Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. sausio mėn. Atsakovas ryšio su ieškove bei nepilnamečiais vaikais nepalaiko, ieškovei nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą sąmoningai nuo ieškovės slepia, kadangi atsakovo artimieji giminaičiai šios informacijos ieškovei neteikia. Nurodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, jos neišlaikė, ir galiausiai paliko ieškovę bei nepilnamečius vaikus.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį 2019-11-20 viešo paskelbimo būdu įteiktas atsakovui (CPK 130 straipsnis). Atsakovas iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui apie 2019-12-00 teismo posėdžio datą pranešta 2019-11-20, todėl manytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar CPK nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

5. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jurisdikcijos tikrinimas yra svarbus procesinis klausimas, kurį turi aiškintis teismas, į kurį buvo kreiptasi dėl bylos.

6. Ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo); 2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t.); 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeitė ar pasibaigė šalių teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje; 4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje, priimtas užsienio valstybėje; 5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje; 6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad pirmiau išvardytas aplinkybių, kai ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turintis tarptautinį (užsienio) elementą, sąrašas yra pavyzdinis, todėl kiekvienu atveju individualiai turi būti vertinamos bylos aplinkybės, atsižvelgiama į konkretų ginčą reglamentuojančio teisės akto taikymo objektinę ir subjektinę sritį.

7. Nagrinėjamu atveju teisme pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, jog byla yra susijusi su tarptautiniu elementu, todėl šiuo atveju yra labai svarbu išspręsti ieškinio teismingumo klausimą. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą, o tiksliau – joje pareikštą reikalavimą, patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės. Nustatęs teisės aktą ir jame įtvirtintus jurisdikcijos pagrindus lemiančius kriterijus, teismas turi patikrinti, ar pakanka šalių pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamiems reikalavimams spręsti.

8. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Tai reiškia, jog teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.

9. Vertinant teismo jurisdikciją nagrinėti klausimą dėl santuokos nutraukimo pažymėtina, jog CPK 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vis dėlto, teismas pažymi, kad minėtame straipsnyje įtvirtinta taisyklė šeimos teisinių santykių bylose būti taikoma tik tais atvejais, kai jurisdikcijos neįmanoma nustatyti nė pagal vieną ES ar kitą tarptautinės teisės aktą. 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau - Reglamentas Briuselis II bis) 1 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia. Minėtose bylose jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Nagrinėjamu atveju šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus, šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

11. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išgyveno daugiau nei trylika metų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. sausio mėn. atsakovas paliko šeimą, je nesirūpina, ryšio su ieškove ir nepilnamečiais vaikais nepalaiko, išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės mama G. K. paaiškino, kad atsakovas daugiau nei prieš metus laiko paliko šeimą. Tiek santuokos metu, tiek palikus šeimą atsakovas šeima nesirūpino, išlaikymo vaikams neteikė. Pažymėjo, kad atsakovas yra įnikęs į azartinius lošimus ir kompiuterinius žaidimus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės sesuo E. B. paaiškino, kad atsakovas daugiau nei prieš metus laiko paliko šeimą, ja nesirūpina, neteikia išlaikymo.

14. Įvertinus byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad šalys visuomet pasižymėjo skirtingu būdu, charakterio savybėmis, todėl santuokos metu tarp jų kildavo įvairūs nesutarimai. Vis dėlto, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad iki 2017 m. sausio mėn., t.y. iki kol atsakovas paliko šeimą, šalys nors ir kartais nesutardamos gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino. 2017 m. sausio mėn. atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko šalys nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bendrautų su ieškove ar nepilnamečiais vaikais, rūpintųsi šeimos, o taip pat ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu, teiktų jiems išlaikymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daryti išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

15. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „Jasutė“, atsakovui – jo pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

17. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei individualių įmonių neturi, jie nėra juridinių asmenų dalyviai. VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susilaukė nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėtini Jungtinėje Karalystėje.

19. Reglamento Briuselis II bis 1 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Pagal Reglamento Briuselis II bis 2 straipsnio 7 punktą tėvų pareigos apibrėžiamos kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Ši sąvoka be kita ko, apima globos ir bendravimo teises, o remiantis Reglamento Briuselis II bis 2 straipsnio 9 punktu, globos teisė reiškia teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Tėvų pareigų turėtojas yra kiekvienas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, įskaitant viešąsias organizacijas (Reglamento Briuselis II bis 2 straipsnio 8 dalis). Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Taigi, Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę - pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Tačiau teismas pažymi, kad Reglamente Briuselis II bis nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje nurodytus principus: 1) būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas), 2) sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; pilietybė; darbo vieta ir sąlygos; kalbos mokėjimas; šeimos ir socialiniai ryšiai; kitos susijusios aplinkybės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, 51 punktas), 3) kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10, 41–57 punktai; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai). Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad jurisdikcijai reikšmingas prašymo padavimo momentas, todėl jurisdikcijos pagrindai (pavyzdžiui, nuolatinė gyvenamoji vieta) nustatomi pagal prašymo padavimo momentą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gimė Jungtinėje Karalystėje. Nepilnametis N. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-02 lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), minėtą mokyklą lanko nuo 2017-09-04. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Jungtinės Karalystės teismui.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento Briuselis II bis 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai, kuriems pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) arba santuokos pripažinimo negaliojančia, turi jurisdikciją bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui; ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo jurisdikcija, nurodydama, kad klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nagrinėtini Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas sutikimo su Klaipėdos apylinkės teismo jurisdikcija spręsti minėtą klausimą nėra pateikęs.

22. 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) yra skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. išlaikymo klausimams, spręsti. Išlaikymo reglamento materialioji taikymo sritis apima visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, siekiant, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos Išlaikymo reglamento 11 konstatuojamoji dalis). Pagal Išlaikymo reglamento 1 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe (Išlaikymo reglamento 3 straipsnis). Taigi, bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kreditorių, t.y. nepilnamečių D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos, konstatuotina, kad klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra teismingas Jungtinės Karalystės teismui

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukiant santuoką nespręstini.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 155,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų, 22,02 Eur už VĮ „Registrų centras“ pažymas, 16,00 Eur už VĮ „Regitra“ pažymas, 42,00 Eur už vertimo paslaugas. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 1 155,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis 82 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. J. palikti santuokinę pavardę – Jasutė, atsakovui E. J. palikti jo pavardę – J..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo E. J. 1 155,02 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. J..

Priteisti iš atsakovo E. J. į valstybės biudžetą 5,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.