- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- M1-2030-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-01132-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorei I. S., advokatui Viktorui Dovidaičiui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydomam (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, iki patalpinimo į ligoninę dirbusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad nepakaltinamumo būsenoje smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, tai yra, kad jis 2018-01-05 apie 22.05 val. savo buvusios draugės A. E. C. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte konflikto metu sugriebė pastarąja už rankų ir jas stipriai suspaudęs tampė A. E. C. po kambarį.
Šiais veiksmais A. Č. buvo kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta nukentėjusiąja A. E. C. parodė, kad ji kartu su tėvais gyvena privačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš pusantrų metu ji išsiskyrė su A. Č., su kuriuo draugavo apie du metus. Po to A. Č. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau sugrįžęs 2017 metų vasarą vėl pradėjo ieškoti su ja kontakto, rašė žinutes, skambindavo. Ji pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo keistai elgtis, jis pradėjo jai rašyti apie norą nužudyti savo tėvą, pareiškė, jog jis su ja ir su kitais žmonėmis bendrauja mintimis, kad girdi jų balsus. Ji žinojo, kad (duomenys neskelbtini) rūkė „žolę“, jis to neslėpė. 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesiais A. Č. du kartus be priežasties buvo atėjęs pas ją į namus. Pirmąjį kartą, kai ji atidarė duris, (duomenys neskelbtini) buvo sučiupęs ją už rankų, tačiau tuoj pat paleido ir pasišalino. Antrąjį kartą ji rado (duomenys neskelbtini) gulintį svetainėje ant grindų. Jai visa tai atrodė keista ir nenormalu, todėl ji įkalbėjo (duomenys neskelbtini) nueiti pas gydytoją ir kartu su savo mama 2017 m. spalio gale ar lapkričio pradžioje nuvedė jį pas psichiatrą. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyti vaistai. 2018-01-05 vakare jai autobusu grįžtant namo, paskambino jos mama ir pranešė, kad įleido į namus (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo - buvo apie 22 val. - ji rado (duomenys neskelbtini) svetainėje pasiklojusį lovą. Ji pasiteiravo, kas vyksta, bet (duomenys neskelbtini) tiesiog šypsojosi, tada prie jos priėjo, sugriebė, berods, už dešinės rankos virš riešo ir pradėjo tempti link savęs gilyn į svetainę, rėkti "(duomenys neskelbtini)". Ji dar buvo su paltu, pradėjo stumti (duomenys neskelbtini) nuo savęs, iš jo ištrūko išsinėrusi iš palto ir nubėgo į antrą aukštą pakviesti tėvo. Mama tuo metu sugriebė (duomenys neskelbtini) už plaukų, o ji papurškė jam į akis ašarinių dujų. Kai grįžo iš antro aukšto (duomenys neskelbtini) buvo dar kartą ją sugriebęs už rankos, tačiau nestipriai. Pakvietusi tėvą ji išbėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai (duomenys neskelbtini) jai pirmą kartą sugriebė už rankos, ji juto fizinį skausmą, tačiau nestiprų, nes ji buvo su paltu. Į medikus ir į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, sužalojimų nepatyrė. Visas incidentas kol ji iškvietė policiją, tęsėsi kelias minutes, o pradžioje – iki kol ji ištrūko iš (duomenys neskelbtini) ir nubėgo į antrą aukštą, viskas truko apie 20 sekundžių.
