Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-962/2015 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei M. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/1/00170 pagal 2010 lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 dėl 7 700,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkė N. M. 2012 m. kovo 30 d. mirė, jos teisių perėmėjas M. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 str.), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo M. M. CK 5.53 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-91/2013), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitinka turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuotina, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė G. A. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-18/2012). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/1/00170 pagal 2010 lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 dėl 7 700,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkė N. M. 2012 m. kovo 30 d. mirė. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašu apie Palikimo priėmimo faktą (identifikavimo kodas 320120023690) nustatyta, kad palikėjos N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą 2012 m. gegužės 18 d. priėmė M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Antstolio M. L. išduotu 2012 m. rugpjūčio 18 d. turto apyrašu, kuris buvo sudarytas suinteresuoto asmens M. M. prašymu, į jį buvo įtraukta mirusios skolininkės skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/1/00170 pagal 2010 lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 dėl 7 700,42 Eur skolos išieškojimo, ir šioje apimtyje paveldėtojas palikimą priėmė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimu pareiškimu CK 5.63 straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su paminėtu motyvu. Visų pirma, pagal byloje nustatytus faktus, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. birželio 30 d. (CK 5.3 str. 1 d.). Iš byloje esančio 2012 spalio 10 d. turto arešto akto matyti, kad skolininkei N. M. nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtui uždėtas areštas buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre 2012 m. spalio 10 d., t. y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir išaiškinamais, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre tik tada, kai buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas sprendžia, kad ginčo atveju turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdiniui M. M. apie esančius skolininkės N. M. kreditorius, nes nesilaikyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Apeliantas laiko, kad išieškotojas nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatytos procedūros, teigia, jog nėra duomenų, jog išieškotojas apie esamus reikalavimus informavo laiku. Kaip jau nustatyta apeliantas palikimą priėmė pagal antstolio M. L. kontoroje 2012 rugpjūčio 18 d. sudarytą turto apyrašą, į kurį įtraukta ir mirusios skolininkės skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/15/00170 – 7 700,42 Eur, ir šioje apimtyje paveldėtojas palikimą priėmė. Atsižvelgdamas į išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, antstoliui M. L. sudarius turto apyrašą, į kurį buvo įtraukta mirusios skolininkės skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/15/00170 dėl 7 700,42 Eur išieškojimo, ir šioje apimtyje paveldėtojas palikimą priėmė, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Byloje nėra duomenų, kad įpėdinis ginčijo šią skolą ar nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto, remdamasis tuo, jog apie tokį reikalavimą jam nebuvo nustatyta tvarka pranešta. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusį skolininką naujais skolininkais.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.