Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovės kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės ieškovei viešajai įstaigai Šiaurės miestelio technologijų parkui (toliau ŠMTP) 6 726,41 Eur skolą (23 224,96 Lt), o ieškovei viešajai įstaigai „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“ (toliau PDT) – 3 803,05 Eur (13 131,16 Lt) skolą ir abiems ieškovėms 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Ieškovės neįvykdė visų veiklų, kurias buvo įsipareigojusios įvykdyti pagal JVS:

1. 1. Teismas nepagrįstai nevertino rašytiniame įrodyme užfiksuoto fakto, kad ieškovė SMTP neįvykdė veiklų už 33 568,79 Eur (lentelė „Nepanaudotų išlaidų suvestinė“) (1 priedas). Nuo šios neįvykdytų veiklų sumos apeliantė negavo 8,446 proc. lėšų, kurios turėjo būti skirtos netiesioginėms išlaidoms padengti, vertine išraiška tai yra 2 835,30 Eur. 8,446 proc. paskaičiuojamas nuo bendros projekto sumos, skaičiai pateikti projekto priede Nr. 2 - Projekto biudžetas. Taigi, apeliantė turi teisę šios sumos – 2 835,30 Eur nesumokėti partnerei ieškovei SMTP, kuris savo neveikimu - projekto sąlygų nevykdymu - sukėlė apeliantei neigiamas finansines pasekmes, nebuvo skirta 2 835,30 Eur netiesioginėms išlaidoms.

1.2. Už veiklą 1.1.1.1 (JVS Nr. 2 sutarties 3.2.1.) buvo atsakingi du partneriai: LSAS ir ieškovė PDT. Ši veikla projekte buvo svarbiausia: neįvykdžius jos pilnai, t. y., nesurinkus numatyto skaičiaus studentų ir dėstytojų (su numatytu darbo užmokesčio dydžiu), visam projektui grėsė neįvykdymas, projekto sužlugdymas. Pirmoji veikla, kurios vertė buvo 39 297 Lt (11 381,20 Eur), partnerių buvo vykdoma ir įvykdyta netinkamai. Be to, veiklos vykdymo eigoje bankrutavo LSAS, kuris buvo atrinkęs tik dalį projekte dalyvausiančių studentų. Esant tokiai situacijai, apeliantė su Europos socialiniu fondu 2012-11-01 pasirašė papildomą susitarimą Nr. VPI-2.2-ŠMM-07-K-03-024/P2, kurio pagrindu buvo atrinkti studentai, dalyvausiantys projekte, įvykdyta studentų skaičiaus kvota. Surinkdama papildomą, būtiną projektui įgyvendinti, studentų skaičių, apeliantė nereikalavo, kad partneriai prisidėtų prie patirtų išlaidų. Turėjo būti atrinkti ir projekte dalyvaujantys dėstytojai, tačiau partneriai to tinkamai neįvykdė. Atrenkant dėstytojus nebuvo atsižvelgta į projekto rengimo metu numatytą dėstytojų darbo užmokesčio fondo dydį, jų darbo laiką, ESF reikalavimus. Pridedama lentelė aiškiai parodo, kaip turėjo būti vykdomas darbo užmokesčio skaičiavimas dėstytojams, vykdant ESF reikalavimus.

