- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-443-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00497-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Bronius Zalaga, Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- V. B., A. J.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas, Saulius Alysas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta.
M. J. perduotas R. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo M. J. 500 litų nukentėjusiajam A. J. neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 3012 litų, iš kaltinamojo M. J. 368 litai nukentėjusiajam V. B. neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, priteista iš M. J. 2000 litų nukentėjusiajam V. B. atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad 2011 m. gruodžio 25 d. apie 19.02 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje eismas buvo reguliuojamas kelio ženklais, blaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, įvažiuodamas į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu, (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai per sankryžą važiuojančiam automobiliui „BMW 324“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. B., ir dėl to su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „BMW 324“ keleiviui A. J. dėl kraujosruvos kairio žasto priekiniame paviršiuje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „BMW 324“ vairuotojui V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio ir kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įstatymo numatytą bausmę. Taikyti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones – dvejiems metams, jo (V. B.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, taip pat atlyginti jam turėtas su procesu susijusias išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo (V. B.) civilinį ieškinį tenkinti tik iš dalies. Nukentėjusiojo manymu, Šiaulių apylinkės teismas neteisingai įvertino M. J. (turėtų būti M. J.) elgesį įvykio metu ir po jo, iki pat teismo nuosprendžio priėmimo, nesilaikė BK 40 straipsnio nuostatų, leidžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymi, kad BK 40 straipsnis reikalauja, jog asmuo gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą ar įsipareigotų ją atlyginti.
Apelianto teigimu, M. J. iki pat teismo posėdžio su juo nesusitiko, jo neatsiprašė. Tai formaliai padarė tik prieš pirmąjį posėdį, paskatintas savo gynėjo. Nukentėjusysis nurodo tokio M. J. elgesio negalintis vertinti kaip pastarojo gailėjimosi dėl padarytos veikos.
Skunde nukentėjusysis taip pat pažymi, kad jam dalį padarytos žalos atlygino draudimo bendrovė, o pats M. J. tik paskutinę dieną prieš paskutinį teismo posėdį pašto perlaida persiuntė jam 1000 Lt padarytai žalai atlyginti, o tai vertintina kaip formalus įstatymo reikalavimo vykdymas. Teigia, kad jis iki pat teismo posėdžio apie minėtą perlaidą nežinojo, pranešimas jam buvo parodytas tik posėdžio metu. Be to, A. J. padarytos žalos M. J. visiškai neatlygino.
Esant minėtoms aplinkybėms, nukentėjusysis V. B. nurodo manantis, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, M. J. turėjo būti pripažintas kaltu ir jam turėjo būti paskirta įstatymo numatyta bausmė.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo nesutinkantis su M. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminu. Mano, kad M. J. turėjo būti uždrausta vairuoti transporto priemones bent dvejus metus.
Be to, V. B. įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas jo pareikšto 70 000 litų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą, neatkreipė dėmesio į visas aplinkybes ir be pagrindo nusprendė ieškinį tenkinti tik nedidele dalimi.
Pasak nukentėjusiojo, teisingai nurodęs, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ilgą laiką – 281 dieną jis buvo nedarbingas, kentė skausmus, patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, prarado galimybę išvykti dirbti į užsienį, žlugo šeimos kūrimo planai, teismas nepagrįstai nusprendė, kad neturtinei žalai atlyginti pakankama suma yra 10 000 litų. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl patirto sužalojimo jam (V. B.) nekilo ilgalaikių pasekmių, neįgalumas jam nenustatytas, šiuo metu jis yra darbingas.
Apelianto įsitikinimu, liko neįvertinta tai, kad fizinius skausmus jis jaučia iki šiol, negali ilgesnį laiką sėdėti, jam nepašalintas implantas, o tai turi būti padaryta praėjus 20-24 mėnesiams po operacijos. Implanto iš žasto šalinimas susijęs su nauja operacija, o tai vėl sukels jam (V. B.) naujus fizinius skausmus, nepatogumus ir panašius reiškinius, atims galimybę dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Operacijos sėkmės gydytojai neprognozuoja.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jo darbingumas šiuo metu yra labai ribotas, jis nuolat jaučia skausmą rankoje, negali atlikti judesių, būtinų jo darbe statyboje. Teigia, kad jis dirba ne todėl, kad yra visiškai darbingas, o iš dalies siekdamas jaustis mažiau atitrūkęs nuo jam iki sužalojimo įprasto gyvenimo būdo bei norėdamas užsidirbti pragyvenimui ir būsimai operacijai. Dėl neįgalumo nustatymo šiuo metu jis negali kreiptis, nes dar nebaigtas gydymas – neišimtas minėtas implantas.
