Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo T. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK T. G. 2013-08-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-08-08 d. 21.00 val. Lentvaryje Trakų g. vairavo transporto priemonę automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,49 promilės neblaivumo laipsnis), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, anot apelianto, priimdamas skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl liudytojų apklausos svarbos ir įrodymų vertinimo tokios kategorijos bylose. Vien tik pareigūnų teikiama informacija, kurios nepatvirtina iš kitų šaltinių gauti duomenys, o jų buvo prašoma išreikalauti, nėra pakankama padaryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Taip pat teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos taikant nekaltumo prezumpcijos principą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, T. G. teigimu, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas surašytas išimtinai tik liudytojų liudijimu ir nepilnai ištirtais policijos pareigūnų pateiktais įrodymais, neteisingai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus (paviršutiniškai atliktą ekspertizę), be jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o tik pateikiant bendrojo pobūdžio išvadas be jų turinio (argumentų analizės). Tai duoda pagrindo manyti, kad ATP byla išnagrinėta nevisapusiškai, todėl aišku, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir ATP bylą išnagrinėjo neapibrėžto kaltinimo ribose. Šiuo konkrečiu atveju skiriasi policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas laikas ir ATP protokole nurodytas laikas, todėl konstatuotina, kad teismas absoliučiai neatskleidė administracinio teisės pažeidimo padarymo esmės.

Be to, lygybės prieš įstatymą principo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė tai, kad priimtas nepagrįstas nutarimas, o būtent, iš skundžiamo nutarimo (nors byloje esanti medžiaga liudija visiškai ką kita) galima susidaryti neginčijamą ir akivaizdžią nuomonę (netgi, įžvelgti tam tikrą teismo išankstinį (a priori) susiformavusio teisinio įvertinimo buvimą), kai policijos pareigūnų liudijimas (nors ir prieštaraujantis byloje rašytiniams įrodymams) yra vertinamas ir laikomas priimtinu įrodymu, o mo („paprasto LR piliečio“) argumentai atmetami ir nevertinami.

Nagrinėjamu atveju, anot T. G., teismas neištyrė visų administracinės bylos aplinkybių, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, savo sprendimą priėmė vadovaudamasis neišsamiu ir prieštaringu Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu bei policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais. Nežinant tikslaus automobilio stabdymo laiko, ekspertizės akte nurodytas sustabdymo laikas (21 val.) nelaikytinas teisingu, todėl ekspertizės išvadomis remtis negalima. Be to ekspertizė atlikta paviršutiniškai, t.y. teismo ekspertizėje nieko nepasisakyta apie alkotesterio parodymų (testų) rezultatus, kurie atlikti 22 val. 10 min. ir 22 val. 35 min. medicinos įstaigoje. O būtent, teismo ekspertė rėmėsi tik 2003 metų mokslinio redaktoriaus „Psichiatrija“ nuostatomis, tačiau neanalizavo objektyvių duomenų, susijusių su alkoholio koncentracijos mažėjimu konkretaus tiriamojo asmens atžvilgiu. Išanalizavus visus 3 alkotesterio parodymus, matyti, kad per 1 minutę jo alkoholio koncentracija mažėjo 0,0016 %.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. G. padarė vieną iš grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais kėlė didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininko manymu, Trakų rajono apylinkės teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą T. G. atžvilgiu.

T. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. G. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas T. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o būtent – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R322787, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Vilniaus apskrities VPK Trakų PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio Arvydo Janulevičiaus tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymų kvitas, patikros sertifikatas Nr. 1236575, specialisto išvada Nr. T-A 7570/13(01), medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1110, teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-93/2013, o taip pat teisme duoti liudytojų Vilniaus apskrities VPK Trakų PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulių Arvydo Janulevičiaus ir Oleg Jurgelevič parodymai, išanalizavo ir tinkamai įvertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog blaivumo testas galimai buvo atliktas iš karto pavartojus alkoholio, t.y. nebuvo įsitikinta, ar nuo to momento, kai vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, iki patikrinimo momento praėjo ne mažiau kaip 15 minučių, taip pat keliami T. G. vairuojamo automobilio sustabdymo laiko, alkotesterio antgalio originalumo, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų prieštaringumo, teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-93/2013 pagrįstumo klausimai.