2. Projekto partneriai nepanaudojo (neįsisavino) 100 proc. visų lėšų, kurios pagal 2011-11-14 sutartį galėjo būti panaudotos įgyvendinant Projektą, dėl ko padidėjo Projekto partnerių nuosavų įnašų dalis. Teismas neatsižvelgė į akivaizdžią išvadą, kad 100 proc. vykdant projektą, projektas būtų finansuojamas 88,04 proc., o likusi dalis - 11,96 proc. būtų tekusi projekto partneriams. Neįgyvendinus projekto 100 proc. (faktiškas įvykdymas yra 74,35 proc.), mažėja finansuojama dalis, kuri lemia, kad didesnė išlaidų dalis tenka projekto partneriams. Su atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas priedas „Nepanaudotų išlaidų suvestinė“ (1 priedas), kuriame aiškiai matyti projekto įgyvendinimo metu likusios nepanaudotos sumos pagal atitinkamas veiklas ir partneriai, atsakingi už atskirų veiklų įgyvendinimą. Teismas netinkamai vertino ir tą aplinkybę, kad su Projekto įgyvendinimu tiesiogiai susijęs netiesioginių išlaidų kompensavimas, kuris mažėja priklausomai nuo projekto įvykdymo procentinės išraiškos.

3. Apeliantė neturi pareigos pervesti ieškovėms jų reikalaujamą skolą už ieškovių realiai patirtas ir ESFA kompensuotas išlaidas, nes šiomis lėšomis apeliantė padengė dalį savo patirtų nuostolių/neplanuotų išlaidų:

3.1. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl ieškovės PDT pagal 2011-12-08 papildomą susitarimą (Priedas Nr. 14) prisiimtos atsakomybės už partnerį LSAS, kuris bankrutavo. Nepagrįstai neatsižvelgė ir netinkamai įvertino faktą, kad bankrutavus partneriui LSAS, ieškovė PDT atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal JVS 3.2.1 p., tuo sukeliant neigiamas pasekmes apeliantei. Apeliantė buvo priversta iš savo lėšų per 5 darbo dienas padengti susidariusią koofmansavimo sumą už suteiktas simuliacijų paslaugas – 3 966,26 Eur. JVS 4.2 punkte numatyta partnerių pareiga bendradarbiauti vykdant sutartį, pareiga imtis visų nuo jo priklausančių priemonių kliūtims šalinti. Šių pareigų ieškovės tinkamai nevykdė. Be to, JVS 5.3.2. punkte numatyta, kad projekto partneriui nekompensuojama atitinkama išlaidų dalis, proporcinga neįvykdytai projekto veiklos daliai. 5.3.3. punkte numatyta, kad projekto rezultatų nepasiekus dėl vieno iš partnerių kaltės, atsakomybę už nepasiektus rezultatus prisiima partneris, dėl kurio kaltės rezultatai nebuvo pasiekti. 6.2. punkte išvardinti projekto partnerio įsipareigojimai, tarp kurių - įsipareigojimas laiku ir tinkamai atlikti visus veiksmus, reikalingus projekto įgyvendinimui. Finansavimo sutarties nuostatos taip pat sukelia pareigas partneriams, numato išlaidų ir projekto įgyvendinimo patikrinimą - auditą. Šių aptartų sutarčių sąlygų kontekste darytina išvada, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą „JVS Nr. l ir Nr. 2 nėra aptarta pareiga atlyginti nuostolius už kito partnerio neįvykdytas prievoles, taip pat nėra numatyta pareiga atlikti auditą ir jį apmokėti“, todėl apeliantės argumentai dėl patirtų išlaidų paskirstymo partneriams negali būti atmesti, jie pripažintini pagrįstais, vertinant ieškovių reikalavimus. Ieškovėms tenka pareiga proporcingai dengti apeliantės patirtas išlaidas ir negautas pajamas.

3.2. Taigi, pirma išlaidų suma, kuri padalinta partneriams, yra koofmansavimo suma už suteiktas simuliacijų paslaugas – 3 966,26 Eur. Ši suma buvo padalinta partneriams, kaip patirtas nuostolis, nekompensuojant penkiems partneriams (įskaitant ieškovės, apeliantę, Versli Lietuva ir Socialinių inovacijų institutas) po 793,25 Eur.