Be to, nukentėjusiojo V. B. teigimu, ir pats neįgalumo nustatymas jo amžiuje susijęs su didžiuliu psichologiniu diskomfortu. Teigia, kad jau vien tai, jog kelis mėnesius jis turėjo judėti vežimėliu, su ramentais bei lazda, jam sukėlė nepilnavertiškumo jausmą.
Nukentėjusiojo manymu, liko neįvertinta ir tai, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo jis prarado darbą UAB (duomenys neskelbtini), kuri jį komandiruodavo darbams į (duomenys neskelbtini), kur jo vidutinis uždarbis buvo virš 8000 Lt per mėnesį. Minėtų aplinkybių bei aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko Kalėdų dieną, kai jis buvo suplanavęs savo sužadėtuves, įvertinimas, apelianto nuomone, leidžia nukrypti nuo skundžiamame nuosprendyje paminėtos teismų praktikos ir jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti jei ne visiškai, tai bent jau žymiai didesne dalimi. Ba to, jam turi būti atlygintos ir visos su procesu susijusios išlaidos, taip pat išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjas ir prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje nustatyta, kad M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, taigi, pirmoji iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiama įtaką kaltininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tinkamai įvertino laiduotojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad R. L. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismas įvertino tai, kad R. L. nėra teista (2 t. 77 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 79 b. l.), yra pedagogė, dirba švietimo įstaigoje direktore (2 t. 60-61 b. l.). Be to, iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad R. L. M. J. ir jo tėvus pažįsta jau daugelį metų, jie draugauja iki šiol, žino, kad dėl įvykio M. J. patyrė didelį stresą, labai pergyveno, kalbant apie eismo įvykį jaudinasi ir pergyvena iki šiol. R. L. apibūdino M. J. kaip labai jautrų, nedrąsų, santūrų asmenį, nurodė, kad po įvykio daug su juo bendravo, pažadėjo ir ateityje jam daryti teigiamą įtaką (2 t. 73-74 b. l.).
Kaip jau minėta, pirmoji iš būtinų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Byloje nustatyta, kad M. J. pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką, anksčiau jis nebuvo teistas, taigi, šiuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.
Žemesnės instancijos teismas
Kita būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Bylos duomenys liudija, kad M. J. savo noru pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, savo veiksmus vertino kritiškai. Tai, kad M. J. nukentėjusiojo atsiprašė prieš pirmąjį teismo posėdį, nėra pagrindas išvadai, kad atsiprašymas yra nenuoširdus. Teisiamojo posėdžio metu M. J. paaiškino, kad jis iš karto po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė dėl to, kad įvykio metu pats patyrė šoką, o vėliau tai padaryti neturėjo galimybės, be to, jam psichologiškai buvo labai sunku šį įvykį prisiminti. Duomenų, kad M. J. nukentėjusiojo atsiprašė tik paskatintas advokato, byloje nėra. Kartu kolegija mano, jog net ir tuo atveju, jei M. J. atsiprašė paskatintas advokato, nepatvirtina, kad jis pats nenorėjo to padaryti, buvo nenuoširdus, nesigailėjo dėl savo veiksmų. Kaip jau minėta, laiduotoja R. L. teisme paaiškino, kad M. J. yra labai jautrus, dėl įvykio patyrė didžiulį šoką, labai išgyveno, ir pastarojo atsiprašymą ne iš karto po įvykio, o vėliau, ji vertino kaip pasimetimą, drąsos stoką.
Esant paminėtoms aplinkybėms, konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt.
Kadangi bylos duomenys liudija, kad M. J. atlygino dalį žalos – pervedė nukentėjusiajam V. B. 1000 Lt (2 t. 83 b. l.), nurodė sutinkantis sumokėti pastarajam dar 5000 Lt, sprendžiama, kad įvykdyta ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Šios sąlygos buvimo nepaneigia ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad M. J. perlaidą jam persiuntė tik prieš paskutinį teismo posėdį.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Žalos klausimas jau aptartas anksčiau.
