Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei J. M., ieškovei K. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui , teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvendami su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą- butą, unikalus numeris 7397-8006-6017:0002, esantį (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-1670 Eur, įregistruotą V. V. vardu bei ¼ dalį ūkinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris 7397-8006-6028,vidutinė rinkos vertė-1380 (atitinkamai ¼ dalies vidutinė rinkos vertė-345 Eur), įregistruotą V. V. vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsniu,4 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste -CK) 3.117 str. prašo teismą santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis.

Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji pranešė kreditoriams apie bylos teisme užvedimą, pateikdama jiems ieškinio kopiją , informaciją apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei teisę, numatytą CK 3.126 str., jog gali įstoti į bylą dėl turto padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Iš visų kreditorių, tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė, jog būtų ištrauktas į bylą trečiuoju asmeniu bei pateikė atsiliepimą į ieškinį.

Atsakovas V. V. atsiliepimo į pateiktą ieškovės ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, kreipiantis į įstaigos, kurioje atlieka bausmę, administraciją dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Iki posėdžio pradžios nebuvo gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar išdėstyta jo nuomonė dėl pareikšto ieškinio. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai .

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR (duomenys neskelbtini), 185 str. ).

Byloje nustatyta, kad 2000 m. kovo 28 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2/2-345/2000 patenkino ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo. Teismas nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą 1983 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.1932, tarp V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., priėmusios santuokinę pavardę-„V“. Ištuokos liudijime nurodyta, jog įrašas apie santuokos nutraukimą padarytas 2000 m. gegužės 2 d., įrašo Nr.21.

Pagal Valstybės įmonės registrų centro pažymas matyti, jog atsakovui V. V. nuo 1992 m. gegužės 8 d. priklauso butas, unikalus numeris 7397-8006-6017:0002, esantis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis ūkinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris 7397-8006-6028.

Šalių santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), 2000 m. gegužės 2 d., kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Ginčo butas ir dalis ūkinio pastato įgyti 1992 m. balandžio 28 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-3285, t.y. santuokai nepasibaigus. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Atsakovas tokių duomenų nenurodė ir neginčijo, jog turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus Civiliniam kodeksui.

Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini),ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles; tai reiškia, kad teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nutraukiant šalių santuoką Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 28 d. sprendimu pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalintas. Šiuo atveju darytina išvada, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas baigsis tik šioje byloje išsprendus turto padalinimo klausimą. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė .Pažymėtina, kad tai, jog nutraukiant santuoką nepadalinto bendro sutuoktinių turto vertė sietina ne su santuokos nutraukimo, o sprendimo dėl turto padalijimo momentu, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005;3K-3-251/2006; Vilniaus apygardos nutartys civilinėse bylose Nr.2A-97-345/2014;Nr.2A-1119-560/2015 ).

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus reikalavimui dėl turto padalinimo ir rinktis įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovavosi šalių pateiktais dokumentais.

Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog pagal Valstybės įmonės registrų centro 2016-03-22 atliktą vertinimą vidutinė ginčo buto vertė yra 1670 Eur , o dalies (1/4) ūkinio pastato-vidutinė rinkos vertė-345 Eur (atsižvelgiant, jog viso ūkinio pastato vertė-1380 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų dėl prašomo padalinti turto vertės, kuri pagrįstų turto vertę civilinės bylos dėl turto padalijimo iškėlimo metu.

Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo santuokoje įgyto turtą padalinti lygiomis dalimis, nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, siūlomas turto pasidalijimo variantas nepažeidžia kreditorių interesų, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Padalintinas ieškovei K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. V., gim(duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantis santuokos metu įgytas ir santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas taip: butas, unikalus numeris 7397-8006-6017:0002, esantis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė-1670 Eur, įregistruotas V. V. vardu bei ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris 7397-8006-6028, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ,vidutinė rinkos vertė-1380 (atitinkamai ¼ dalies vidutinė rinkos vertė-345 Eur), įregistruotas V. V. vardu, priteistinas lygiomis dalimis ieškovės K. V., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015 12 31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą pagal minėtos tarnybos 2016 05 26 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)sudaro 158,67 Eur .

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas, todėl priteistina iš atsakovo V. V. 23 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 85str.1d.3p.) , 158,67 Eur už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą (CPK 96, 99 str.) ir 3,09 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)265,269 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės K. V. ieškinį patenkinti.

Padalinti ieškovei K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį santuokos metu įgytą ir santuokos nutraukimo metu nepadalintą turtą taip: butą, unikalus numeris 7397-8006-6017:0002, esantį(duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė-1670 Eur, įregistruotą V. V. vardu bei ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris 7397-8006-6028, esančio (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini)., . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ,vidutinė rinkos vertė-1380 (atitinkamai ¼ dalies vidutinė rinkos vertė-345 Eur), įregistruotą V. V. vardu, priteisti lygiomis dalimis ieškovės K. V., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , 158,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu ir 26,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB“Swedbank” ( dėl 158,67 Eur sumokėjimo įmokos kodas 5630, dėl 26,09 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.