Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – N. U. (N. U.) ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad G. M. sutuoktinis V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Jis mirė būdamas santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjos motina G. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d. Mirusysis V. M. vaikų neturėjo. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, G. M. vardu registruotas šis turtas, buvęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) pagrindu. V. M. vardu registruoto turto nėra. Pareiškėjos motina G. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes po vyro mirties ji liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), juo rūpinosi, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius (pridedamos komunalinių mokesčių nuo (duomenys neskelbtini) metų apmokėjimo kopijos), gerino turto būklę ir kt. 2025 m. balandžio 30 d. VĮ Registrų centro duomenimis, Testamentų registro išraše pateikiama informacija, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų bei nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo fakto ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras (notarė S. Š.) paveldėjimo byloje Nr. 70/2025 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėja priėmė G. M. palikimą, (duomenys neskelbtini) d. paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biurui, notarinio registro Nr. 1242. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos motina priėmė buvusio sutuoktinio palikimą pradėjusi faktiškai turtą valdyti, nustatymas reikalingas pareiškėjai, kaip paveldėtojai, įgyvendinti savo teises ir įstatymo saugomus interesus. Pareiškėja neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jos, kaip paveldėtojos, teisių, o taip pat jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirties (duomenys neskelbtini) d. jo sutuoktinė pareiškėjos motina G. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

8. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas įpėdiniui nesukuria savaime nuosavybės teisės. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėja po savo sutuoktinio mirties įgijo teisę paveldėti jos turtą, kaip V. M. pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Be to, po palikėjo mirties palikimą turėjo teisę paveldėti ir pirmos eilės įpėdinės – pareiškėja ir suinteresuotas asmuo N. U.

10. Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro 2025 m. gegužės 2 d. pažymos Nr. GR.3A-4801 kopijos nustatyta, kad palikėja ir V. M. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką. Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties kopijos ir Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 30 d. išrašo nustatyta, kad Butą palikėja įsigijo (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutarties Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, Butas buvo palikėjos ir V. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir abiem priklausė lygiomis dalimis. Santuokos metu palikėja ir V. M. vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, palikėjos sutuoktinus V. M. mirė (duomenys neskelbtini) 28 d.

11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja po sutuoktinio mirties liko gyventi Bute, juo naudojosi ir prižiūrėjo. Byloje pateiktos sąskaitų, atsiskaitymo knygelės kopijos patvirtina, kad palikėja mokėjo visus reikalingus mokesčius ir įmokas, neturėjo skolų. Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, palikėja mirė (duomenys neskelbtini) d. Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens N. U. motina G. M. (palikėja) po sutuoktinio mirties atliko aktyvius veiksmus (rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius), kurie reikšmingi sprendžiant dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, fakto nustatymo.

12. Bylos duomenimis, nei V. M., nei G. M. nebuvo sudarę testamentų. Po palikėjos G. M. mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą, tačiau ne į visą po palikėjos mirties likusį turtą, t. y. į V. M. palikimą sudarančią turto dalį paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes po jo mirties G. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo .

13. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po V. M. mirties per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjos motina nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po V. M. mirties palikėja liko gyventi Bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, naudojosi V. M. priklausiusia Buto dalimi kaip savo nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens N. U. motina G. M. (palikėja) per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio V. M. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie vertintini kaip pakankami pripažinti, kad G. M. priėmė palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

14. Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Apibendrinant, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti konkretaus pradėto valdyti turto.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina (palikėja) G. M. po sutuoktinio V. M. mirties per įstatyme nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei į palikėjos G. M. turtą įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei į palikėjos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą įgyvendinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.