiuos argumentus.

Pažymi, kad viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės (4 punktas), objektyvumo (9 punktas), proporcingumo (10 punktas), skaidrumo (11 punktas) bei išsamumo (5 punktas) principais. Administraciniame sprendime turi būti aptartos ir nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytos aplinkybės ir nurodyti duomenys. Tik administracinis sprendimas, atitinkantis aptartuosius reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje, kuria skunde remiasi pareiškėjas, pripažįstamas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymą bei gero viešojo administravimo principą.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju akivaizdu, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir gero administravimo principo, jame nėra atskleistas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Nors pareiškėjas pridėjo dokumentus iš Belgijos Karalystės, kad jis nebuvo teistas, nurodė su tuo susijusius argumentus, tačiau tai skundžiamame rašte neišnagrinėta. Atsižvelgęs į tai nurodo, kad remiantis gero administravimo principu ir nurodytomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis skundžiamas raštas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad toks skundžiamas sprendimas pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir nurodo šiuos argumentus.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Remdamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo išplėtota konstitucine doktrina nurodo, kad jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija yra neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai susilaikytų nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio.

Šiuo gi atveju, pareiškėjo nuomone, Registre saugomuose duomenyse nurodoma, kad jis padarė nusikalstamą veiką Belgijos Karalystėje ir yra nuteistas Belgijos Karalystėje, nors Belgijos Karalystė oficialiais, autentiškais dokumentais 2024 m. kovo 22 d. pareiškėją informavo, kad informacijos apie jo teistumą Belgijos Karalystėje nėra. Taigi, atsakovo veiksmai, kuomet pareiškėjas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, apkaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu raštu pažeidžiama ir jo laisvo judėjimo Europos Sąjungoje (toliau – ES) laisvė ir pateikia šiuos argumentus.

Pažymi, kad asmenų? judėjimo laisvė – tai visu? kiekvienos ES valstybės narės piliečių teise? judėti, apsigyventi, įsidarbinti ir dirbti, bei būti socialinės apsaugos sistemos dalyviais kitoje, nei nacionalinės pilietybės, ES valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tos valstybės piliečiai. Svarbiausia prielaida asmenų judėjimo laisvės tinkamam veikimui yra nediskriminavimo principas, įtvirtintas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje, numatančiame bet kokios diskriminacijos draudimą.

Šiuo atveju, pareiškėjo vertinimu, atsakovo veiksmai pareiškėjo prieš daugiau nei dešimtmetį padarytą eismo taisyklių pažeidimą savo valdomuose registruose įtraukiant ne į administracinių, bet į Nusikalstamų veikų registrą, diskriminuoja pareiškėją tik dėl to, kad jis pasinaudojo ES asmenų judėjimo laisve, nes kitų analogiškus (kelių) eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje padariusiųjų asmenų atžvilgiu jokių panašių veiksmų nebuvo imtasi: Lietuvoje analogiškus pažeidimus padariusiųjų pažeidimų neįtraukiama į Nuteistųjų registrus ir neprisimena jų po septyniolikos metų, kaip yra pareiškėjo atveju.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad tokiais atsakovo veiksmais pažeista duomenų tvarkymo ir jo teisė į duomenų ištrynimą ir nurodo šiuos argumentus.

Skundžiamame rašte nurodoma, kad duomenis, kuriuose yra užfiksuotas pareiškėjo prieš 17 metų Belgijos Karalystėje padarytas eismo taisyklių pažeidimas (netinkamas automobilio parkavimas), už kurį net nebuvo paskirta jokia nuobauda, atsakovas vertina kaip nusikalstamą veiką, laiko, kad ją teisėtai perdavė Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, rengiasi šiuos duomenis saugoti dar 75 metus ir juos naudoti kaip pareiškėjo reputaciją menkinantį faktą.

