- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- eI-6266-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01362-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- L. D.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui L. D. dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti pareiškėjai iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas, ir L. D.) 81,60 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad L. D., deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir atsižvelgiant į jo 2016-06-09 pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – prašymas-paraiška), nuo 2016-06-01 iki 2016-09-01 buvo paskirta ir mokama 81,60 Eur dydžio socialinė pašalpa per mėnesį, kuri jo prašymu buvo pristatoma per UAB „Bastaras“.
2018-08-10 tikrinant turimas duomenų bazes paaiškėjo, kad L. D. laiku neinformavo Socialinių išmokų poskyrio apie tai, kad jam nuo 2016-06-13 Lietuvos darbo biržoje paskirta mokymo stipendija. Tuo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. SP1-3259 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos L. D.“ nuo 2016-08-01 socialinės pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas ir nuo 2016-07-01 iki 2016-08-01 nustatyta permokėta 81,60 Eur socialinės pašalpos suma, nes pagal Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo pateiktą informaciją L. D. 2016 m. liepos mėnesio (testuojamo laikotarpio) pajamų suma viršijo valstybės remiamų pajamų dydį (102,00 Eur). 2016-08-18 L. D. jo prašyme-paraiškoje nurodytu adresu buvo išsiųstas minėto įsakymo nuorašas su lydraščiu, reg. Nr. (23.45.)-SP13-6897, kuriuo jis informuotas apie susidariusią permoką ir jos grąžinimo tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjui iki nurodyto termino negrąžinus permokos, 2017-01-23 ir 2017-09-27 išsiųsti priminimo raštai, reg. Nr. (23.45.)-SP13-737 ir reg. Nr. (23.45.)-SP13-8529, kuriais jis buvo raginamas grąžinti permoką, tačiau L. D. iki šiol 81,60 Eur permokėtos socialinės pašalpos negrąžino.
Atsakovas neatvyko. Jis pateikė prašymą leisti sumokėti negrąžintą socialinę pašalpą per 3 mėnesius. Nurodo, kad jo turtinė padėtis sunki, gauna 400 Eur darbo užmokestį, 50 procentų išskaičiuoja antstoliai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jos atstovui nedalyvaujant. Negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Paramos įstatymas). Paramos įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Paramos įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Paramos įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Paramos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.
Byloje nustatyta, jog atsakovas 2016-06-09 Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Atsakovui buvo paskirta mokėti po 81,60 Eur socialinę pašalpą nuo 2016-06-01 iki 2016-09-01. L. D. 2016-06-13 Lietuvos darbo biržoje paskirta mokymo stipendija, tačiau jis apie tai neinformavo Socialinių išmokų poskyrio. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. SP1-3259 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos L. D.“ nuo 2016-08-01 socialinės pašalpos mokėjimas nutrauktas ir nuo 2016-07-01 iki 2016-08-01 nustatyta permokėta 81,60 Eur socialinė pašalpa, nes pagal Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo pateiktą informaciją L. D. 2016 m. liepos mėnesio (testuojamo laikotarpio) pajamų suma viršijo valstybės remiamų pajamų dydį (102,00 Eur).
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų - per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Byloje neginčijama, kad atsakovas nevykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
Byloje nustatyta ir įrodyta, jog paramos teikimo laikotarpiu atsakovo socialinė padėtis keitėsi ir šios aplinkybės turėjo įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą. Atsakovas apie šią aplinkybę nepranešdamas pareiškėjai per vieno mėnesio terminą, neįvykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte reglamentuotos prievolės, todėl atsakovas privalo grąžinti neteisėtai gautą socialinę paramą arba ją sumokėti dalimis. Atsakovas pripažįsta permokėtą socialinę pašalpą ir ketina ją sumokėti dalimis.
Nustačius, kad 81,60 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs socialinės pašalpos permokos, pareiškėjos prašymas tenkinamas pilnai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš L. D. priteisiama 81,60 Eur socialinės pašalpos permoka.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Atsakovas prašo dėl sunkios jo turtinės padėties sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos - duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2495-911/2018 priteisė iš atsakovo L. D. 1186,94 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai bei teismo išlaidas valstybei; yra išduoti vykdomieji raštai dėl teismo sprendimo vykdymo. SoDra duomenimis nustatyta, jog atsakovas dirba UAB „Mano aplinka“, jo darbo užmokestis mažas, nuo 384 Eur iki 407 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl tenkinamas jo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 3 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti pilnai.
Priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovo L. D. 81,60 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 60 centų) permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą.
Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams, du mėnesius mokant po 30 Eur, o paskutinį mėnesį – 21,60 Eur.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.