Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-651-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
1A-701-651-2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01612-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Nuteistasis
D. S., V. D.
Advokatai
Jovita Usonytė, Olegas Romanovas
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-651/2014

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01612-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; (S) 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.2;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,nuteistajam V. D., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-10-09 iki nuosprendžio paskelbimo. D. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-10-14 iki nuosprendžio paskelbimo. V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista solidariai iš D. S. ir V. D. 4616 Lt turtinės žalos atlyginimas M. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir V. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į butą, pagrobė svetimą turtą, t. y. turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-10-07, laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. D. visrakčiu atrakinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir tokiu būdu įsibrovus į butą, D. S. ir V. D. pagrobė M. K. priklausantį turtą: 50 Lt vertės 0,7 l talpos vieną butelį viskio „Jim Beam“, 70 Lt vertės l litro talpos vieną butelį viskio „Jim Beam“, 60 Lt vertės 0,7 l talpos vieną butelį vyno „Portvein“; 20 Lt vertės vieną butelį degtinės; 60 Lt vertės vieną pakuotę su keturiais buteliukais viskio po 100 ml talpos; 50 Lt vertės vieną pakuotę su trimis buteliukais alyvuogių aliejaus po 100 ml talpos; 2200 Lt vertės vieną fotoaparatą „Nicon“; 350 Lt vertės kvepalus „Chanel“, 6 Lt vertės cilindro formos taupyklę; vieną šimtą litų; 300 Lt vertės vieną geltono aukso grandinėlę ant rankos, 300 Lt vertės vieną geltono aukso grandinėlę su pakabuku, 600 Lt vertės vieną balto aukso su geltono aukso intarpais žiedą; 200 Lt vertės vieną balto aukso žiedą; 250 Lt vertės vieną geltono aukso žiedą su akutėmis. Tokiu būdu D. S. ir V. D. pagrobė 4616 Lt vertės turtą, priklausantį M. K..