Pareiškėjas tvirtina, kad tokie atsakovo veiksmai prieštarauja teisinei logikai, teisingumo bei protingumo kriterijams, pažeidžia jo teises bei visiškai ignoruoja ES teisės aktus duomenų srityje, pradedant ES Pagrindinių teisių chartija, kurios: 8 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą (1 punktas); kad tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais; kad kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų ištaisomi (2 punktas). Pažymi ir tai, kad tokie duomenys turėjo būti ištrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 17 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovas nurodo, kad jis, būdamas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (kaip minėta, tekste – Registras) valdytoju ir tvarkytoju bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos centrinės institucijos, atsakingos už keitimąsi informacija apie teistumą, paskyrimo“ paskirtas Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už keitimąsi teistumo informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/884 (toliau – Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR), Registrui pateiktus duomenis, dokumentus ir (arba) dokumentų kopijas tvarko vadovaudamasis Registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo” (toliau – Registro nuostatai), Registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 5V-68 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) ir kitais Registro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakovas pažymi, kad Europos Sąjungos valstybės narės apkaltinamųjų nuosprendžių duomenimis keičiasi nuo 2005 m. lapkričio 21 d. priimto Tarybos sprendimo 2005/876/TVR dėl keitimosi informacija apie teistumą. 2008 m. liepos 24 d. priimtas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, kuriame nustatyta, kad į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius turėtų būti atsižvelgiama taip pat, kaip ir į nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius. Nuo 2012 m. balandžio 27 d. Informatikos ir ryšių departamentas, vadovaudamasis Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR nuostatomis, keičiasi informacija apie fizinių asmenų atžvilgiu priimtus, įsiteisėjusius ir į nacionalinius teistumo registrus įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų vėlesnius pakeitimus bei išbraukimus iš nacionalinių teistumo registrų su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių centrinėmis institucijomis per Europos nuosprendžių informacinę sistemą – ECRIS (toliau – ECRIS). Europos Sąjungos valstybių narių centrinių institucijų pateikti duomenys į Registro duomenų bazę įkeliami neatsižvelgiant į tai, ar nusikalstama veika, už kurios padarymą Lietuvos Respublikos pilietis pripažintas kaltu užsienio valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą laikoma nusikalstama veika (Registro nuostatų 52 punktas ir Taisyklių 12 punktas) ir į Registro duomenų bazės archyvą perkeliami tik gavus informaciją iš užsienio valstybių kompetentingų institucijų apie Lietuvos Respublikos piliečio teistumo išnykimą užsienio valstybėje, kurioje jis pripažintas kaltu, pagal tos valstybės nacionalinę teisę (Registro nuostatų 55.11 papunktis).

Atsakovas pažymi, kad 2008 m. lapkričio 6 d. iš Belgijos Karalystės centrinės institucijos gavo ir į Registro duomenų bazę įkėlė pranešimą apie dėl pareiškėjo priimtą 2008 m. birželio 17 d. Belgijos Karalystės TRIBUNAL FRAN. DE POLICE – BRUXELLES teismo sprendimą, kurio duomenys pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR nuostatas buvo atnaujinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. automatiniu būdu gavus pranešimą per ECRIS (Taisyklių 8.14 papunktis ir 12 punktas).

2023 m. balandžio 28 d. Informatikos ir ryšių departamentas gavo pareiškėjo prašymą dėl jo duomenų tvarkymo Registre. Siekdamas išsiaiškinti šiame prašyme nurodytą informaciją, Informatikos ir ryšių departamentas 2023 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Belgijos Karalystės kompetentingą instituciją su prašymu pateikti informaciją, ar per ECRIS turėjo būti pateiktas pareiškėjui Belgijos Karalystėje priimtas teismo sprendimas. 2023 m. gegužės 2 d. gautas atsakymas iš Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos, kad 2008 m. birželio 17 d. Belgijos Karalystės TRIBUNAL FRAN. DE POLICE – BRUXELLES teismo sprendimas turėjo būti pateiktas Informatikos ir ryšių departamentui per ECRIS į Registrą, atsižvelgiant į asmens pilietybę bei pateikė teismo dokumentą, kurį yra gavusi Belgijos Karalystės kompetentinga institucija iš sprendimą priėmusios teisminės institucijos. Belgijos Karalystės kompetentinga institucija atsakyme nurodė ir tai, kad teistumas pagal 2008 m. birželio 17 d. Belgijos Karalystės TRIBUNAL FRAN. DE POLICE – BRUXELLES teismo sprendimą išnyko 2011 m. birželio 17 d.