3.3. Antra išlaidų suma, kuri padalinta partneriams, ir atitinkamai jiems nekompensuojama ‑ po 1 177,21 Eur. Iš projektui numatytos 2 422 953 Lt (701 735,69 Eur) sumos, tinkamomis išlaidomis pripažinta 555 712,01 Eur, iš ESF kompensuota 489 235,43 Eur. Taigi, įgyvendinant projektą, nepanaudota 146 023,68 Eur. Nefinansuotos veiklos likutis pagal paslaugų 1.3 eilutės 1.2.1 poveikių, už kurią buvo atsakinga ieškovė ŠMTP, yra 58 635,23 Lt (16 981,94 Eur). Nefinansuotos veiklos likutis „Dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose“ - 2.2 eilutė, už kurią taip pat atsakinga ieškovė ŠMTP – 48 487,49 Lt (14 042,95 Eur). 2.1 eilutė „Dirbančiųjų darbo užmokestis“ - nepanaudota suma 240 626,52 Lt (69 690,26 Eur). Ieškovė neįsavinus 69 690,26 Eur sumos, skirtos dirbančiųjų darbo užmokesčiui, kiekvienam partneriui neįsisavinta projekto lėšų dalis sudaro po 13 938,05 Eur. Nuo neįsisavintos sumos, skirtos darbo užmokesčiui, atitinkamai apeliantė negavo 5 886,08 Eur lėšų, skirtų netiesioginėms išlaidoms. Vadovaujantis projekto sąlygomis, ši negauta netiesioginių išlaidų suma buvo padalinta partneriams, nes partnerių (taip pat ir ieškovių) veiksmai sąlygojo lėšų negavimą, todėl partneriams, tarp jų ir ieškovėms nebuvo kompensuota po 1 177,21 Eur.

3.4. Trečia suma, kurią apeliantė turėjo teisę nesumokėti ieškovėms, susijusi su audito atlikimu. Įprasta praktika, įgyvendinant įvairius projektus, programas, susijusius su finansiniais įsipareigojimais, atlikti veiklos ir/ar finansinį auditą. Buvo atlikti keli auditai, kurie įvertino, ar partnerių pateikti mokėjimo prašymai yra pagrįsti, ar nurodytos išlaidos pripažintinos tinkamomis. Su audito ataskaitomis buvo supažindintos ieškovės. Pirmojo atlikto audito paslaugoms apmokėti buvo patirtos 1 274,33 Eur išlaidos, kurios padalintos partneriams (tarp jų ir ieškovėms) po 254,87 Eur. Buvo atliktas papildomas auditas, už kurį sumokėta iš apeliantės lėšų (150 Eur), tačiau šios išlaidos nepadalintos partneriams. Taigi, tik po 254,87 Eur už audito atlikimą nebuvo pervesta partneriams, kad būtų kompensuotos apeliantės patirtos išlaidos. Spręstina, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės aptartas išlaidas, nekompensuojant jų iš ieškovių po 2 225,34 Eur (793,25 Eur + 1 177,22 Eur + 254,87 Eur), t. y., tokia suma nemažinant ieškinio reikalavimų.

4. JVS 3.4 punktas nenustato pareigos apeliantei kompensuoti ieškovėms jų nuosavo įnašo dalį. Jokiame dokumente nėra apeliantės įsipareigojimo kompensuoti partneriams 16,98 % skirto įnašo.

4.1. Ieškovės pareiga panaudoti nuosavas lėšas yra numatyta JVS 3.4 punkte - partneris įsipareigoja skirti projekto įgyvendinimui iki 40 297 Lt (11 670,82 Eur). Ieškovė skyrė mažesnę savo lėšų dalį – 31 562,05 Lt (9 141 Eur). JVS 3.5 numatyta, jog tais atvejais, kai patiriamos faktinės tinkamos išlaidos yra mažesnės nei numatyta sutartyje, projekto partneris gali skirti mažesnę lėšų sumą, išlaikant skirto finansavimo intensyvumą, tokiu atveju, turi būti pasiekti sutartyje nustatyti projekto tikslai ir rodikliai bei finansuojamos netinkamos projekto išlaidos, reikalingos projekto tikslams pasiekti. Vadovaujantis šiuo JVS punktu, ieškovė skyrė mažesnę sumą – 9 141 (Eur) vietoj 11 670,82 Eur. JVS nurodytos sutarties šalys yra apeliantė - vykdantysis partneris ir ŠMTP - Projekto partneris. JVS 3.4 ir 3.5 punktuose nenumatyta vykdančiojo partnerio prievolė kompensuoti projekto partneriui jo projekto įgyvendinimui panaudotų nuosavų lėšų dalį.

