Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

pareiškėja N. D. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo atnaujinti įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos motina V. P. buvo atvykusi pasisvečiuoti pas pareiškėją į Jungtinę Karalystę, kur susirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Iki atvykstant pasisvečiuoti, mirusioji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini. Pasibaigus ribojimams, susijusiems su Covid-19 viruso plitimu sukelta pandemija, 2021 m. liepos pabaigoje pareiškėja grįžo į Lietuvą palaidoti mamos. Tuomet kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet paaiškėjo, kad pareiškėja yra praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Turtas, kurį norima paveldėti, yra „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, mirusiosios vardu sukauptos piniginės lėšos. Terminą palikimui priimti praleido dėl nežinojimo ir dėl to, kad esant apribojimams, negalėjo anksčiau sutvarkyti mamos laidotuvių reikalų ir atvykti į Lietuvą. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas.

Dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka, prašymų dėl posėdžio eigos negauta. Atsižvelgiant į tai, byla teismo posėdyje išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, netekėjusi, pilnamečiai vaikai – N. D. Gyvenamąją vietą mirusioji nuo 1981 m. spalio 7 d. buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. L. 2021 m. rugpjūčio 11 d. išduotame liudijime nurodyta, kad atlikus patikrą Testamentų registre ir patikrinus Kauno miesto 1-ojo notaro biuro paveldėjimo bylų duomenis, nenustatyta, kad po V. P. mirties būtų įregistruotas palikimo priėmimo faktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui, atsiradusiam po V. P. mirties, priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėja, siekusi priimti palikimą po jos motinos mirties, į notaro biurą kreipėsi praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

V. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, Lietuva yra laikoma palikimo atsiradimo vieta. V. P. mirė svečiuodamasi pas savo dukrą, kuri gyvena Jungtinėje Karalystėje. Dėl ribojimų, susijusių su Covid-19 viruso sukelta pandemija, pareiškėjos galimybės atvykti į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su motinos laidotuvėmis ir paveldėjimo teisės įgyvendinimu, buvo apribotos, be to, pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos. Atvykusi į Lietuvą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į notarą, tačiau notarui pareiškėja dokumentus pateikė praleidusi įstatyme nustatytą terminą. Iš bylos medžiagos, pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos motinos mirtis buvo netikėta, dėl visuotinės pandemijos pareiškėjos galimybės atvykti į Lietuvą buvo apribotos. Svarbu ir tai, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o įstatymu numatytas trijų mėnesių terminas praleistas keliais mėnesiais. Tai rodo, kad pareiškėja, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą, elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, ką patvirtina ir išrašas iš Testamentų registro, kitų pirmos eilės įpėdinių, be pareiškėjos, palikėja neturėjo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaravo pareiškimo patenkinimui. Todėl, teismas, priimdamas sprendimą dėl termino atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad toks sprendimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos, kaip asmens inicijavusio procesą, į valstybės biudžetą yra priteisiamos 5,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusiosios V. P. palikimo atsiradimo vietą.

Priteisti iš pareiškėjos N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,33 Eur (penkių eurų 33 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.