Liudytoja – nukentėjusiosios A. E. C. mama R. C. parodė, kad 2018-01-05 apie 22 val. pas juos į namus (duomenys neskelbtini) atėjo buvęs dukros vaikinas A. Č., jis atėjo prie namo durų. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) perlipo kiemo vartus, nes varteliai buvo užrakinti. (duomenys neskelbtini) paskambino į duris, ji įleido jį į vidų, nes baiminosi, kad kitu atveju jis pasitiks jos dukrą kur nors stotelėje, nes (duomenys neskelbtini) dukrą šiek tiek persekiojo. Tada ji paslapčiomis paskambino dukrai, pranešė, kad yra atėjęs (duomenys neskelbtini), jos apsitarė ar nereiktų kviesti policijos. Ji taip pat paskambino (duomenys neskelbtini) tėvui, pranešė apie (duomenys neskelbtini) vizitą bei keistą elgesį. (duomenys neskelbtini) elgėsi neadekvačiai, jis vaikščiojo po namus, nuėjo į svetainę ir pasiklojo lovą. Jis nieko nesakė, tik sėdėjo ant lovos ir šypsojosi. Netrukus grįžo dukra, koridoriuje ji nusirengė paltą. Ją pamatęs (duomenys neskelbtini) pradėjo dar plačiau šypsotis, priėjęs sugriebė dukrą už rankų ir pradėjo tempti ją link lovos. Dukra išsivadavo ir nubėgo į antrą aukštą kviesti pagalbos, pažadino jau miegojusį tėvą. Tuo metu ji laikė (duomenys neskelbtini) sugriebusi už plaukų, neleisdama jam lipti paskui dukrą. Netrukus iš antro aukšto nusileido jos vyras ir taip pat bandė sulaikyti (duomenys neskelbtini). Dukra dar spėjo papurkšti (duomenys neskelbtini) į akis ašarinių dujų ir išbėgo į lauką, o ji su vyru namuose laikė (duomenys neskelbtini) iki kol į namus kartu su dukra atėjo policijos pareigūnai. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini) dukrai sukėlė ne tiek fizinį skausmą, kiek emocinį. Prieš šį įvykį buvo dar du keisti (duomenys neskelbtini) vizitai į jų namus, todėl ji su dukra buvo įkalbėjusios ir nuvedusios (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą, jam buvo skirti vaistai.
Liudytojas – nukentėjusiosios tėvas Z. C. (Z. C.) parodė, kad 2018-01-05 apie 22 val. jį pažadino į miegamąjį atėjusi žmona, kuri pasakė, kad į namus atėjęs buvęs dukters (duomenys neskelbtini) vaikinas A. Č. smurtauja prieš dukrą. Tuo metu jis jau buvo įmigęs, tačiau per miegus girdėjo pirmajame aukšte buvusios dukters pagalbos šauksmą „gelbėkit“. Jis atsikėlė, apsirengė ir kartu su žmona nusileido į pirmą aukštą, kur buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriam buvo į akis pripurkšta ašarinių dujų. Jis sugriebęs nulenkė (duomenys neskelbtini) galvą ir taip jį laikė iki kol atvyko policija. (duomenys neskelbtini) buvo ramus, nesipriešino. Žmona sakė iškviesti policiją. Netrukus atvyko policija ir (duomenys neskelbtini) išsivežė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Z. C. parodė, kad pas jį į miegamąjį atėjo dukra (duomenys neskelbtini) ir prašė pagalbos. Jis iš miegamojo kartu su dukra nusileido į svetainę ir pamatė buvusį dukros vaikiną A. Č., kuriam jau buvo į akis pripurkšta ašarinių dujų - jis rankomis trynė akis. Žmona jam greitai sakė, kad reikia sulaikyti A. Č., nes jis norėjo užpulti ir išprievartauti dukrą. Tada jis sugriebė (duomenys neskelbtini) už pakarpos ir neleido niekur eiti. Tai vyko koridoriuje prie svetainės. Dukra išbėgo iš namų, po to grįžo su policijos pareigūnais, kuriems jie perdavė A. Č. ( b.l. 24 ).
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. Č. tėvas K. Č. parodė, kad gyvena dviese su sūnumi (duomenys neskelbtini). Sūnui buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, dėl to jam skiriami vaistai. Jis matė pasikeitusį sūnaus elgesį, kai šis 2017 metais grįžo iš užsienio, tačiau negalvojo, kad tai taip rimta. Iki išvykimo į užsienį sūnus buvo ramus „naminis“ vaikas, todėl sūnaus psichikos sutrikimą jis sieja su pasikeitusia jo aplinka sūnui būnant užsienyje. Po šioje byloje tiriamo įvykio sūnus vieną mėnesį gulėjo (duomenys neskelbtini) klinikų psichiatrijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš ligoninės sūnus gėrė vaistus, po to jam leido injekcijas, situacija gerėjo, sūnaus girdimi balsai silpnėjo, dabar jie išvis dingo. Jis (liudytojas) kiek galėjo kontroliavo sūnaus vaistų vartojimą. Sūnus, dabar būdamas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje jokių pažeidimų nepadarė, (duomenys neskelbtini) neskambina. (duomenys neskelbtini) yra prislėgtas nežinomybės dėl buvimo psichiatrinėje ligoninėj perspektyvų, o jį, kaip tėvą, neramina atsirandantys sūnaus nauji kontaktai su psichikos negalią turinčiais asmenimis, todėl prašo neskirti sūnui priverstinio gydymo stacionare. Jis lanko sūnų ligoninėje kiekvieną savaitgalį. Kaip tėvas jis įsipareigoja prižiūrėti sūnų, kontroliuoti jo vaistų vartojimą, supranta, kad laukia ilgalaikis gydymas. Sūnus nenorėjo mokytis, nors kelis kartus buvo įstojęs į aukštąsias mokyklas, tačiau jis rasdavo darbų, turėjo savo pajamas, nors pilnai savęs ir neišlaikė. Sūnus niekada nebuvo agresyvus, juodu sutaria gerai, sūnus labai ramus, jis turi pažįstamų ratą, keletą draugų.
Teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė N. M. patvirtino savo išvadą, kad A. Č. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t.y. 2018-01-05, tiek ir šiuo metu nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Č. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Ekspertė teisme papildomai nurodė, kad A. Č. psichikos sutrikimas yra toli pažengęs, todėl tai reikalauja ilgalaikio kompleksinio gydymo stacionare, nes, jos įsitikinimu, artimųjų pastangomis to užtikrinti nėra galimybės.
Rašytiniai bylos duomenys
Tarnybiniame pranešime, 2018-01-05 surašytame vyr. patrulio E. U. nurodyta, kad 2018-01-05 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. G., apie 22 val. 20 min. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į namus įėjo nepageidaujamas asmuo, neišeina. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja A. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos buvęs draugas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), perlipęs per tvorą ir savarankiškai užėjęs namo, grasino pranešėjai susidorojimu, grasino, kad užmuš ją bei išprievartaus, ir griebęs ją už rankų sukėlė fizinį skausmą. Besigindama pranešėja papurškė ašarinių dujų ir pabėgo bei iškvietė policiją. Pranešėja paaiškino, kad tokiais veiksmais jis bandė jai sukelti fizinį skausmą bei ją išprievartauti. A. C. teigė, kad tai tęsiasi jau ilgai, kad A. Č. ateina dažnai ir grasina, bet pranešėja niekada nesikreipė į policiją. Tai pat A. Č. rašo grasinančias žinutes, pranešėja baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės ir prašo imtis veiksmų. Taip pat visą įvykį gali paliudyti R. C., gim. (duomenys neskelbtini), Z. C., gim. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 14 )
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. Č. kaltu pripažino ir parodė, kad buvo gydytas (duomenys neskelbtini) klinikose Neurologijos skyriaus Psichiatrijos skyriuje, turi psichinių sutrikimų, liga nustatyta 2018 metų sausio-vasario mėnesiais. Narkotinių medžiagų nevartoja. Anksčiau vartojo vaistus nuo nervų. A.E. C. pažįsta nuo 2014 m., iki 2016 m. rudens jie buvo pora, tačiau išsiskyrė. Tarp jų liko draugiški santykiai, kartais susirašinėdavo. 2017 metais išvažiavus į (duomenys neskelbtini), pavasarį jam prasidėjo psichikos sutrikimai, galvojo, kad su žmonėmis gali bendrauti mintimis. Į (duomenys neskelbtini) grįžo 2017 m. liepos 7 d., su A.E. C. bendravo minimaliai, žinojo kur ji gyvena, kažkiek pažinojo A.E. C. tėvus. 2018 m. žiemą jis mintimis susikalbėjo su A.E. C. ir suprato, kad jie susitaikė ir vėl yra pora. Priepuolių metu jis ir anksčiau mintimis bendraudavo su A.E. C., tik pas ją nevažiuodavo. Tada vakare po darbo nuvažiavo pas A.E. C. į namus, (duomenys neskelbtini), peršoko tvorą, nes, rodos, neveikė skambutis. Į namus jį įleido A.E. C. mama. Jis šiai nieko neaiškino, tylėjo, pirmame aukšte svetainėje paklojo lovą. Prieš tai jam lankantis pas A.E. C., kai jie draugavo, jam teko nakvoti jos namuose. Paklojęs lovą, rodos, ieškojo A.E. C.. A.E. C. motina buvo užėjusi į kambarį ir jo pasiteiravo, ar ketina likti nakvoti, jis jai nieko neatsakė. Su savimi turėjo atsinešęs tabako, varpos žiedą, kontraceptikus, tabakinę, piniginę, pasą. Varpos žiedą ir kotraceptikus pasiėmė, nes manė, kad užsiims meile su A.E. C.. A.E. C. prieš ateinant buvo mintimis pranešęs, kad ketina pas ją ateiti, suprato, kad jie vėl pora ir neprieštarauja, tai suprato mintimis. A.E. C. atėjus į namus, jis sugriebė ją už rankos ir tiesiog laikė, o ji bandė ištrūkti. Tuo metu jam atrodė, kad ji vaidina ir viskas netikra, daro tai tyčia. A.E. C. ištrūko, nežino kokiu būdu, gal jis ją paleido pats, neatsimena. Vėliau jam A.E. C. papurškė ašarinių dujų į akis, nes visa situacija buvo neadekvati, ir kad jį sutramdyti. A.E. C. tėvai bandė jį sutramdyti, tiksliai neatsimena kaip. Vėliau atėjo policijos pareigūnai ir uždėjo antrankius. A.E. C. buvo išbėgusi iš namų, kad paskambinti į policiją. Gailisi dėl įvykio. Šiuo metu tęsia gydymą, vaikšto pas psichiatrą į savo polikliniką, pastoviai vartoja vaistus. Prašo prie apklausos protokolo prijungti 2018-04-28 ranka rašytą paaiškinimą ( b.l. 29, 35 ).
Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertizė atlikta 2019-02-27 – 2019-03-26 ) nurodyta, kad A. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t.y. 2018-01-05, nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Č. šiuo metu nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Č. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje. A. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje ( b.l. 81-84 ).
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Baudžiamojo proceso kodeksas) XXIX skyriuje, kur 401 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Bylos išsprendimas teisme) numatyta, kad teismas bylą išsprendžia nutartimi ir, kad priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Taigi teismui sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių asmeniui taikymo, visų pirma yra privalu nustatyti, ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. To nenustačius, byla, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti nutraukta. Taigi nustačius, kad asmens elgesyje nėra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėties požymių, išnyksta prasmė išspręsti kitus aukščiau išvardintus klausimus, nurodytus Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalyje. Tuo pat metu tai reiškia, kad tiriamo įvykio metu asmeniui buvus nepakaltinamumo būsenoje arba tokioje būsenoje jam esant šiuo metu, tai savaime nėra pagrindas taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones.
Šioje byloje sprendžiama dėl priverčiamųjų medicinos priemonių A. Č. taikymo, kaltinant jį Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje tiriamo incidento betarpiškų dalyvių, tai yra nukentėjusiosios A. E. C. bei jos tėvų - R. C. ir Z. C. liudijimai apie jų namuose kilusio incidento su A. Č. eigą tarpusavyje buvo labai prieštaringi, o liudytojai, akivaizdu, negalėjo atriboti jų pačių matytų aplinkybių nuo kitų šeimos narių perpasakotų aplinkybių, taigi nukentėjusiosios tėvų liudijimai iš esmės buvo laisva įvykio interpretacija. Vis dėlto, incidento betarpiškų dalyvių - nukentėjusiosios ir liudytojos R. C. liudijimai pakankamai patikimai patvirtina, kad 2018-01-05 vėlai vakare – apie 22 val. į namus grįžus nukentėjusiajai A. E. C., kuri jau žiojo, kad namuose jos laukė buvęs vaikinas A. Č., tarp pastarųjų namo koridoriuje šalia svetainės iškart įvyko fizinis sąlytis, pasireiškęs tuo, kad prisiartinęs A. Č. sugriebė dar nespėjusiai net nusirengti palto nukentėjusiajai už rankos aukščiau riešo ir pradėjo traukti ją į svetainę, kurioje buvo pasiklojęs lovą, tuo pat metu žodžiais pakeltu tonu išreikšdamas ketinimą su nukentėjusiąja lytiškai suartėti. Nukentėjusioji priešindamasi išsivilko iš palto ir nubėgo į antrą namo aukštą kviesti į pagalbą tuo metu jau miegojusį tėvą, o liudytoja R. C. tuo metu laikė A. Č. sugriebusi už plaukų, kad šis nebėgtų nukentėjusiajai iš paskos. Netrukus grįžusi iš antro aukšto nukentėjusioji papurškė A. Č. į veidą ašarinių dujų ir palikusi A. Č. laikančius abu tėvus, pati išėjo iš namo, bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus ir į namus netrukus grįžo jau lydima pareigūnų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad A. Č. ją buvo dar kartą sugriebęs už rankos tuomet, kai ji nusileido iš antro aukšto, tačiau ši aplinkybė, pirma, nėra patikimai patvirtinta, antra, pati nukentėjusioji nurodė, kad dėl to ji jei ir juto skausmą, tai jis buvo nežymus, todėl ši aplinkybė nelaikytina reikšminga A. Č. veiksmų vertinimui.