4.2. Analogiškas reikalavimas pareikštas kitos ieškovės PDT, kuri nurodo, esą apeliantė turi pareigą kompensuoti 3 874,53 Lt (1 122,14 Eur) nuo ieškovės panaudotų savo lėšų projekto įgyvendinimui. Tokia apeliantės pareiga nenumatyta nei viename projekto dokumente. Ieškovės pareiga panaudoti nuosavas lėšas yra numatyta JVS 3.4 punkte - partneris įsipareigoja skirti projekto įgyvendinimui iki 68 932,66 Lt (19 964,28 Eur). 2012-03-01 papildomu susitarimu savų lėšų suma sumažėjo iki 22 818,20 Lt (6 608,61 Eur) . JVS punktuose nenumatyta vykdančiojo partnerio prievolė kompensuoti projekto partneriui jo projekto įgyvendinimui panaudotų nuosavų lėšų dalį.

5. Visiškai nepagrįstai priteista po 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima spręsti apie jų sąsajumą su konkrečia civiline byla.

Šalies argumentai

1. Ieškovės tinkamai įvykdė visas JVS nurodytas veiklas, dėl ko buvo pasiekti visi numatyti Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo ir stebėsenos rodikliai.

1.1. Apeliantė teigdama, kad Projekto veikla 1.1.1. „Inovatyvaus verslumo ugdymo modelio įgyvendinimas“, įskaitant ir jos 1.1.1.1. poveiklę „Projekto dalyvių (studentų ir dėstytojų) atranka ir mokymų dalyvių (studentų ir dėstytojų) verslumo kompetencijų pradinis nustatymas“ nebuvo pilnai ir tinkamai įgyvendintos, klaidina apeliacinės instancijos teismą, nes pačios apeliantės pateikti įrodymai rodo priešingą situaciją. Iš Projekto įgyvendinimo lentelės (b. l. 117) matyti, kad: Projekto veiklos 1.1.1. „Inovatyvaus verslumo ugdymo modelio įgyvendinimas“ planuota reikšmė buvo 300 studentų, 80 dėstytojų, 25 mentoriai; nuo Projekto pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pasiekta reikšmė - 338 studentai (38 daugiau, nei planuota), 80 dėstytojų (lygiai tiek, kiek planuota), 27 mentoriai (2 daugiau, nei planuota).

1.2. Iš Projekto stebėsenos rodiklių lentelės (b. l. 118) matyti, kad: 338 studentų mokėsi pagal neformaliojo ugdymo programas (nors planuota buvo 300), iš kurių visi gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus (nors planuota buvo tik 270); 80 dėstytojų mokėsi pagal neformaliojo ugdymo programas (lygiai tiek, kiek planuota), iš kurių visi gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus (nors planuota buvo tik 72). Visi šie aukščiau nurodyti duomenys vienareikšmiškai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus deklaratyvius (nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis ar rašytiniais įrodymais) teiginius, kad Projekto veikla 1.1.1. „Inovatyvaus verslumo ugdymo modelio įgyvendinimas“, įskaitant ir jos 1.1.1.1. poveiklę „Projekto dalyvių (studentų ir dėstytojų) atranka ir mokymų dalyvių (studentų ir dėstytojų) verslumo kompetencijų pradinis nustatymas“ nebuvo tinkamai įvykdytos.