Atsižvelgus į gautą informaciją, Registre tvarkomi duomenys apie pareiškėją 2023 m. gegužės 2 d. perkelti į Registro duomenų bazės archyvą, kuriame, vadovaujantis Registro nuostatų 58 punktu, bus saugomi 75 metus nuo Registro duomenų perkėlimo į Registro duomenų bazės archyvą dienos ir teikiami Registro duomenų gavėjams, turintiems teisę juos gauti savo funkcijoms atlikti. Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR nuostatomis, kai valstybė narė asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai perduoda informaciją apie asmens teistumo panaikinimą, tai reiškia, kad duomenys apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nebeturėtų būti perduodami kitoms valstybėms narėms, bet gali būti naudojami nacionaliniu lygmeniu, todėl duomenų tvarkymas (tame tarpe ir duomenų teikimas) kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registre reglamentuojamas tos šalies nacionaliniais teisės aktais.

Būtent dėl to, atsakovo tvirtinimu Registro duomenys apie pareiškėją Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pateikti jai nustatytų funkcijų, nurodytų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) 32 straipsnyje, vykdymui, įgyvendinant Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą teisę ir siekiant nustatyti, ar kandidatas anketoje nurodė teisingus duomenis, nurodytus Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 9 ir 12 punktuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Registro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Registro duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad Registro tvarkytojui teikiami Registro duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir pateikti laiku. Vadovaudamiesi Registro nuostatų 45.3 papunkčiu, Registro duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad Registro tvarkytojui pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir Registro dokumentai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti per Registro tvarkytojo nustatytą terminą. Registro duomenų teikėjai, vadovaudamiesi Registro nuostatų 45.4 papunkčiu, privalo informuoti Registro tvarkytoją apie pateiktus netikslius (taip pat klaidingai pateiktus) Registro duomenis. Pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 4 straipsnio 3 dalį apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai nedelsdama turi perduoti informaciją apie vėlesnius nuosprendžių registre esančios informacijos pakeitimus ar išbraukimus, todėl 2023 m. gegužės 2 d. gavus atsakymą iš Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos, kad pareiškėjo teistumas pagal 2008 m. birželio 17 d. Belgijos Karalystės TRIBUNAL FRAN. DE POLICE – BRUXELLES teismo sprendimą išnyko, vadovaujantis Registro nuostatų 55.11 papunkčiu, šie Registro duomenys perkelti į Registro duomenų bazės archyvą. Informatikos ir ryšių departamentas pažymi, kad jis panaikina tik klaidingai pateiktus Registro duomenis iš Registro ar jo archyvo ir tik gavęs informaciją iš Registro duomenų teikėjų raštu apie tai, kad pateikti Registro duomenys yra klaidingi. Atsižvelgęs į tai, kad Registre tvarkomi duomenys apie pareiškėją atitinka Registro duomenų teikėjo (Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos) pateiktus duomenis, šių duomenų taisyti jis neturi teisinio pagrindo.

Aptartame kontekste akcentuoja, kad, įvertinęs visas pareiškėjo prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir Registro veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, jau 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 9R-T-79 pareiškėjui pateikė išsamų, argumentuotą, teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą. Pakartotinai dėl Registre tvarkomų duomenų tikslinimo pareiškėjas kreipėsi 2024 m. sausio 29 d., į kurį Informatikos ir ryšių departamentas atsakė 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. 9R-547; į 2024 m. kovo 22 d. gautą pareiškėjo prašymą Informatikos ir ryšių departamentas atsakė 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-654; į 2024 m. balandžio 3 d. – atsakė 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 9R-769. Minimuose raštuose atsakovas nurodo pateikęs pareiškėjui išsamius, teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus ir išaiškinimus dėl jo asmens duomenų tvarkymo Registre ir šių duomenų teikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Apibendrindamas nurodo, kad vykdydamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto bei Registro valdytojo ir tvarkytojo, funkcijas, veikė nepažeisdamas galiojančių Informatikos ir ryšių departamento ir Registro veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nagrinėjamu atveju veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės normų, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti.

Atsakovas pažymėjo, kad Bendrojo duomenų apsaugos reglamento normų pagrindu pareiškėjo ginčijamų duomenų nepanaikino, nes savo pareigas įgyvendino pagal aukščiau nurodytas specialias jo veiklą reguliuojančias teisės normas, kurių kontekste sprendė, kad šių duomenų panaikinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pagrindu negali, nes su jai privalo elgtis taip, kaip nustatyta specialiose Registro tvarkymą reguliuojančiose teisės normose.

