Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., D. D., M. M., A. M. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos Z. B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2005 m. lapkričio 16 d. Z. B. M. nupirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nupirktas tuo tikslu, kad jame, po to, kai gaisro metu sudegė pareiškėjo namas, pareiškėjas turėtų kur gyventi. Nurodė, kad Z. B. M. buvo ištekėjusi už J. J., kuris taip pat yra miręs. Taip susiklostė aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name iki jos mirties ir liko ten gyventi po motinos mirties, nes pareiškėjo broliai ir sesuo - M. M., E. M., A. M. ir D. D. žinojo, kad gyvenamasis namas buvo nupirktas pareiškėjui. Nuo gyvenamojo namo įsigijimo momento pareiškėjas atliko visus būtinus einamuosius remonto darbus, naudojosi ir rūpinosi namu kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius. Namas pastatytas 1900 metais, tad buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Namas šildomas krosnimi, tad pareiškėjas rūpinosi malkomis, taip pat prižiūrėjo kitus namo priklausinius, juos remontavo ir tik iškilus būtinybei sudaryti su elektros tiekėju naują sutartį, pareiškėjas suprato, jog nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o namas nuosavybės teise priklauso mirusiai motinai Z. B. M. Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Testamento Z. B. M. surašiusi nebuvo, pareiškėjo broliai ir sesuo dėl mamos palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė, nes žinojo, jog motinos paskutinė valia buvo palikti namą pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas iš karto po motinos mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, visą šį laiką namą valdo teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai, niekas pretenzijų į šį turtą nėra pareiškęs, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdo faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys M. M., E. M., A. M. ir D. D., kuriems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. M. tėvai Z. B. M. ir E. V. M. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Z. B. M. sudarė santuoką su J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje su J. J., 2005 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės Reginos Lemežienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Z. B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko iš E. K. nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Z. B. M. nuo 1991 m. birželio 13 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), ir mirties liudijimo Nr. 468109 duomenimis (duomenys neskelbtini) mirė Kretingoje. Po Z. B. M. mirties nei jos vaikai, nei sutuoktinę pergyvenęs J. J., į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, Z. B. M. testamento sudariusi nebuvo. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis Z. B. M. sutuoktinis J. J. turėjo du sūnus P. J. ir J. J., kurie mirė dar iki J. J. mirties (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo traukiami į bylą suinteresuotais asmenimis. Telšių regiono atliekų tvarkymo centro pažyma dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, UAB „Ignitis“ informacinis pranešimas apie suvartotą elektros energiją patvirtina, kad įsiskolinimo už paslaugas, suteiktas (duomenys neskelbtini), nėra. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra sunykęs ar apleistas.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, tai, kad pareiškėjo motinos Z. B. M. gyvenamoji vieta nuo 1991 m. buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), kur ji ir mirė, duomenys, patvirtinantys, kad už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas įsiskolinimų nėra, tai, kad suinteresuoti asmenys D. D., M. M. , E. M. ir A. M. prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimo ir pareiškime nurodytų aplinkybių nereiškė, leidžia susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad pareiškėjas V. M. iki motinos Z. B. M. mirties, o taip pat ir po jos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas V. M. priėmė savo motinos Z. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos Z. B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.