1.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PDT buvo įsipareigojusi įgyvendinti tik dalį aukščiau nurodytos poveiklės (iš viso 18 213,66 Lt sumai, Papildomo susitarimo dėl 2011-12-08 Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo Nr. 1 1 punktas), o likusią dalį buvo įsipareigoję įvykdyti kitas Projekto partneris. Kaip teismo posėdžio metu pripažino pati apeliantė, PDT tinkamai panaudojo visą 18 213,66 Lt dydžio sumą, skirtą šiai poveiklei, ir visos šios išlaidos ESFA buvo pripažintos tinkamomis. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujantys apeliantės teiginiai dėl tariamai netinkamo JVS numatytų įsipareigojimų neįvykdymo yra iš esmės neteisingi.

1.4. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia apeliantė, PDT niekada nebuvo prisiėmusi jokios atsakomybės nei už LSAS, nei už jokio kito Projekto partnerio tinkamą įsipareigojimų įgyvendinimą. PDT su apeliante buvo sudariusi dvišalę JVS, kuri labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžė PDT prisiimamos atsakomybės ribas išimtinai už PDT priskirtų veiklų/ ar atitinkamų jų dalių (JVS 5.3 punktas) tinkamą neįvykdymą. 2012-03-01 Papildomu susitarimu (b. l. 63-64), kurį apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, abipusiu šalių sutarimu buvo iš dalies pakeista JVS, sumažinai PDT turimų įgyvendinti Projekto veiklų/poveiklių apimtis. Kokias Projekto veiklas/ poveikles ir kokia apimtimi turi pareigą įgyvendinti PDT buvo labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžta šio papildomo susitarimo 1-3 punktuose. Pasirašius nurodytą papildomą susitarimą, iš dalies pakeitusį JVS, PDT tapo atsakinga tik už papildomame susitarime nurodytų veiklų/poveiklių tinkamą įgyvendinimą, o likusioje dalyje jos atsakomybė pasibaigė. Pabrėžtina, kad joks šio dvišalio susitarimo, pasirašyto tik tarp PDT ir apeliantės, punktas nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti PDT atsakomybės už kitų Projekto partnerių netinkamą įsipareigojimų įvykdymą.

1.5. Apeliantės teiginiai, kad ieškovės neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, niekaip nėra susiję su civilinėje byloje pareikštais reikalavimais, nes akivaizdu, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra susiję išimtinai tik su tomis išlaidomis, kurios ESFA buvo pripažintos kaip tinkamos ir kompensuotos, pervedant atitinkamas lėšas į apeliantės banko sąskaitą. Todėl apeliantė turi pareigą pervesti ieškovėms visą sumą už jų patirtas ir ESFA kompensuotas išlaidas.

2. 2011-11-14 sutartis nenumatė nei Projekto vykdančiajam partneriui, nei kitiems Projekto partneriams pareigos įsisavinti būtinai visas Projekto finansavimui galimas skirti lėšas. Priešingai, šioje sutartyje buvo įtvirtinta viršutinė Projekto finansavimo išlaidų suma, kuri Projektą vykdančių partnerių negalėjo būti viršyta (2011-11-14 sutarties 2.1 punktas). Kaip matyti iš oficialios duomenų bazės, administruojamos ir tvarkomos pačios ESFA (b. l. 62), Projekto partneriams protingai ir ekonomiškai įgyvendinus veiklas, bendra visų Projekto įgyvendinimo išlaidų suma siekė 1 918 762,44 Lt, t. y. neviršijo numatytos maksimalios sumos. Kaip ir buvo įtvirtinta 2011-11-14 sutartyje, ESFA įvykdė savo įsipareigojimą ir kompensavo 88,04 proc. visų projekto įgyvendinimo išlaidų, kurios buvo pripažintos tinkamomis, t. y. ESFA kompensavo 1 689 231,88 Lt. Visa ši suma, vadovaujantis 2011-11-14 sutarties 4.11 punktu, buvo realiai pervesta į apeliantės sąskaitą, o ši jas privalėjo atitinkamai paskirstyti pagal numatytą paskirtį - t. y. paskirstyti Projekto partneriams, kurių realiai patirtos išlaidos ESFA buvo pripažintos tinkamomis. Be to, JVS 3.5 punktai suteikė teisę ieškovėms Projekto veiklų įgyvendinimui skirti mažesnes sumas. Priešingai nei teigia apeliantė, ne visiškas Projekto finansavimui skirtų lėšų panaudojimas, nepadidino Projekto partnerio nuosavo įnašo dalies, o priešingai jį sumažino, nes Projekto partneriui patiriant mažesnes tiesiogines išlaidas Projekto veiklų įgyvendinimui, proporcingai mažėja ir atitinkamo Projekto partnerio nuosavo įnašo dalis. Pavyzdžiui buvo susitarta, kad tam tikros veiklos įgyvendinimui Projekto partneris galėjo išleisti ne daugiau kaip 100 Eur. Tuo atveju, jei šios veiklos įgyvendinimui Projekto partneris panaudoja maksimalią leistiną sumą - 100 Eur, tai jo nuosavo įnašo dalis šios veiklos įgyvendinimui siekia 11,96 Eur (kadangi likusią dalį - 80,04 Eur kompensuoja ESFA). Tačiau jei tos pačios veiklos įgyvendinimui Projekto partneris išleidžia ne maksimalius 100 Eur, o 70 Eur, tokiu atveju jo nuosavo įnašo dalis siekia tik 8,372 Eur, t. y. 11,96 proc. visos sumos, nes likusius kompensuoja ESFA.

3. Ieškovės nesutinka, kad joms tenka pareiga proporcingai dengti apeliantės patirtas išlaidas ir negautas pajamas:

3.1. Apeliantės vienašališkas ir savavališkas atsisakymas ieškovėms pervesti po 793,25 Eur (kurie ESFA buvo skirti kompensuoti ieškovių patirtas tiesiogines išlaidas) motyvuojant tariamais apeliantės nuostoliais, patirtais bankrutavus kitam Projekto partneriui, su kuriuo nei ŠMTP, nei PDT nesiejo jokie sutartiniai santykiai, yra niekinis ir negaliojantis, nes tokios pareigos ieškovėms nenumato nei JVS, nei jokie kiti ieškoves įpareigojantys dokumentai ar teisės aktai. ŠMTP ir PDT atsakomybės, susijusios su Projekto įgyvendinimu, ribos yra aiškiai apibrėžtos atitinkamos JVS 3 ir 5 dalyje, tačiau nė viena iš jų nenumato nei visiškos, nei dalinės ŠMTP ir/ar PDT atsakomybės už kitų Projekto partnerių įsipareigojimų neįvykdymą, todėl akivaizdu, kad apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo vienašališkai pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas ir atsisakyti kompensuoti ŠMTP ir PDT realiai patirtas išlaidas, kurios ESFA buvo pilnai pripažintos tinkamomis, ir už kurių įvykdymą apeliantei buvo realiai pervestos tikslinės ESFA lėšos. Be to, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokių apeliantės nuostolių buvimą.