Briuselio policijos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 2008/25244 nurodyti šie duomenys: byloje prokuratūra prieš M. V., traukiamą atsakomybėn už tai, kad 2007 m. vasario 26 d. Briuselyje, būdamas transporto priemonės vairuotoju, viešame kelyje sustojo ar stovėjo ne dešinėje kelio pusėje savo važiavimo krypties atžvilgiu (1975 m. gruodžio 1 d. Karališkojo dekreto 23.1.1 straipsniu, kelių policijos įstatymo – 1968 m. kovo 16 d. Karališkasis dekretas dėl konsolidavimo 29 straipsnio 2 dalis); kolegijos pirmininkas priėmė šį sprendimą: remiantis bylos medžiaga, išklausius prokuratūros argumentus dėl pažeidimo padarymo, M. V. advokato argumentus, nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas; kadangi M. V. atitinka teisines nuobaudos už padarytą pažeidimą paskyrimo atidėjimo sąlygas, remdamasis Baudžiamojo proceso 137, 138, 139, 140, 145, 152, 153, 163 straipsniais, bei toliau nurodomais Karališkaisiais dekretais, bei įstatymais, baudžiamojoje teisenoje priimtas sprendimas – pažeidimas padarytas, nuspręsta atidėti nuobaudos M. V. dėl pažeidimo paskyrimą vieneriems metams bei priteista iš M. V. 23,47 Eur išlaidų.

Iš 2023 m. gegužės 2d. elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovo ir Belgijos centrinės institucijos atsakingo asmens matyti, kad kadangi sprendimas dėl M. V. priimtas Baudžiamojo proceso pagrindu, sprendimas turėjo būti pateiktas per ECRIS sistemą; teistumas išnyko 2011 m. birželio 17 d.

2023 m. balandžio 26 d. Informatikos ir ryšių departamento pareiškėjui pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą Nr. 14R-12888. Jame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. duomenimis M. V. Lietuvos Respublikoje nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis neteistas. Nuteistas Belgijos Karalystėje. Prie šio išrašo pridėtas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro Duomenų keitimosi su užsienio valstybėmis posistemio išrašas apie fizinį asmenį. Jame nurodyta informacija apie M. V., užpildant patvirtintos formos grafas: grafoje – nuosprendį priėmusi šalis – Belgija; grafoje – institucija – T. F.. De Police – Bruxelles; grafoje – priėmimo data – 2008 m. birželio 17 d.; grafoje – įsiteisėjimo data – 2016 m. rugpjūčio 6 d.; grafoje – nusikalstamos veikos padarymas – 2007 m. vasario 26 d.; grafoje – nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – eismo taisyklių pažeidimai.

2023 m. balandžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jam 2023 m. balandžio 26 d. pateiktame Registro išraše Nr. 14R-12888 apie jį pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes juose nurodyta, kad jis yra nuteistas Belgijos Karalystėje. Nurodė, kad jis 2007 m. vasario 26 d. Belgijoje padarė eismo taisyklių pažeidimą, todėl prašė pateikti duomenis, kurių pagrindu padarytas Registre įrašas apie jo teistumą, taip pat panaikinti šį įrašą ir išduoti naują be duomenų apie jo nuteisimą Belgijos Karalystėje. 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 9R-T-79 atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjui 2023 m. balandžio 26 d. išduotame Registro išraše 14R-12888 nurodyti duomenys apie jį yra teisingi, šių duomenų teisingumą patvirtino ir Belgijos Karalystės kompetentinga institucija.

2024 m. sausio 29 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas Registre esančius duomenis apie jo 2007 m. vasario 28 d. padarytą eismo taisyklių pažeidimą perkelti į Administracinių nusižengimų registrą. Atsakovas, atsakydamas į šį prašymą 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. 9R-547 paaiškino, kad pareiškėjo nurodomi duomenys negali būti perkelti į Administracinių nusižengimų registrą, nes jame saugomi duomenys apie asmenų padarytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytus nusižengimus.

2024 m. kovo 22 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikslinti duomenis ir pareiškėjo tariamą teistumą išbraukti iš Registro. Pridėjo išrašą iš Centrinio nuosprendžių registro, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 22 d. duomenimis informacijos apie pareiškėjo (išraše nurodoma M. V.) teistumą nėra. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-654 atsakovas pakartotinai pažymėjo, kad Registre esantys duomenys teisingi, atitinka turimus duomenis apie pareiškėją. Nurodė, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė tvirtina savo (ne)teistumo pažymų išdavimo tvarką, tačiau ji neturi įtakos Registro duomenų tvarkymui.

