Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistojo O. G. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo

O. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir jam skirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš O. G. nukentėjusiajai I. V. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai – 2672,82 Eur nuteistojo ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nuteistas už tai, kad 2013 metais, laikotarpiu nuo liepos 13 d. 22 val. iki liepos 14 d. 02 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, kuriam paskelbta paieška, sodo namelyje, priklausančiame O. V., ten vykusių išgertuvių metu naudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. V., tai yra suduodami daugybinius smūgius nukentėjusiajai I. V. rankomis ir kojomis į galvos sritį bei kūno korpusą, tuo padarydami jai kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, abiejų ausų kaušeliuose, kaklo abiejose pusėse, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, nugaros dešinėje pusėje, juosmens abiejose pusėse, kairiame klube, abiejuose sėdmenyse, abiejuose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos nugarinio paviršiaus – išorinės kulkšnies srityje ir kairės rankos V-ame piršte, odos nubrozdinimus dešiniajame kelyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, bei kitam asmeniui panaudojant prieš nukentėjusiąją I. V. psichologinį smurtą, grasinant ją pasmaugti, užmušti ir pakarti, tuo palaužė nukentėjusiosios galimybę priešintis ir privertė nukentėjusiąją I. V. prieš jos valią tenkinti jo bei kito asmens lytinę aistrą oraliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. G. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį, šią aplinkybę nustatant O. G. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas įvertino ir kitas apeliaciniame skunde nuteistojo akcentuojamas aplinkybes (jo vaidmuo nusikaltimo padarymo metu, kritiškas požiūris į nusikalstamą veiką), todėl, nenustačius jokių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo tomis pačiomis aplinkybėmis bausmę švelninti. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad O. G. anksčiau teistas ne vieną kartą, kad šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir, priešingai nei teigia nuteistasis, ši aplinkybė ne lengvina, o sunkina jo teisinę padėtį, kaip teisingai konstatuota ir nuosprendyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad O. G. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau iki suėmimo niekur nedirbo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, ankstesnių įvairių nusikalstamų veikų, daugiausia vagysčių, darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Todėl O. G. ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik teismo nustatyto dydžio su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti O. G., padariusį nusikalstamą veiką, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius duomenų, rodančių, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, ir apeliantui nepateikus jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas.

Nuteistasis O. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo išieškoti 2672,82 Eur ekstradicijos išlaidų. Nuteistojo argumentas, kad iš jo be pagrindo yra išieškotos Policijos departamento turėtos proceso išlaidos, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad iš karto po nusikaltimo padarymo O. G. išvyko iš Lietuvos, policijos pareigūnams jo neradus, buvo priimtas nutarimas dėl jo pripažinimo įtariamuoju, tą pačią dieną paskelbta jo paieška. Nustačius jo buvimo vietą Didžiojoje Britanijoje, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir išduotas Europos arešto orderis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog O. G. į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Nuteistojo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie paskelbtą jo paiešką, nepagrįsti, kadangi byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad jo motina A. G. buvo informuota apie O. G. paiešką ir buvo įsipareigojusi apie tai jam pranešti. Tai, kad įtariamasis žinojo apie padarytą nusikalstamą veiką, patvirtina jo paties parodymai, kuomet jis nurodė apie įtarimus sužinojęs, praėjus maždaug mėnesiui laiko, jam būnant Anglijoje. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011 ir kt.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas visiškai teisėtai ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo O. G..

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo O. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 54,08 Eur (t. 2, b. l. 142-143). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš O. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo O. G. apeliacinį skundą atmesti.