- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-274-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01198-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- G. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. T. ieškinį atsakovui V. T., trečiajam asmeniui G. M. dėl išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo būtiną išlaikymą po 300 Lt į mėnesį nuo 2011-09-01 iki 2013-06-30, kada baigs mokyklą. Nurodė, kad jis nuo 2011-09-01 mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre dieniniame skyriuje. Baigęs įgys apdailininko – statybininko specialybę ir vidurinį išsilavinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011-09-01 iki 2013-06-30. Priteisė iš atsakovo 72 Lt žyminio mokesčio, 20,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 386,62 Lt išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje, valstybei. Nustatė, kad ieškovas mokosi VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, dieniniame skyriuje, 2 kurse. Mokymo įstaigą baigs 2013-06-30, jo vienintelės pajamos yra kas mėnesį gaunama vidutiniškai 70 Lt stipendija. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-13 niekur nedirbo. Paskaitos, kiti užsiėmimai vyksta nuo ryto iki 16-17 val. Teismas laikė, kad įsidarbinti ir save išlaikyti, esant įprastinėms užimtumo mokantis dieniniame skyriuje sąlygoms, bei neturint kvalifikacijos, esant dideliam nedarbo lygiui Lietuvoje, negali. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, todėl jam reikalinga tėvų parama. Jo nurodytą reikalingą pragyvenimui pinigų sumą – apie 700 Lt į mėnesį, teismas laikė realia suma, būtina užtikrinti minimalius pragyvenimo poreikius. Ieškovas siekia įgyti ne tik specialybę, bet ir vidurinį išsilavinimą. Ieškovas yra gabus mokinys, gerai mokosi ir gerai lanko pamokas. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus teismas laikė, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui R. T. ir jam sulaukus pilnametystės, t. y. nuo 2010-09-01 iki jis mokysis, t.y. iki 2010-07-17 ir įgis vidurinį išsilavinimą. Trečiajam asmeniui išmokamas darbo užmokestis į mėnesį yra 625 Lt. Jos šeimos butas, įsigytas paėmus paskolą iš banko, ir paskolos grąžinimui yra mokama 110 Lt kas mėnesį. Be to, G. M. pagal Vartojimo kredito sutartį su General finansing, paimtos paskolos grąžinimui kas mėnesį turi mokėti po 67,25 Lt. Paskola buvo paimta kompiuterio, reikalingo ieškovo mokymuisi, pirkimui. G. M. turi dukrą Nedą, gim. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat išlaiko. G. M. sūnui kas mėnesį skiria 400 Lt. Atsakovui išmokama į mėnesį apie 740 Lt. Jo šeima taip pat moka kreditą būstui įsigyti apie 600 Lt kas mėnesį. Atsakovas turi nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametę dukrą; nuosavybės teise turi ¼ žemės sklypo, kurio plotas 3.1000 ha, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 600 Lt. Atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės – automobiliai FORD FOKUS, VAZ 2101 ir FORD SCORPIO. Atsakovas nurodo, kad šias mašinas jis yra pardavęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie abiejų tėvų turtinę padėtį laikė, kad abiejų ieškovo tėvų turtinė padėtis yra panaši. Ieškovo mama sūnui gera valia teikia paramą ir jį išlaiko viena, todėl laikė, kad ir atsakovas turi galimybes teikti sūnui išlaikymą. Vertinant tai, kad atsakovas pagal kreditorinius įsipareigojimus turi paskolos dengimui mokėti aiškiai didesnę sumą nei moka tretysis asmuo G. M., ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškinį. Mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Ieškovas nepagrindė teismui, kad jis ėmėsi visų protingų ir nuo jo įmanomų priemonių savarankiškai užtikrinti savęs išlaikymą. Nepateikė duomenų, kad jis objektyviai ieškojo darbo ar siekė įsidarbinti siekdamas save materialiai aprūpinti, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių nesiėmė priemonių gauti lengvatinę paskolą studijoms ir kitiems poreikiams patenkinti. Nesutinka su teismo vertinimu, kad dėl paskaitų ilgos trukmės ieškovas neturi galimybių dirbti. Ieškovas yra pilnametis asmuo ir jo teisės dirbti po paskaitų t. y. vakare nei darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reguliuojantys įstatymai neriboja. Dėl kokių priežasčių ieškovas nesiima veiksmų užtikrinti savęs išlaikymą yra nežinoma ir teismui šios aplinkybės objektyviais duomenys pagrįstos nebuvo. Savęs išlaikymui ieškovas darbo veikla gali užsiimti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, jog išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisiamas tik tuo atveju, kai pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalėjo pats išnaudoti visas esančias galimybes savo materialinei padėčiai pagerinti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau ieškovas reikalaudamas sau paramos, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų galimų priemonių gauti lėšų mokymuisi, kad neturi galimybės dirbti ar gauti paskolą ir tokiu būdu patenkinti savo poreikius. Mano, kad ieškovas neišnaudojo protingų galimybių pačiam pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi profesinėje mokykloje ir pragyvenimui. Teismas įvertinęs šias aplinkybes privalėjo konstatuoti, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl jo elgesį vertinti kaip nesąžiningą dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas nepagrįstai pilnamečiam paramos būtinam vaikui išlaikymo dydžiui taiko įstatymo analogiją t. y. CK 3.192 str. 2 d. Tokiu būdu teismas nemotyvuotai atmetė jo nurodytus argumentus, jog paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 str. 3 d., nusprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Mano, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo faktinę materialinę situaciją. Atsakovas uždirba 740 Lt, moka būsto kreditą apie 600 Lt per mėnesį, turi nepilnametį sūnų ir pilnametę dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, nes ji mokosi gimnazijoje. Transporto priemonių atsakovas neturi, nes jos parduotos. Teismui motyvuotai atsakovas teigė, kad išlaikyti ieškovo neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių, tačiau nepaisant to atsakovo argumentai ir tikroji materialinė padėtis liko tinkamai neįvertinti. Nesutinka su teismo argumentu, jog jo ir trečiojo asmens turtinė padėtis panaši. Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų akivaizdu, jog gaunamos pajamos ir išlaidos būtinoms prievolėms yra akivaizdžiai mažesnės nei atsakovo. Atsakovas neišgali teikti ieškovui išlaikymo dėl savo turtinės padėties, nes jis sukūrė naują šeimą, susilaukė dviejų vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas ir dėl to jo finansinės galimybės itin ribotas ne tik teikti prašomą išlaikymą bet ir pačiam prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, privalėjo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus ir juos įvertinęs konstatuoti, jog jis galimybių teikti išlaikymo neturi. Teikiant teismo priteistą išlaikymą t.y. 200 Lt ieškovui, atsakovas iš esmės dar labiau pablogintų ir taip sunkią savo šeimos turtinę padėtį, nes ir šiuo metu ne visada pavyksta užtikrinti net savo šeimos būtiniausius poreikius. Pagal faktą ir teismo priimtą sprendimą sukuriama situacija, kuomet atsakovui tenka išlaikyti ne 2, o 3 asmenis, nors ieškovas yra ir pilnametis, teismui kartu akcentavo, jog uždirbti daugiau neturi galimybių atsižvelgiant į realią darbo rinkos būklę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus kol jie įgys vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu apeliantas grindžia savo reikalavimą, savo apeliacinį skundą argumentais, kriterijais, kurie taikomi asmeniui besimokančiam aukštojoje mokykloje ir norinčiam gauti paramą iš tėvų. Šioje byloje ieškovu yra asmuo siekiantis įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu, o ne siekiantis aukštojo mokslo. Jam negali būti taikomi tie patys kriterijai kaip ir siekiančiam aukštojo išsilavinimo. Todėl visi apelianto dėstomi argumentai yra atmestini.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Būdamas pilnametis (gim. (duomenys neskelbtini)), mokosi VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, dieniniame skyriuje, 2 kurse ir siekia įsigyti vidurinį išsilavinimą, o kartu ir apdailininko specialybę. Ieškovas mokosi pažangiai, yra aktyvus mokyklos visuomeniniame, kultūriniame ir sportiniame gyvenime (b. l. 73, 74). Jis gyvena mokinių bendrabutyje, už kurį moka 13 Lt per mėnesį, gauna kas mėnesį apie 68 Lt stipendiją, niekur nedirba ir savo turto neturi (b. l. 75, 76).
Rokiškio rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė išlaikymą ieškovui po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011-09-01 iki 2013-06-30 (b. l. 124-127). Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo ieškinį atmesti. Mano, kad teismas neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į jo įsipareigojimus bei nepagrįstai taikė CK 3.192 str. 3 d. Mano, jog ieškovas pats turėjo dėti visas pastangas dėl savęs išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė tinkamą išlaikymo (paramos) dydžio sumą - 200 Lt, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo nepriteisimo yra nepagrįsti ir atmestini.
CK 3.192 straipsnio „Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“ 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį (2000 m. liepos 18 d. redakcija) išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, nors ir yra pilnametis, mokosi ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, o kartu ir apdailininko specialybę. Atsakovo pajamos yra apie 740 Lt per mėnesį, jis darbingas (b. l. 61). Atsakovas turi šeimą, kuri moka apie 600 Lt per mėnesį paskolą būstui (b. l. 63-67), nuosavybės teise turi ¼ žemės sklypo, kurio plotas 3,1000 ha, (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58), turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų Arkadijų, gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametę dukrą Ivetą, gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje 4 d klasėje (b. l. 53-54, 62). Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, tačiau jokių pagrįstų įrodymų, nuneigiančių šią išvadą, nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vardu buvo registruotos 3 transporto priemonės ir tik 2011-10-22 du automobiliai išregistruoti (b. l. 109, 137-138). Tačiau atsakovas neatskleidžia šių automobilių išregistravimo priežasties ir todėl yra pagrindas manyti, jog jos buvo parduotos. Apelianto argumentai deklaratyvūs ir nepaneigia bylos duomenų, kurių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas turi galimybę teikti pilnamečiui sūnui paramą ir dėl to jo ir jo šeimos padėtis pablogės. Pažymėtina, kad iš atsakovo atlyginimo ieškovui išlaikymas iki jo pilnametystės buvo mokamas kas mėnesį apie 178 Lt (b. l. 61). Ieškovas tapo pilnametis 2011-08-04 ir nuo 2010-09-01 mokymąsi tęsia Vilniaus statybininkų rengimo centre, gyvena bendrabutyje Vilniuje, t. y. atskirai nuo motinos, todėl jo poreikiai iš esmės pasikeitė. Ieškovo motina geranoriškai skiria pilnamečio sūnaus išlaikymui apie 400 Lt kas mėnesį.
Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas turi galimybes išlaikyti save, gali dirbti po paskaitų ir savaitgaliais. Akivaizdu, kad ieškovas, nors ir būdamas darbingas, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko paruošti namų darbus, pasiruošti egzaminams ir pan.
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 200 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 99 str., b. l. 161).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.