Taigi šioje byloje vertintina, ar A. Č. sugriebimas nukentėjusiajai už rankos ir jos traukimas į svetainę pripažintinas skausmingu smurtiniu - baudžiamosios atsakomybės mastą atitinkančiu veiksmu.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir skausmo pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinės nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr.2K-164-895/2016).
Nustatyta, kad A. Č. sugriebė nukentėjusiajai už rankos šiai vilkint paltą, sugriebimas ir tempimas tetruko tol, kol nukentėjusioji išsinėrė iš palto - pastarosios teigimu – apie 20 sekundžių. Nors, kaip seka iš nukentėjusiosios ir liudytojos R. C. parodymų, incidentą lydėjo dar ir garsiai reiškiami žodžiai, tačiau jo metu nukentėjusioji nei buvo parkritusi, nei suriko ar kaip nors kitaip išreiškė realią dėl fizinio skausmo patiriamą kančią. Tai yra aplinkybės, rodančios, kad šiuo atveju vargu ar rankos sugriebimu per paltą nukentėjusiajai apskirtai galėjo būti sukeltas tikro fizinio skausmo pojūtis. Liudytojo Z. C. parodymai teismo posėdžio metu neva jis per miegus girdėjo dukters šauksmą „gelbėkite“, pirma, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, antra, toks liudijimas atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl teismo vertinamas kaip laisva interpretacija. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nei nukentėjusioji, nei liudijusi jos mama nenurodė, kad nukentėjusioji dėl jos rankos sugriebimo jautė tikrą skausmą. Priešingai, liudytoja R. C. parodė, kad jos dukrai tai buvo daugiau emocinis, o ne fizinis skausmas ir, kad atsitiktinėmis aplinkybėmis pamačiusi analogišką vaizdą , ji (liudytoja) to niekada nevertintų kaip nusikalstamo smurtavimo. Nukentėjusioji parodė, kad A. Č. sugriebus jos ranką ji jautė tam tikrą skausmą, tačiau ji neteigė, kad tai buvo stiprus, kankinantis skausmas. Nukentėjusioji po incidento nesikreipė į gydymo įstaigas, po sugriebimo ant jos rankos neliko jokių smurto žymių. Visų šių aplinkybių pakanka išvadai, kad dėl A. Č. veiksmo, kai šis sugriebė nukentėjusiajai už rankos ir traukė ją į svetainę, nukentėjusioji nepatyrė tokio fizinio skausmo, kuris siektų baudžiamosios atsakomybės mastą ir tai reiškia, kad A. Č. nepadarė Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraktina.
Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad pranešdamas teisėsaugos institucijoms apie patirtą smurtą nukentėjusioji A. E. C. nurodė aplinkybes, bylojusias apie kur kas pavojingesnį bei grėsmingesnį A. Č. elgesį. Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-05 apie 22 val. 20 min. jis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į namus įėjo nepageidaujamas asmuo ir, kad jis neišeina, o atvykus minėtu adresu juos pasitikusi pranešėja A. C. paaiškino, kad jos buvęs draugas A. Č., perlipęs per tvorą ir savarankiškai užėjęs namo, grasino pranešėjai susidorojimu, grasino, kad užmuš ją bei išprievartaus ir griebęs ją už rankų sukėlė fizinį skausmą. Besigindama pranešėja papurškė ašarinių dujų ir pabėgo bei iškvietė policiją. Pranešėja paaiškino, kad tokiais veiksmais jis bandė jai sukelti fizinį skausmą bei ją išprievartauti. A. C. teigė, kad tai tęsiasi jau ilgai, kad A. Č. ateina dažnai ir grasina, bet pranešėja niekada nesikreipė į policiją.