Bylos duomenys liudija, kad M. J. anksčiau neteistas (1 t. 143, 145 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 146, 147 b. l.), policijos nuovados viršininko charakterizuojamas teigiamai, kaip asmuo, dėl kurio elgesio skundų negauta, į nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (1 t. 158 b. l.), Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad M. J. elgesys mokykloje visuomet buvo nepriekaištingas, jis labai disciplinuotas, atsakingas, pasižymintis kantrybe, gebėjimu išlaikyti emocinę pusiausvyrą (1 t. 161 b. l.). Bylos duomenys taip pat liudija, kad M. J. mokosi (2 t. 66 b. l.), dirba (2 t. 62, 63-64, 65 b. l.). Kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas pripažinti M. J. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, netenkintinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė jam vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nukentėjusysis V. B. prašo skirti M. J. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ne vieneriems, o bent dvejiems metams.
Pažymima, jog pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad M. J. administracine tvarka nebaustas, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus (1 t. 56, 58 b. l.), taip pat įvertinusi pastarojo asmenybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, mano, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Keisti nuosprendį nustatant ilgesnį uždraudimo M. J. naudotis specialia teise terminą, nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš M. J. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 188-190 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti pakankama suma yra 10 000 Lt, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė jam iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 3012 Lt, o iš M. J. 368 neturtinei žalai atlyginti. Skundu apeliantas prašo jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti jei ne visiškai, tai bent jau žymiai didesne dalimi.
Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.). Tačiau kartu kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nepakankamai įvertino tai, kad V. B. net 281 dieną buvo nedarbingas, nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. sausio 5 d. gydėsi ligoninėje (1 t. 61, 191 b. l.), jam buvo atlikta žastikaulio osteosintezė intrameduline vinimi, po operacijos ranka imobilizuota ortopediniu įtvaru, kurį rekomenduota nešioti 4 savaites, dėl dubens kaulų lūžio skirtas gulimas režimas 3 savaitėms (1 t. 191, 192 b. l.), ateityje V. B. reikės šalinti implantuos ir po jų pašalinimo dar 2 savaites truks reabilitacija (2 t. 82 b. l.). Be to, kolegijos nuomone, būtina įvertinti ir kitas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes – kad šalinant implantą jis vėl patirs ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl operacijos sėkmės, jos galutinio rezultato, anksčiau jis sveikatos problemų neturėjo, o dabar nuolat jaučia eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, ilgą laiką negalėjo dirbti, buvo labai sumažėjusios bendravimo galimybės, be to, eismo įvykis įvyko Kalėdų dieną ir būtent tą dieną jis buvo suplanavęs savo sužadėtuves, žlugo vestuvių, kurios turėjo įvykti vasario mėnesį, planai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas padidinant nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą (BPK 328 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pakankama suma neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti yra 13000 Lt. Kadangi bylos duomenys liudija, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas atlygino V. B. 5620 Lt neturtinės žalos (1 t. 79 b. l., 2 t. 17-18 b. l.), o pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas draudikas privalo atlyginti 2500 eurų, t. y. 8632 Lt, neturtinės žalos, iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo V. B. priteistos sumos – 3012 Lt – dydis nekeistinas, o iš M. J., atsižvelgiant į tai, kad 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti pastarasis jau sumokėjo (2 t. 83 b. l.), V. B. priteistina 3 368 Lt neturtinės žalos.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2009).
Nukentėjusysis V. B. apeliacinės instancijos teismo prašė atlyginti jo turėtas su procesu susijusias išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė pirmosios instancijos teismui pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad jis advokatui Ž. Astrauskui už teisines paslaugas sumokėjo 2000 Lt (1 t. 195, 196 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš M. J. 2000 Lt nukentėjusiajam V. B. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis V. B. pateikė pinigų priėmimo kvitą, liudijantį, kad jis advokatui Ž. Astrauskui už darbą apeliacinėje instancijoje sumokėjo 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusysis ir jo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, iš M. J. nukentėjusiajam V. B. priteisiama 250 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutari a:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.
Padidinti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. J. nukentėjusiajam V. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 3368 (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių) litų.
Priteisti iš M. J. nukentėjusiajam V. B. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.