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. nesutinka su teismo nuosprendžiu, kadangi mano, jog teisėja priėmė iš anksto susidarytą sprendimą dėl jo bendrininko V. D., tai reiškia, kad jos toks išankstinis nusistatymas pasireiškė nuosprendyje ir dėl jo. Prašo teismą dar kartą teismo posėdyje atlikti teisminį tyrimą. Todėl prašo iškviesti į teismą gydytoją-narkologą, kad nustatytų objektyvią išvadą apie jo būseną duodant pirmus parodymus (sulaikymo metu jis buvo labai girtas – 2,73 promilės). Nurodo, kad remiantis šiais neatitinkančiais tikrovės parodymais jį ir nuteisė. Taip pat apeliantas prašo visiškai išteisinti V. D., kadangi jis jį suklaidino pasakęs jam, kad gyvena pas savo sugyventinę adresu (duomenys neskelbtini) ir pakvietęs jį šiuo adresu lyg į savo namus, kad atsiskaitytų su juo už skolą daiktais iš savo buto. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė jis vienas ir dėl to visiškai prisipažįsta, apeliantas prašo taikyti BK 64 straipsnį. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo atlikti jo parašo, esančio ant pirmųjų parodymų protokolo, grafologinę ekspertizę, kad ekspertas galėtų pateikti tikslią išvadą apie tai, kokios būklės būdamas jis pasirašė tuos parodymus, nes jam nepakako 15 valandų išblaivėti, kadangi serga hepatitu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendį panaikinti ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis neatitinka tikrovės. Nurodo, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nuosprendį, prieš tai yra priėmusi jam tris apkaltinamuosius nuosprendžius, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka. Mano, kad teisėja yra suinteresuota ir baudžiamąją bylą naudoja kaip susidorojimą su juo. Apeliantas teigia, kad byloje tapo kaltinamuoju tik todėl, kad atsidūrė ne vietoje ir ne laiku, byla prieš jį buvo sufabrikuota. Liudytojų, kurie sakė tiesą, parodymai buvo nesislapstant ignoruojami, jo ir D. S. prašymai atmetami. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog jis turėjo suprasti, kad butas ne D. S.. Jo manymu, kaip jis galėjo suprasti, kad butas ne D. S., jeigu pats nukentėjusysis M. K. aiškiai pasakė, kad kai grįžo namo, tik po kiek laiko pastebėjo, kad kažkas dingo. Pažymi, jog jis nuo pirmos dienos prašė akistatos su D. S., kad sužinotų, kodėl šis jį apkalba. Apeliantas nurodo, kad jis neneigė, kad buvo tame bute, bet jis apie vagystę nieko nežinojo. Teigia, kad jam ramybės neduoda dėl jo praeities, tai yra neteisinga, jis buvo apkalbėtas D. S. ir kitose bylose. Jo manymu, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundo.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai V. D. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš V. D. 2013-10-14 įtariamojo apklausos protokolo nustatyta, jog jis parodė, kad 2013 m. spalio mėn., neatsimena kokią tiksliai dieną, atsitiktinai sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio pavardės nežino, o jo vardas galbūt D.. Jie senamiestyje pasikalbėjo, senajame turguje užėjo į barą, išgėrė alaus, vėliau buvo nuėję pasivaikščioti iki Jono klanelio, bet į butą (duomenys neskelbtini), nei 2013-10-07, nei kokią kitą dieną su juo nebuvo nuėjęs ir jokios vagystės nedarė (t. 1, b. l. 177–178). 2014-02-17 įtariamojo apklausos metu V. D. jau tiksliai nurodo sutikto asmens vardą ir pavardę, t. y. D. S., ir parodo, kad pastarasis jam buvo skolingas 1000 Lt, ir pasiūlė skolą atiduoti daiktais. Parodė, kad D. S. jam pasiūlė nueiti į butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sugyventinė ar tai draugė, ir minėtame bute pasižiūrėti daiktų, kuriuos atiduotų kaip skolą. V. D. parodė, kad jis liko stovėti laiptinės apačioje, nes taip jam liepė, o D. nuėjo į viršų. Po 5–7 min. sugrįžo ir pakvietė jį užeiti į butą. D. jam pasakė, kad yra susipykęs su savo sugyventine, ir paprašė padėti surinkti iš buto jo daiktus. Tada jis, nieko neįtardamas, padėjo surinkti daiktus, t. y. alkoholinius gėrimus, auksinius papuošalus, fotoaparatą, kvepalus ir kitus įvairius daiktus, kurių nepamena, jis dėjo tai, ką sakė dėti pats D.. V. D. parodė, jog daiktus vėliau D. nunešė į lombardą, iš gautų 600 Lt jam D. kaip skolą atidavė 400 Lt. Jis nežinojo, kad D. užėjo į svetimą butą (t. 1, b. l. 181–182). Iš nuteistojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis parodė, kad bute jis paėmė tik 2 butelius „Jim Beam“, butelį vyno „Portvein“ ir 3–4 viskio buteliukų rinkinį, D. S. paėmė fotoaparatą (t. 2, b. l. 177). Kaip matyti iš nuteistojo parodymų, nuteistasis nuo pat pradžių painiojosi, jo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs. Pirmosios apklausos metu nuteistasis V. D. parodė neva išvis nežino S. pavardės ir tikslaus vardo, tačiau jau sekančios apklausos metu tiksliai įvardija sutikto asmens vardą ir pavardę. Pirmosios apklausos metu V. D. parodo, kad bute (duomenys neskelbtini), išvis nėra buvęs, tačiau sekančios apklausos metu ne tik parodo, kad buvo minėtame bute, bet tiksliai įvardija, kokius daiktus paėmė iš buto, t. y. ėmė ir dėjo tai, ką sakė dėti D. – alkoholinius gėrimus, auksinius papuošalus, fotoaparatą. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigia, kad paėmė tik alkoholinius gėrimus. Taigi nuteistojo V. D. parodymai yra visiškai nenuoseklūs, o jo iškelta versija, kad D. S. buvo jam skolingas ir jis, eidamas į butą (duomenys neskelbtini), manė, kad eina pas D. S. sugyventinę, yra visiškai nelogiški. Iš nukentėjusiojo M. K. parodymų nustatyta, jog bute yra daug sportinių apdovanojimų, jie yra matomoje vietoje, todėl akivaizdu, kad V. D. turėjo kilti įtarimas, jog jie atėjo į svetimą butą. Be to, jis pats parodė, kad imdamas daiktus, klausė D. S., ar nekils problemų dėl imamų daiktų, tai tik parodo, kad jis suvokė, jog ima svetimus daiktus, ir suvokė, kad į butą pateko neteisėtai. Juo labiau, kad jam D. S. sakė, kad yra susipykęs su tariama sugyventine. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent V. D. sugyventinės L. D. bute buvo rasti įrankiai – visrakčio ir sverto komplektas, kurie skirti atrakinti spynos užraktą.