3.3. Apeliantės vienašališkas ir savavališkas atsisakymas pervesti ŠMTP 2 835,30 Eur (kurie ESFA buvo skirti kompensuoti ŠMTP patirtas tiesiogines išlaidas), motyvuojant tuo, kad ŠMTP sutaupė 33 568,79 EUR sumą (ŠMTP apskritai nėra žinoma, kokiais duomenis remiantis apeliantė deklaruoja, kad ŠMTP sutaupyta suma neva siekia 33 568,79 Eur, nes, kaip matyti, iš ieškinio 2 priedo, ŠMTP sutaupė 73 034,74 Lt (21 152,32 EUR). Tokią pačią sumą apeliantė buvo nurodžiusi ir savo 2014-04-14 rašte, todėl visiškai nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis apeliantė savo poziciją pakeitė), yra niekinis ir negaliojantis, nes pareigos kompensuoti dėl sutaupytų Projekto lėšų apeliantės neįsisavintas netiesiogines išlaidas nenumatė nei JVS, nei jokie kiti ŠMTP įpareigojantys dokumentai. Priešingai, JVS 3.5. p. aiškiai numato teisę ŠMTP, kaip Projekto partneriui, skirti mažesnes sumas, nei numatyta JVS, jei bus pasiekti Projekto tikslai ir rodikliai. ŠMTP visiškai įgyvendino Projekto tikslus ir pasiekė visus rodiklius, kuriuos turėjo pasiekti įgyvendindama JVS 3.2.1.-3.2.2. punktuose numatytas poveikles. Todėl akivaizdu, kad ŠMTP negali būti baudžiamas už efektyvų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Tuo labiau, kad JVS numatė pareigą neviršyti biudžeto, numatyto atitinkamiems Projekto darbams atlikti (JVS 6.2.3. p.), o ne pareigą, visiškai panaudoti numatytą biudžetą. Pažymėtina ir tai, kad dalis numatytų lėšų nebuvo panaudotos dėl pačios apeliantės nesavalaikio atitinkamų Projekto poveiklių įgyvendinimo.

3.4. Apeliantės vienašališkas ir savavališkas atsisakymas ieškovėms pervesti po 1 177,21 Eur (kurie ESFA buvo skirti kompensuoti ieškovių patirtas tiesiogines išlaidas) dėl to, kad buvo nepanaudota 69 690,26 EUR dydžio suma skirta dirbančiųjų darbo užmokesčiui kompensuoti (pagal Projekto biudžeto 2.1. eilutę) ir dėl to apeliantė neįsisavino atitinkamos dalies netiesioginių išlaidų, yra niekinis ir negaliojantis, nes tokios pareigos nei ŠMTP, nei PDT nenumato nei JVS, nei jokie kiti ieškoves įpareigojantys dokumentai. Be to, pagal Paraiškos dėl Projekto finansavimo specialiąją (B) dalį Projekto biudžeto 2.1. „Dirbančiųjų darbo užmokestis“ eilutėje numatytų lėšų naudojimas buvo priskirtas pačiai apeliantei, todėl ieškovės jokiais savo veiksmais objektyviai negalėjo įtakoti, kokia dalis iš numatytų Projekto biudžeto 2.1. „Dirbančiųjų darbo užmokestis“ eilutėje bus įsisavinta, todėl akivaizdu, kad dar ir dėl to joms nekyla ir negali kilti jokia atsakomybė.

3.5. Apeliantė vienašališkas ir savavališkas atsisakymas ieškovėms pervesti po 254,87 Eur (kurie ESFA buvo skirti kompensuoti ieškovių patirtas tiesiogines išlaidas) motyvuojant Projekto pabaigoje atliktu auditu yra niekinis ir negaliojantis pirmiausia todėl, kad, kiek yra žinoma ieškovėms, Projekto lėšos audito paslaugų įsigijimui buvo numatytos pačios apeliantės netiesioginių išlaidų dalyje, dėl ko šių paslaugų pirkimą vykdė ir Projekto lėšas iš ESFA už tai gavo ne ieškovės, o pati apeliantė. Be to, tokios pareigos nei ŠMTP, nei PDT nenumato nei JVS, nei jokie kiti ieškoves įpareigojantys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio išlaidų patyrimą.