Vertindamas pastarąjį dokumentą apskritai tarp A. Č. ir nukentėjusiosios bei jos šeimos susiklosčiusių aplinkybių kontekste, teismas priėjo išvados, kad nukentėjusiosios pranešimu apie patiriamus grasinimus su ja susidoroti, nužudyti ar ją išžaginti veikiausiai tebuvo siekiama pagrįsti policijos pareigūnų iškvietimą, nors iš tikrųjų tokio pavojingo elgesio, koks buvo nurodytas pranešime, minėtą vakarą A. Č. nedemonstravo. Be kita ko, pažymėtina, kad tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojos R. C. parodymų apie to vakaro incidentą apskritai neseka išvada, jog A. Č. buvo sukėlęs ar ketino sukelti konfliktinę situaciją. Priešingai, teisme liudijusi R. C. parodė, kad atėjęs (duomenys neskelbtini), nors ir keistai elgėsi, tačiau jis buvo ramus, nieko nekalbėjo, šypsojosi. Liudytojas Z. C. taip pat nurodė, kad jo laikomas A. Č. nesipriešino, buvo ramus. Iš nukentėjusiosios bei jos tėvų liudijimų seka, kad dėl stebimo keisto ir neprognozuojamu tampančio elgesio jų nebetenkino bendravimas su A. Č., taigi ir netikėti šio vizitai į jų namus, tad, buvo dedamos pastangos realiai atsiriboti nuo A. Č., ko savo pastangomis (duomenys neskelbtini) šeima padaryti nebepajėgė. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje tai yra natūralus ir suprantamas šeimos noras. Taigi bylos duomenys leidžia teigti, kad minimą vakarą, kai A. Č. nekviestas atėjo į (duomenys neskelbtini) šeimos namus ir jam dar nepadarius nieko, dėl ko reikėtų kviesti policijos pareigūnus, R. C. apie A. Č. atėjimą paskambinusi pranešė tiek pastarojo tėvui, tiek į namus grįžtančiai dukrai bei su jais iš anksto aptarė policijos iškvietimo perspektyvą, kas vėliau ir buvo padaryta bei tapo vada pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Č. smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąja A. E. C..
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad A. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Šiuo atveju yra nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, tai yra nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl byla nutrauktina.
Baudžiamojo kodekso 403 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą.
Šioje byloje nekyla abejonių, kad A. Č. kenčia dėl lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos, dėl kurio jam reikalingas ilgalaikis gydymas, jo būklės stebėjimas.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. Č. tėvas K. Č. parodė, kad sugebėtų kontroliuoti sūnaus vaistų vartojimą ir juo pasirūpinti. Sūnus gyvena kartu su juo, juodu niekada nekonfliktuoja, jis (K. Č.) yra dirbantis pensininkas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. gyvena kartu su tėvu, iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio jis iš esmės gyveno įprastą gyvenimą: kurį laiką mokėsi, vėliau nuolat dirbo, turėjo savarankiškų pajamų, turi pažįstamų ratą. Byloje nėra duomenų, kad A. Č. būtų turėjęs kokių nors reikšmingų socialinių konfliktų. A. Č. teismo psichiatrų ekspertų, be kita ko, apibūdinamas kaip aiškios sąmonės, teisingai ir visapusiškai orientuotas, teisingai įvardinantis tyrimo tikslą, pakankamai koncentruojantis dėmesį, neturintis (nekonstatuojama) grubių atminties sutrikimų, skyriuje nesivaržantis aplinkos, vykdantis personalo nurodymus ir pan.
Vertindamas visas šias aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad A. Č. tinkamai rūpinsis jo tėvas K. Č., todėl A. Č. perduotinas globoti ir rūpintis tėvui K. Č..
Be to, esant A. Č. gydymo dėl psichikos sutrikimo poreikiui, jam nustatytinas medicininis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas nutaria:
nutraukti bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Č., nes nebuvo padaryta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių turinti veika.
Panaikinti A. Č. taikomą procesinės prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą - į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę.
Panaikinti A. Č. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Perduoti A. Č. globoti ir rūpintis tėvui K. Č..
Nustatyti A. Č. medicininį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šią nutartį A. Č., jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras per 20 dienų gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.