Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1825-993/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-06
Bylos Nr.
1-1825-993/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39690-16-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
R. P.
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1825-993/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-16-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, Gitanai Žitinevičienei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,nukentėjusiajam R. P.,kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldžiumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2007-12-10 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo, 2015-01-23 Kauno apygardos teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 3 m. 4 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės (2015-01-26 paleistas), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2016-08-22 apie 00.10 val. prie (duomenys neskelbtini)namo, (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, necenzūriniais žodžiais išplūdo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąjį patrulį R. P., pasodintas į tarnybinį automobilį spardė jo dureles, vyriausiajam patruliui R. P. nuėjus jį nuraminti ir atidarius automobilio dureles, panaudojo fizinį smurtą R. P. atžvilgiu – tyčia vieną kartą spyrė pastarajam į krūtinę, tokiu veiksmu sukeldamas R. P. fizinį skausmą, ir šiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis G. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teismo posėdyje paaiškino, jog nurodytą naktį, jo sugyventinė paprašė, kad jis iš automobilio paimtų magnetolą. Jis nuėjo prie savo automobilio „Audi 80“, pamatė, kad ji nuriedėjusi atgal ir atsitrenkusi į kitą automobilį. Jo sugyventinė buvo palikusi laivą pavarą. Atėjęs prie automobilio, atsirakino dureles, įsėdo ir pastūmė ją į priekį, užtraukė rankinį ir nuėjo iki namų pasiimti dokumentų, kad įvykį suforminti. Prie jo buvo priėję nepažįstami žmonės, sakė, kad jis vairavo, tačiau taip nebuvo. Grįžęs iš namų su dokumentais, jis jau rado atvykusius policijos pareigūnus, jie paklausė, ar jis yra automobilio savininkas, nurodė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, nes ne jis vairavo automobilį. Tada policijos pareigūnai įsodino jį į tarnybinio automobilio galą. Iš pradžių jis elgėsi ramiai, po to paprašė parūkyti, bet policijos pareigūnai jo neišleido, tada jis kelis kartus trenkė į tarnybinio automobilio grotas. Policijos pareigūnai nereagavo, tada jis dar kartą kelis kartus ranka trenkė į grotas. Tuomet atėjo policijos pareigūnai, policijos pareigūnas, sėdėjęs prie vairo, atidarė dureles ir iš karto pripurškė jam dujų, ištraukė iš automobilio. Jis priešinosi, dėl papurkštų dujų išvadino juos necenzūriniais žodžiais, nenorėjo būti surakinamas. Panaudojus elektros šoką, pareigūnai jį surakino ir įsodino atgal į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnui jis nespyrė. Mano, kad jį pareigūnai apkalba. Kai jis buvo pristatytas į budėtojų poskyrį, jam patikrino neblaivumą, nustatė 3,52 promiles.

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo gautas pranešimas, kad Ašigalio g. yra eismo įvykis ir liudininkai yra sulaikę transporto priemonės vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą, vairuotojo jau nebuvo. Liudininkai paaiškino, kad vairuotojas pasiėmė magnetolą ir pabėgo. Pradėjus forminti eismo įvykį, atėjo G. B., kurį liudininkai įvardino, kaip automobilio vairuotoją. Jis pasakė, kad automobilio nevairavo. Tuomet jie paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis jokių dokumentų neturėjo. Kilus įtarimui, kad jis vis dėl to vairavo transporto priemonę, jie paprašė G. B. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, iš karto pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais. Jis kartu su kolega nusprendė įsodinti G. B. į tarnybinį automobilį. Jie taip pat atsisėdo į tarnybinį automobilį forminti dokumentų. G. B. automobilyje niekaip nenurimo, pastoviai daužėsi, draugės paprašė duoti parūkyti. Kadangi G. B. stipriai pradėjo daužytis, jie nusprendė uždėti jam antrankius. Jis kartu su kolega nuėjo prie automobilio galo, kolega stovėjo šalia, o jis atidarė dureles, tuomet iš karto pajuto kojos spyrį į dešinę krūtinės pusę. Kadangi G. B. priešinosi, papurškė jam dujų ir jėga ištraukė iš automobilio. G. B. rėkė necenzūriniais žodžiais, muistėsi, todėl buvo panaudotas elektros šokas, uždėti antrankiai. Surakintas G. B. buvo pasodintas atgal į automobilį. Vežamas į budėtojų poskyrį, jis toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu. Dėl spyrio, jis pajuto skausmą, net atgal atšoko, o ant liemenės liko spyrio žymė.