2024 m. balandžio 3 d. raštu pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą dėl Registro duomenų apie jo atžymėtą teistumą tikslinimo. 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 9R-769 atsakovas pakartotinai nurodė, kad Registro duomenų tikslinti nėra pagrindo; skundžiamame nurodė Registro duomenų tvarkymą reguliuojantį teisinį reguliavimą, paaiškino ECRIS sistemos paskirtį ir kodėl duomenys apie pareiškėją buvo įrašyti Registre ir nėra pagrindo jų taisyti; nurodė, kuo remiantis duomenys buvo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Nesutikdamas su raštu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Registro valdytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Registro tvarkytojas skiriamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai (Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Registro valdytojas ir Registro tvarkytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris taip pat yra asmens duomenų valdytojas ir atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Reglamente (ES) 2016/679 ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytas funkcijas, turi juose nurodytas teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d, nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų (kaip minėta, tekste – ir Registro nuostatai) 8 punktas). Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtas ir Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 27 ,,Dėl Lietuvos Respublikos centrinės institucijos, atsakingos už keitimąsi informacija apie teistumą, paskyrimo“ 1 punktas). Informatikos ir ryšių departamentas registro duomenis tvarko vadovaudamasis Registro nuostatais, taip pat Registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 5V-68 (kaip minėta, tekste – Taisyklės).

Registro duomenų teikėjai yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros, teismai, bausmių vykdymo institucijos, antstoliai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos (Registro nuostatų 43 punktas, Taisyklių 3 punktas).

Europos Sąjungos valstybių narių centrinių institucijų pateiktus Registro duomenis į Registro duomenų bazę Registro tvarkytojas įrašo per 3 darbo dienas nuo jų gavimo, jeigu jie teisingi, tikslūs ir išsamūs. Minėtus duomenis į Registro duomenų bazę Registro tvarkytojas įrašo neatsižvelgdamas į tai, ar nusikalstama veika, už kurios padarymą Lietuvos Respublikos pilietis pripažintas kaltu Europos Sąjungos valstybėje narėje, pagal Baudžiamąjį kodeksą laikoma nusikalstama veika (Registro nuostatų 51 punktas, Taisyklių 12 punktas).

Aptartame teisinio reguliavimo ir nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių kontekste, nekyla ginčo, kad atsakovas, kaip Registro tvarkytojas ir valdytojas, per ECRIS sistemą gavęs informaciją iš Belgijos centrinės institucijos apie 2008 m. birželio 17 d. priimtą sprendimą, kuriuo konstatuotas pareiškėjo eismo taisyklių pažeidimas, vykdydamas jam aukščiau aptartais teisės aktais nustatytas pareigas privalėjo šiuos duomenis įtraukti į Registrą. Sulyginus ECRIS sistemoje bei 2008 m. birželio 17 d. Briuselio policijos teismo sprendime Nr. 2008/25244 nurodytus duomenis, tiek apie asmenį, jo padarytus veiksmus, taikytas poveikio priemones, teismui taip pat nekyla abejonės, kad duomenys į Registrą įtraukti tiksliai taip, kaip jie pateikti Belgijos centrinės įstaigos ir dėl to jų taisyti nėra pagrindo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nepagrįstai gautus duomenis įtraukė į Registrą ar prieš juo įtraukdamas, turėjo pareigą juos keisti ar taisyti.

Ginčo kontekste svarbu tai, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 3 d. prašymu paprašė Registre esančius duomenis keisti (ar taisyti), apeliuodamas į 2024 m. kovo 22 d. Belgijos centrinio nuosprendžių registro išduotą pažymą apie tai, kad šiame registre nėra duomenų apie pareiškėjo teistumą. Skundžiamu raštu atsakovas atsisakė tai daryti aptardamas Europos Sąjungos priimtus teisės aktus dėl apsikeitimo informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius, tam sukurtą ECRIS sistemą, nurodė, kad gavus informaciją apie teistumo išnykimą, pareiškėjo duomenys perkelti į archyvą, dėl 2024 m. kovo 22 d. pareiškėjo pateikto išrašo pažymėjo, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė tvirtina savo (ne)teistumo pažymos išdavimo tvarką.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019).