Alkotesterio Lion alcometer 500 naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad, prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko negėrė bent 15-20 minučių. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog tiek patrulis A. Janulevičius, tiek O. Jurgelevič nurodė, jog visada klausia, ar vartojo alkoholį ir prieš kiek laiko vartojo alkoholį, o alkotesterį duoda, kaip ir nustatyta – praėjus 15 min. po alkoholio vartojimo ir 2 min. po cigaretės rūkymo, todėl ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra vartojęs alkoholį mažiau, kaip prieš 15 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, T. G. nurodė, jog buvo išgėręs butelį alaus, tačiau nenurodė, jog jį buvo išgėręs neseniai, t.y. nepraėjus 15-20 min. iki patikrinimo momento, nors jis ir pažymėjo, jog pareigūnai davė tik vieną kartą pasitikrinti blaivumą, tačiau šitos aplinkybės nesiejo su laiku, praėjusiu po alkoholio išgėrimo, juo labiau, kad apklausiamas teismo posėdyje jis pažymėjo, jog „pasakiau, kad neseniai vartojau skardinę alaus, gal konkretaus laiko nenurodžiau“. Versiją, kad lemiamą įtaką jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo tai, kad po alkoholio pavartojimo iki jos neblaivumo tikrinimo buvo praėję mažiau nei 15 minučių, iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas, aukštesnės instancijos teismo nuomone, pripažintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnas laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatęs, kad alkoholio koncentracija T. G. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas T. G. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją. Taip pat nėra duomenų, kad T. G. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas atsisakė išreikalauti iš policijos įstaigos duomenis apie tai, ar policijos pareigūnų naudoto blaivumui nustatyti alkotesterio antgalis yra originalus, tačiau šis apelianto reikalavimas yra perteklinis, kadangi byloje yra alkotesterio patikros sertifikatas Nr.1236575, kuriame nurodyta, kad alkotesteris Lion alcometer 500 Nr. 18877 yra tinkamas naudoti iki 2013-09-24, o iš 2013-10-15 Vilniaus apskrities VPK Trakų PK Viešosios policijos skyriaus rašto Nr. 10-87-S-13098 matyti, kad antgaliai alkotesteriams išduodami centralizuotai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (b.l. 9, 28). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnas O. Jurgelevič, užfiksavęs T. G. pažeidimą, yra pasirašytinai susipažinęs su prietaiso „Lion alcometer 500 naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamą įskaitą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiama nutartis priimta vadovaujantis neišsamiu ir prieštaringu Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog tai yra tik pažeidėjo subjektyvi nuomonė. Trakų rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. G. teismui pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 7570/13(01), o taip pat į tai, kad neblaivumo (girtumo) laipsnis yra svarbus, siekiant nustatyti, ar T. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstai paskyrė šioje byloje ekspertizę, kurios išvadomis abejoti nėra pagrindo. Būtent šia ekspertize ir buvo atsakyta į teismo pateiktą klausimą, jog T. G. apie 21 val. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje.

Apeliaciniame skunde T. G. atkreipia dėmesį, jog skiriasi policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas laikas ir ATP protokole nurodytas laikas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad 2013-08-08 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 322787 nurodyta, kad T. G. vairavo automobilį neblaivus 2013-08-08 21 val., o 2013-08-09 Tarnybiniame pranešime nurodytas laikas – 20.45 val. nelaikytini esminiu prieštaravimu. Byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, T. G. padarė teisės pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde yra pateikiama nemažai deklaratyvių teiginių bei samprotavimų, konkrečiai nesusijusių su padarytu teisės pažeidimu bei jo aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 gruodžio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.