Tai, kad apvogti buto ėjo kartu su V. D., nuo pirmos apklausos parodė ir V. S.. Iš nuteistojo V. S. 2013-10-10 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog 2013-10-07, apie 11.30 val., susitiko su V. D., kurį pažįsta jau seniai, visų aplinkybių nepamena, nes tuo metu buvo labai girtas, apie ką kalbėjo su V., nepamena, bet nieko iš anksto neplanavo. Neatsimena kaip, bet kartu su V. atėjo į butą (duomenys neskelbtini), nepamena, ar jis, ar V., ar kartu sugalvojo nueiti į bet kokį butą jį apvogti, nes tuo metu nei jis, nei V. neturėjo pinigų, niekur nedirbo. Atėjus į (duomenys neskelbtini), jis paskambino į duris, bet durų niekas neatidarė, tada V. nepamena, kaip – ar raktu, ar kokiu daiktu – atrakino duris, durų nelaužė. Kai V. atrakino duris, užėjo kartu su juo į buto vidų, apžiūrėjo, ar nieko bute nėra, kokie yra daiktai. Bute rado medžiaginį juodos spalvos maišą su rankenėlėmis ir iš pradžių iš spintos sudėjo alkoholiniu gėrimus, neatsimena, kiek, tada iš kito kambario pagrobė auksinius papuošalus, kokie buvo papuošalai, neatsimena, tiesiog viską dėjo į tą patį maišą. Taip pat pagrobė taupyklę, kurioje buvo pinigai, kiek buvo, nežino. Taip pat neatsimena, iš kurios vietos pagrobė fotoaparatą „Niccon“, kvepalus. Visus daiktus krovė į maišą kartu su V. D.. Išėjus, jis pasiėmė tik vieną butelį degtinės, kitus daiktus pasiėmė V., ką jis darė su daiktais, nežino (t. 1, b. l. 116–117). Iš šių nuteistojo D. S. parodymų nustatyta, jog duris atrakino V. D., o kaip jau minėta, būtent pas pastarąjį ir buvo rasti įrankiai atrakinti spynos atraktą. Nors nuteistasis D. S. vėliau keitė parodymas teigdamas, kad jis V. D. apkalbėjo, kad buvo girtas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie jo parodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. buvo sulaikytas 2013-10-09 20.34 val. ir nors jam buvo nustatytas 2,78 promilių girtumas, tačiau jo apklausa buvo vykdoma ne tą pačią dieną, o 2013-10-10 11.30 val. Iš liudytojos V. K. parodymų nustatyta, jog apklausos metu buvo akivaizdžiai matyti, kad D. S. blaivus, nebuvo jokių nei kalbos, nei judesio sutrikimų. Be to, iš 2013-10-10 įtariamojo apklausos protokolo nustatyta, kad D. S. savo ranka aiškiai ir tvarkingai parašė, jog perskaitė parodymus, surašyta teisingai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo duotais parodymais. Tuo tarpu vėlesni jo parodymai yra visiškai nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu D. S. parodė, kad V. D. nematė, kaip jis dėjosi auksą (t. 2, b. l. 176), tačiau pats V. D. 2014-02-17 įtariamojo apklausos metu parodė, kad padėjo D. S. surinkti daiktus, t. y. alkoholinius gėrimus, auksinius papuošalus, fotoaparatą, kvepalus ir kitus įvairius daiktus, kurių nepamena, jis dėjo tai, ką sakė dėti pats D. (t. 1, b. l. 181–182) ir tik teisiamojo posėdžio metu po D. S. parodymų V. D. parodė, jog paėmė tik alkoholinius gėrimus bei matė, kaip D. S. pasiėmė fotoaparatą (t. 2, b. l. 177). Taigi iš paminėtų nuteistųjų parodymų matyti, jog jų parodymai iš esmės prieštaringi, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip siekis padėti V. D. išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. D. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo M. K., liudytojos V. K., nuteistojo D. S. parodymais, apžiūros, kratos protokolais, specialisto išvadomis bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga ir jis pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo.

Iš nuteistojo D. S. apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo išteisinti V. D., tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo reikalavimų nepasisako, kadangi dėl V. D. kaltės pasisakyta sprendžiant V. D. apeliacinio skundo pagrįstumą.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti BK 64¹ str. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 64¹ straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. minimas straipsnis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švelninama tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje nėra paminėtame įstatyme įtvirtintų sąlygų, t. y. byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl šiuo pagrindu mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ir paskirta bausmės rūšis bei jos dydis nesukelia abejonių.

Dėl nuteistojo D. S. teiginių, jog teismas turėjo prieš jį išankstinį nusistatymą pažymėtina, jog tai tik subjektyvi apelianto nuomone, nepagrįsta jokiais duomenimis. Vien tai, kad teismas byloje padarė apeliantui nepalankias išvadas, nereiškia, kad jis netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neatsakė į esminius byloje keliamus klausimus. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nusistatymo prieš jį atmesti kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų D. S. ir V. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Zigmas PociusEduardas Maškevičius