Liudytojas L. D. teismo posėdyje paaiškino, jog jis yra Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis. Buvo gautas iškvietimas vykti į Ašigalio g. Įvykio vietoje juos pasitiko liudininkai, kurie matė kaip asmuo atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio vietoje jie pradėjo braižyti įvykio schemą, fotografavo. Prie jų priėjęs pilietis prisistatė esantis automobilio savininkas, tačiau nurodė, kad automobilio nevairavo. Kilus įtarimams dėl vairuotojo, jie paprašė G. B. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis nesutiko. Pasodintas į tarnybinį automobilį, G. B. pasidarė agresyvus, koliojosi, pradėjo daužyti grotas, prašė rūkyti. Tam, kad nebūtų niokojamas automobilis ir kad nesusižeistų pats G. B., jie nusprendė uždėti G. B. antrankius. Jis kartu su kolega nuėjo prie mašinos galo, kolega jas atidarė, o jis stovėjo šalia. Kai kolega atidarė duris, G. B. jam spyrė. Tuomet buvo panaudotos dujos ir G. B. ištrauktas iš mašinos. Kadangi jis muistėsi, buvo panaudotas prietaisas „Taser“. Tuomet pavyko pilietį surakinti ir atgal įsodinti į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis toliau spardėsi, koliojosi, daužėsi į grotas. G. B. buvo pristatytas į budėtojų poskyrį.

Liudytoja L. K. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio naktį ji su savo draugu stovėjo savo namų balkone, kai pamatė atbuline eiga važiuojantį automobilį, kuris įsirėžė į kitą automobilį. Jos draugas greitai išbėgo į lauką, nes vairuotojas akivaizdžiai stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos. Ji taip pat atbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau vėliau sugrįžo. Atvykę policijos pareigūnai, įsodino jį į tarnybinį automobilį, jis neprisipažino, kad vairavo, elgėsi agresyviai, keikėsi, sėdėdamas automobilyje spardėsi. Policijos pareigūnai jį ramino, tačiau jis nereagavo. Ar vairuotojas spyrė policijos pareigūnui, ji nematė, nes tuo metu galimai sėdėjo savo automobilyje, bet girdėjo, kaip pareigūnas pasakė „va net spyrė“.

Liudytojas M. U. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio vietoje jis bandė ištraukti iš G. B. raktelius, tačiau jis siūlė susitarti. Kadangi jis kalbėjo nerišliai, jie nesitarė, o jo draugė iškvietė policijos pareigūnus. G. B. išėjo namo. Atvykę policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis, fotografavo, tuomet atėjo vairuotojas. Jis teigė, kad ne jis vairavo. Pareigūnai jį įsodino į tarnybinį automobilį, jis pradėjo spardyti dureles, norėjo parūkyti, bet jam neleido. Dėl tokio elgesio jam buvo papurkštos dujos. Kad G. B. spirtų policijos pareigūnui, jis nematė, gal tuo metu automobilyje rūkė, tačiau girdėjo, kad buvo įspirta pareigūnui. G. B. buvo agresyvus, keikėsi.

Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo S. V. 2016-08-22 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2016-08-21 23.23 val. Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“. Vairuotojas bando šalintis. Dėl šio įvykio gautas Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio R. P. tarnybinis pranešimas, kad minėtu adresu registruojant eismo įvykį priėjo G. B., kurį eismo įvykio liudininkai nurodę, kaip eismo įvykio kaltininką. Sulaikant minėtą pilietį, šis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, iškeikė patrulius necenzūriniais žodžiais, patalpintas į tarnybinį automobilį, spardė dureles, atidarius dureles, spyrė vyr. patruliui R. P. į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, dėl to buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir antrankiai. G. B. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS, kur jam nustatytas 3,52 promilių girtumas (b.l.2).

Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio R. P. 2016-08-22 tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens užfiksuota, kad 2016-08-21 apie 23.23 val. patruliuodamas radijo šaukiniu 457, kartu su vyr. patruliu L. D., gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini)g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, įvyko eismo įvykis, iš kurio šalinasi vairuotojas. Nuvykus minėtu adresu, rado dvi transporto priemones „Audi 80“ ir „Toyota“. Eismo įvykio liudininkai paaiškino, kad „Audi 80“ vairuotojas išsitraukė magnetolą ir pasišalino, o kartu važiavusi mergina sėdėjo prie automobilio. Forminant eismo įvykį, priėjo G. B., kris paaiškino, kad „Audi“ markės automobilis priklauso jam, tačiau jis jo nevairavo. Tačiau liudininkai M. U. ir L. K. paaiškino, kad tai tas pats pilietis, kuris vairavo „Audi 80“ ir atsitrenkęs į „Toyota“, pasišalino. G. B. jie sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Paprašius G. B. pasitikrinti blaivumą, jis kategoriškai atsisakė ir pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais. Perspėjus jį, jog neįžeidinėtų policijos pareigūnų, jis toliau plūdosi, įžeidinėjo jų garbę ir orumą, pradėjo spardyti tarnybinio automobilio duris. Perspėjus jį, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, jis į perspėjimus nereagavo, dar stipriau pradėjo jas spardyti. Siekiant apsaugoti tarnybinį automobilį bei jį patį, atidarė tarnybinio automobilio duris ir paprašė G. B. išlipti, tuomet jis spyrė jam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kadangi G. B. aktyviais veiksmais priešinosi, siekiant apsaugoti save ir jį patį, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir G. B. išlaipintas iš automobilio. Tačiau jis ir toliau aktyviai priešinosi, tada buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, „Taseris“ ir uždėti antrankiai. G. B. buvo pasodintas atgal į tarnybinį automobilį, tačiau jis ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, pradėjo galva daužyti į automobilio pertvarą, taip susižalodamas kaktą, toliau spardė duris. Jis buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS, kur jam nustatytas 3,52 promilių girtumas (b.l.3-4).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2307 užfiksuota, kad 2016-08-22, 00.56 val. G. B. nustatytas 3,52 prom. girtumas (b.l.27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 str. dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Teismas pažymi, kad BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nors kaltinamasis G. B. nepripažino, kad panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūno R. P. atžvilgiu, tačiau byloje surinkta rašytinė medžiaga, policijos pareigūnų R. P. ir L. D. parodymai, liudytojų L. K. ir M. U. parodymai patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2016-08-22 apie 23.23 val. pagal iškvietimą dėl eismo įvykio, policijos pareigūnai R. P. ir L. D. nuvyko Kauno apskrities VPK budėtojo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini)g., ties (duomenys neskelbtini)namu. Kaip nurodė teismo posėdyje apklausti pareigūnai, įvykio vietoje juos pasitiko eismo įvykio liudininkai L. K. ir M. U., kurie paaiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad automobilį vairavo G. B.. Siekiant įforminti eismo įvykį, vėliau atėjusio G. B., jie paprašė parodyti dokumentus ir pasitikrinti blaivumą. G. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl buvo įsodintas į tarnybinį automobilį tolimesniam eismo įvykio forminimui. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, G. B. elgėsi agresyviai, kioliojo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, spardė automobilio dureles. Tiek policijos pareigūnas – nukentėjusysis R. P., tiek policijos pareigūnas – liudytojas L. D. patvirtino, jog jie bandė sudrausminti kaltinamąjį, prašė nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau kaltinamasis į perspėjimus nereagavo, toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, trankėsi. Dėl agresyvaus elgesio policijos pareigūnai nusprendė uždėti G. B. antrankius. Priėję prie tarnybinio automobilio galo, nukentėjusysis jas atidarė ir tuo metu G. B. jam įspyrė į krūtinę. Policijos pareigūnas L. D. tuo metu stovėjo šalia, matė šį veiksmą ir posėdžio metu tai patvirtino. Nukentėjusysis R. P. nurodė, jog dėl spyrio į krūtinę pajuto skausmą. Dėl tokių smurtinių veiksmų, policijos pareigūnai panaudojo kovinius imtynių veiksmus, papurškė dujų, ištraukė kaltinamąjį iš tarnybinio automobilio, panaudojo elektros šoką ir surakinto rankas antrankiais. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais policijos pareigūnų – nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo L. D. parodymais, nes jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Nenustatyta, jog policijos pareigūnai yra priešiškai nusiteikę kaltinamojo atžvilgiu ir siekia jį apkalbėti. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai L. K. ir M. U. nurodė, kad nematė spyrio į krūtinę, tačiau patvirtino, kad girdėjo, kaip policijos pareigūnas tai pasakė. Be to minėti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, keikėsi, daužė automobilio dureles.