3.6. Apeliantės teiginys, kad ieškovės turi prisiimti atsakomybę dėl apeliantės negautų pajamų, kurias apeliantė planavo gauti per netiesioginių išlaidų kompensavimą, tačiau negavo todėl, kad nebuvo maksimaliai išnaudotos visos Projekto finansavimui skirtos lėšos, yra niekinis todėl, kad 1) JVS 3.5 punktai suteikė ieškovėms teisę Projekto veiklų įgyvendinimui skirti mažesnes sumas, nei numatyta biudžete, todėl akivaizdu, jog ieškovės negali būti baudžiamos už pasinaudojimą sutartine teise; ir todėl, kad 2) JVS nenumatė ir negalėjo numatyti ieškovėms jokios atsakomybės už tai, kad efektyviai panaudojus Projekto įgyvendinimui skirtas lėšas, ir dėl to patyrus tam tikrus sutaupymus, apeliantė, per netiesioginių išlaidų kompensavimo mechanizmą, negaus sau asmeniškai visų planuotų pajamų.

3.7. ESFA apeliantei yra išmokėjusi net 131 551,85 Lt (38 100,05 Eur) sumą apeliantės netiesioginių išlaidų kompensavimui. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apeliantė net negalėjo atsakyti, kokias realias netiesiogines išlaidas apeliantė patyrė administruodama Projektą, ir kiek tokių realių išlaidų liko nepadengta. Tačiau, bet kuriuo atveju, visos šios aplinkybės (kaip ir apeliantės teiginiai dėl tariamų pajamų negavimo) yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, nes ieškiniu yra prašoma priteisti skolą už ieškovių patirtas išlaidas bei skolą už nuosavo įnašo dalies kompensavimą.

4. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovių reikalavimus dėl dalies nuosavo įnašo kompensavimo pagrįstais, nes, pagal apeliantę, JVS 3.4 punktuose tokios pareigos apeliantei nenustato. Tačiau toks JVS 3.4 punkto aiškinimas yra neteisingas, iš esmės neatitinkantis buvusios šalių valios.

4.1. Iš 2011-11-14 sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1 p. ir 2.2 p. punkto matyti, kad ESFA su apeliante susitarė, kad iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų bus skiriama 88,04 proc. Projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms kompensuoti, o likusią Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą (11,96 proc.) dengs apeliantė (arba Projekto partneris). Tuo tarpu SMTP ir apeliantė JVS 3.4. punkte susitarė, kad tuo atveju jei ESFA nepripažintų tinkamomis visų arba dalies išlaidų pagal projekto biudžeto 2.1 „Dirbančiųjų darbo užmokestis“ eilutę, projekto partneris (t. y. SMTP) įsipareigoja skirti Projekto įgyvendinimui iki ‑ iki 40 297 Lt (11,96 proc. nuo 3,3 punkto faktinės sumos) sutarties 3.3 punkte nurodytoms veikloms finansuoti. Partnerių skiriamų išlaidų dydis turi būti proporcingas jo patirtų išlaidų daliai ir ESFA tinkamomis nepripažintų išlaidų pagal projekto biudžeto 2.1. eilutei daliai“. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta JVS, sudarytos tarp PDT ir apeliantės, 3.4 punkte. Tačiau apeliantė, siekdama nesąžiningai paneigti savo sutartinę pareigą kompensuoti ieškovių nuosavo įnašo dalį, apeliaciniame skunde aiškindama JVS 3.4 punkto nuostatą, klaidingai interpretuoja pačią nuostatą ir visiškai ignoruoja paskutinį šios nuostatos sakinį, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad partnerių skiriamų išlaidų dydis turi būti proporcingas jo patirtų išlaidų daliai ir Europos socialinio fondo agentūros tinkamomis nepripažintų išlaidų pagal projekto biudžeto 2.1. eilutei daliai“.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto įgyvendinimo pradžioje ir jo vykdymo eigoje nebuvo žinoma, kokią konkrečią dalį Projekto biudžeto 2.1 eilutės ESFA pripažins tinkamomis, o kokią dalį reikės dengti iš savo lėšų, ieškovės su atsakove susitarė, kad Projekto vykdymo metu SMTP ir PDT