Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. mirė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34,40 Eur, t. y. 32 Eur žemės mokesčio ir 4,40 Eur šio mokesčio delspinigių. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenis, mirusios J. K. palikimą priėmė atsakovas L. P.. Ieškovė 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) kreipėsi į atsakovą L. P., informuodama apie J. K. skolą valstybės biudžetui, tačiau raštas grįžo neįteiktas. Raginimas atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti minėto rašto paskelbtas 2017 m. gruodžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt, tačiau atsakovas į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatvyko ir minėto rašto neatsiėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti mirusio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Palikimą priėmusio įpėdinio prievolė apmokėti palikėjo skolas nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalyje, 5.52 straipsnyje, 5.53 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalį, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi taip pat ir palikėjo turtines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnį ir 5.53 straipsnį, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo arba paveldėtu turtu, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl kreditoriaus praleisto termino pateikti reikalavimus įpėdiniams pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog praleistas terminas būtų pratęstas, kreditorius turi įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog kreditorius dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-7-18/2014).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams (duomenys neskelbtini) mirusios J. K. įpėdiniams pareikšti suėjo 2016 m. lapkričio 14 d. Ieškovė, prašydama pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pažymėjo tai, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 17 d. suformuotą žemės mokesčio deklaraciją už 2016 metus. Be to, atsakovui nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas 2016 m. rugsėjo 9 d., o tą dieną palikėjos skola valstybės biudžetui buvo tik 0,60 Eur žemės mokesčio delspinigių, taip pat paskutinę termino dieną kreditoriniams reikalavimams pareikšti (2016 m. lapkričio 14 d.) palikėjos skola valstybės biudžetui buvo ta pati tik 0,60 Eur žemės mokesčių delspinigių, ieškovė neturėjo teisės išieškoti mokestinės nepriemokos, nes jos nebuvo, o teisė išieškoti atsirado tik 2016 m. lapkričio 16 d. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės nuomone, ji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar ieškovės nurodytos priežastys, dėl ko buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą pratęsti. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-296/2009).

Nagrinėjama atveju, nors ieškovė ir nurodo, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 17 d. suformuotą žemės mokesčio deklaraciją už 2016 metus ir teisė išieškoti mokestinę nepriemoką atsirado tik 2016 m. lapkričio 16 d. (atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2016 m. rugsėjo 9 d.), tačiau ieškovė į atsakovą kreipėsi tik 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr.(23.1-08-3-5) RNA-32946. Pažymėtina, kad raštas grįžo neįteiktas, todėl raginimas atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti minėto rašto paskelbtas 2017 m. gruodžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt. Taigi ieškovė į atsakovą, pareikšdama kreditorinį reikalavimą kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams ir dviem mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (2016 m. rugpjūčio 14 d.) ir praėjus daugiau nei vienuolikai mėnesių, kaip pati ieškovė teigia, nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (2016 m. lapkričio 16 d.). Ieškovė, teismo nuomone, nurodė pateisinančias aplinkybes, kodėl ji negalėjo pareikšti atsakovui kreditorinių reikalavimų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių jos neveikimą iki pat 2017 m. spalio 26 d., t. y. apie metus laiko (kuomet ji raštu kreipėsi į atsakovą). Pažymėtina ir tai, kad ieškinį teisme dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo ieškovė pareiškė tik 2018 m. kovo 13 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos praėjus metams ir septyniems mėnesiams.

Pažymėtina, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-7-190/2009). Įstatymu nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovės neaktyvumas, neoperatyvumas negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Taigi, darytina išvada, kad toks ieškovės elgesys, t. y. paties ieškovės pasyvumas, delsimas kreiptis į patį atsakovą pareiškiant kreditorinį reikalavimą, delsimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėtos skolos iš palikimą priėmusio įpėdinio priteisimo neteikia pagrindo pripažinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių svarbiomis.

Esant išdėstytoms aplinkybės, ieškovės prašymas pratęsti ieškovei terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti J. K. palikimą priėmusiam įpėdiniui – L. P. netenkintinas ir ieškovės ieškinys dėl 34,40 Eur paveldėtos skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio L. P. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Netenkinti ieškovės prašymo pratęsti ieškovei terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti J. K. palikimą priėmusiam įpėdiniui – L. P..

Ieškovės ieškinį dėl 34,40 Eur paveldėtos skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio L. P. atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.