Taigi, neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnai R. P. ir L. D. vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (TAR, 2015-07-03, Nr. 2015-10818) 5 str. numatytus uždavinius, atliko savo tarnybines pareigas – pagal iškvietimą nuvyko į eismo įvykį. Policijos įstatymo 21 str., 22 str. numatyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę administracinius teisės pažeidimus, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Šioje byloje esančiais ir aukščiau aptartais nukentėjusiojo R. P. ir liudytojų L. D., L. K. ir M. U. parodymais nustatyta, jog 2016-08-22 eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakomybė už eismo taisyklių pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), todėl atvykę policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti ir reikalavo automobilį vairavusį įtariamą asmenį – G. B. pateikti dokumentus, pasitikrinti blaivumą. G. B. šio reikalavimo nevykdė, todėl buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kur sėdėdamas jis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą žeminančius žodžius. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta ATPK 187 str. 2 d., todėl policijos pareigūnai taip pat turėjo teisę reikalauti ir reikalavo, kad G. B. nutrauktų neteisėtus veiksmus, nevartotų įžeidžiančių žodžių, nespardytų automobilio durelių. G. B. reikalavimo nevykdė, po perspėjimo toliau keikėsi ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnams – nukentėjusiajam R. P. koja įspėrė į krūtinę. Dėl fizinio smurto pareigūno atžvilgiu panaudojimo ir iškilo būtinybė kaltinamojo atžvilgiu panaudoti kovinius imtynių veiksmus, papurkšti dujas, panaudoti elektoroimpulsinį prietaisą „Taser“ ir uždėti antrankius. G. B. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnui R. P. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 286 str., nes yra pavojingesni, nei numatyti ATPK 187 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta.

G. B. ankščiau teistas už labai sunkų nusikaltimų, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nepasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui (b.l.38-41), baustas administracine tvarka (už vairavimą esant neblaiviam) ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l.37), todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, savo elgesio nepakeitė, jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, vartojo alkoholinius gėrimus, nors buvo įpareigotas jų nevartoti. Taigi lygtinis paleidimas norint pasiekti bausmės tikslus jam neefektyvus. Informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Probacijos tarnyba jau kreipėsi dėl lygtinio paleidimo G. B. panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, G. B. skirtina griežčiausia BK 286 str. numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį teismo posėdžio metu, nustatomas artimas bausmės vidurkiui.

Paskira bausmė bendrinama su Kauno apygardos teismo 2007-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 4 mėnesių ir 23 dienų (atsižvelgiant į faktinio paleidimo datą) laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BPK 64 str. 1 d., 3 d.). Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-22, 00.10 val. iki 2016-08-23, 13.45 val.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kaltinamajam paskirta kardomieji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: Nr. NTP-7-8748, kurioje nurodyta, kad advokatas Valerijus Karpovas teikia antrinę pagalbą G. B., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.50).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-308 str., 313 str. 3 d., 4 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2007-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie 2007-12-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (3 metų 4 mėnesių 23 dienų) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti G. B. galutinę subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į G. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-22, 00.10 val. iki 2016-08-23, 13.45 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė