Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria R. Š. ir AB SEB bankas atstovės advokatės Kristinos Balevičienės skundus patenkino iš dalies: nutarė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21248-2025 ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, netenkino prašymo dėl 1064,80 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš Lietuvos Respublikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21248-2025 R. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad Vilniaus miesto sav., Vilnius, Viršuliškių g. 40, 2025 m. liepos mėn. 26 d. 18.00 val. Pakartotinai vairavo transporto priemonę „Audi A6“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti transporto priemonės. R. Š. paskirta 1 000 Eur bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: 1) specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams; 2) turto – automobilio „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas, konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.6. Transporto priemonės „Audi A6” (valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš R. Š. taip jau buvo taikytas 2024 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK 24250588407 ir 2025 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK 25272678423. Duomenų apie tai, kad R. Š. bent iš dalies būtų padengęs bent vieną iš šių konfiskavimo sumų, byloje nėra. Tai reiškia, kad net taikytos maksimalios poveikio priemonės nesukėlė jokio korekcinio poveikio, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė neturėjo jokio realaus veiksmingumo.

4.9. EŽTT praktikos kontekste taip pat laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės ribojimas turi būti vertinamas ne abstrakčiai, o pagal konkrečią faktinę situaciją, atsižvelgiant į tai, ar savininkas elgėsi rūpestingai, ar priešingai – toleravo riziką. Skirtingai nei bylose, kuriose EŽTT pripažino konfiskavimą neproporcingu dėl to, kad savininkas buvo padaręs viską, kad tretieji asmenys nesinaudotų transporto priemone neteisėtai (pvz. B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, 42079/12), nagrinėjamoje byloje nustatyta priešinga situacija: AB „SEB bankas“ ne tik buvo informuotas apie ankstesnius itin pavojingus nusižengimus su konkrečia transporto priemone, bet nuo pat 2019 m. gruodžio 23 d. pats įregistravo R. Š. kaip transporto priemonės valdytoją, taip suteikdamas jam teisėtą valdymo statusą, nepaisant žinomų faktų apie nuolatinį vairavimą neturint teisės. Tokiu atveju nuosavybės teisės ribojimas yra ne savavališkas, bet būtinas siekiant apsaugoti visuomenės saugumą ir užkirsti kelią tolesniam pavojui. Kitaip tariant – čia egzistuoja būtent ta situacija, kurią EŽTT įvardija kaip tokio pobūdžio atvejį, kur grąžinimas savininkui realiai sudarytų sąlygas naujos veikos padarymui.

5.5. VPK teigia, kad EŽTT praktikos kontekste taip pat laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės ribojimas turi būti vertinamas ne abstrakčiai, o pagal konkrečią faktinę situaciją, atsižvelgiant į tai, ar savininkas elgėsi rūpestingai, ar priešingai – toleravo riziką. Skirtingai nei bylose, kuriose EŽTT pripažino konfiskavimą neproporcingu dėl to, kad savininkas buvo padaręs viską, kad tretieji asmenys nesinaudotų transporto priemone neteisėtai (pvz. B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieš Slovėniją, 42079/12), nagrinėjamoje byloje nustatyta priešinga situacija. VPK visiškai neatsižvelgia į tai, kad šiuo atveju egzistuoja nacionalinis teisės aktas (ANK), kurio 29 straipsnis nustato taisykles, pagal kurias vykdomas trečiųjų asmenų nuosavybės konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas ANK nuostatų prieštaravimas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai (įskaitant protokolus) bei EŽTT praktikai, o buvo iškilęs nacionalinės teisės taikymo klausimas.

5.7. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas pažeidėjui nepriklausantis turtas, tačiau nė vieno iš jų VPK neįrodinėjo ir neįrodė, Nutarimas nė vienu iš šių atveju netgi ir nesiremia. Pareigūnas priėmęs nutarimą veikė ne pagal įstatymą, viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė Banko nuosavybės teisę. Nutarimas buvo grindžiamas neaktualia teismų praktika (susiformavusia prieš tai, kai 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 29 straipsnio 5 dalis, o iki tol šis straipsnis turėjo 4 dalis, kuriose nebuvo nuostatos, kaip taikomas konfiskavimas tuo atveju, kai turtas priklauso tretiesiems asmenims). Atitinkamai ir teismų praktika dėl šios nuostatos taikymo buvo formuojama nuo 2020 metų, o ankstesnė teismų praktika yra neaktuali. Tuo tarpu Nutarimas buvo motyvuotas LAT 2011 – 2012 m. nutartimis, kurios yra neaktualios nagrinėjamu atveju. Aktuali LAT praktika yra visiškai aiški – „Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, o tretiesiems asmenims, privaloma vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

5.8. Nutarime buvo nurodyta, kad transporto priemonės savininkas AB ,,SEB bankas” buvo informuotas dėl R. Š. daromų administracinių nusižengimų ir itin šiurkščių KET pažeidimų. Taip pat dėl pažeidimų numatytų ANK 424 straipsnyje, pagal kuriuos numatytas galimas transporto priemonės konfiskavimas. Manoma, kad transporto priemonės savininkas nesiėmė veiksmų užkardyti tolimesnius galimus nusižengimus ar nusikalstamas veikas, perdavė transporto priemonę AUDI ir toliau naudotis R. Š.. Atsiliepimu teigiama, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ANK 29 straipsnio kontekste. Ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, tarp kurių nėra nutarime nurodytos aplinkybės, kai daikto savininkas nesiima priemonių užkardyti tolimesnius galimus nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Bankas neperdavė automobilio R. Š. tam, kad pastarasis darytų teisės pažeidimus ar nusikaltimus, todėl negali būti atsakingas už R. Š. veiksmus. Bankas santykiuose su R. Š. yra saistomas Lizingo sutarties nuostatų ir negali nesivadovaudamas Lizingo sutartimi negrąžinti Automobilio Lizingo gavėjui. Lizingo sutartis gali būti nutraukta tik joje nurodytu pagrindu, o toks pagrindas kaip Automobilio vairavimas neblaiviam ar neturint tam teisės nėra nurodytas tarp Lizingo sutarties nutraukimo atvejų. Taigi Bankas negalėjo imtis veiksmų „užkardyti tolimesnius galimus nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Bankas įgaliojimą atsiimti Automobilį tiek 2024 (priedas Nr. 3), tiek 2025 metais (šis įgaliojimas nėra aktualus byloje, nes jis nebuvo panaudotas) išdavė R. Š. sutuoktinei, o ne pačiam R. Š., nes iš pastarojo buvo atimta teisė vairuoti. Bankas negali būti atsakingas už tolimesnius R. Š. sutuoktinės veiksmus ir neturi galimybių užtikrinti, kad ji Automobilio neperduotų R. Š.. Pažymėtina tai, kad pati policijos įstaiga tiek 2021 metais (priedas Nr. 2), tiek 2024 metais automobilį nusprendė grąžinti R. Š., bet dėl nežinomų priežasčių kaltina Banką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą konfiskuotino turto vertės nustatymui. Skundu teigiama, jog turėtų būti konfiskuojamas automobilis, o ne jo vertė.

7. Nagrinėjamu atveju R. Š. Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 1000 Eur dydžio bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – 1) specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams; 2) turto – automobilio „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas, konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs R. Š. ir AB SEB banko skundą, priėmė sprendimą skundus tenkinti iš dalies ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą, o bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

8. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Institucijos nutarime nurodytus motyvus, jog R. Š. nuo 2017 metų 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos nuolatos ir dažniausiai padaro pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles, 9 kartus baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, kartą net teistas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu. Tiek minėtą nusikalstamą veiką, tiek kitus administracinius nusižengimus ne kartą darė su tuo pačiu automobiliu „Audi A6“ – sprendė, jog Institucija pagrįstai nusprendė pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

9. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Konfiskuojant turtą, kuris pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso, reikia, kad jo padarytas nusižengimas atitiktų bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2024).

10. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad automobilį norima konfiskuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Skunde nurodoma, kad nutarime aiškiai nustatyta, kad bankas buvo informuotas apie ankstesnius epizodus su vis tuo pačiu automobiliu, ir nepaisant to, automobilis įprastai buvo dar kartą faktiškai grąžinamas naudotis tam pačiam asmeniui. Iš tiesų, nutarime nurodyta, kad paskutiniu įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo ši transporto priemonė buvo sulaikyta ir uždaryta į priverstinai nuvežtų transporto priemonių aikštelę bei buvo informuotas apie tai „Audi” savininkas (AB ,,SEB bankas”) buvo praeitų metų įvykis. Tai yra 2024 m. rugsėjo 12 d. R. Š. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 6 dalyje įvykdymo (ROIK 24250588407), kadangi vairavo automobilį „Audi“ būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.84 prom. neblaivumas, ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Specialioji teisė, teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2026 m. sausio 10 d. Nutarimu skirtas „Audi“ vertės konfiskavimas, bauda ir teisės vairuoti atėmimas. Minimoje byloje nutarimas ir leidimas atsiimti „Audi“ iš priverstinai nuvežtų transporto priemonių aikštelės buvo išsiųstas savininkui AB ,,SEB bankui”.

11. Skunde Institucija nurodo, kad bankas ignoravo institucijos siunčiamus pranešimus dėl R. Š. daromų nusižengimų. Taip pat, po 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykio, kai R. Š. vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė buvo grąžinta teisėtam savininkui – AB „SEB bankui“, tačiau automobilis vis tiek buvo grąžintas R. Š.. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie Institucijos siųstus pranešimus bankui. Iš tolesnių skundo motyvų matyti, kad pranešimu automobilio savininkui – SEB bankui apie R. Š. sistemingai daromus administracinius nusižengimus buvo nutarimo ir leidimo atsiimti „Audi“ iš priverstinai nuvežtų transporto priemonių aikštelės išsiuntimas AB ,,SEB bankui. Visiškai sutikti su tokia institucijos pozicija aukštesnysis teismas negali.

12. Teismui nekelia abejonių, kad R. Š. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, per pastaruosius metus jis administracine tvarka baustas 32 kartus, iš jų 9 kartus – būtent už vairavimą neturint teisės vairuoti. Tai nėra pavienis epizodas, o nuosekli, ilgalaikė ir sistemiškai tęsiama veikimo schema, kurią R. Š. realizuoja, nepaisant visų jau buvusių tiek administracinių, tiek baudžiamųjų sankcijų ir paskirtų poveikio priemonių. Tuo pačiu atsiliepime pagrįstai teigiama, kad Bankas neturi prieigos prie skunde nurodytų teisės pažeidimų bazių, o net jei ir turėtų, tai Bankui joks teisės aktas nenustato pareigos nuolat tikrinti informacijos apie tūkstančius savo klientų. Institucija niekaip neįrodė, kad iki 2024 metų rugsėjo mėnesio (kai buvo išduotas įgaliojimas R. Š. sutuoktinei atsiimti automobilį) Bankas būtų informuotas apie jo įvykdytus pažeidimus. Nors bankas 2024 m. rugsėjį gavo Institucijos nutarimą, to jokiu būdu negalima laikyti pranešimu apie sistemingai. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija Banką, kaip automobilio savininką, turėjo informuoti atskiru išsamiu pranešimu apie nuolat ir sistemingai daromus teisės pažeidimus, kad visi teisės pažeidimai daromi su jų nuosavybei priklausančiu automobiliu, kad Bankas galėtų imtis atitinkamų veiksmų.

13. Bankas, gavęs informaciją, apie nuolat ir sistemingai tuo pačiu jiems priklausančiu automobiliu daromus teisės pažeidimus, galėtų vienašališkai nutraukti sudarytą lizingo sutartį. Pateiktoje SEB banko ir R. Š. lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Pagrindinių sąlygų dalyje „Kada Bankas gali nutraukti Sutartį?“ 3 dalyje numatyta, kad Bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį be kitą ko ir tuo pagrindu, kai lizingo gavėjas netinkamai naudojasi turtu. Transporto priemonės vairavimas, kai tokia teisė atimta, be jokios abejonės, vertintina kaip netinkamas naudojimasis turtu. Tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnį, kuris suteikia lizingo davėjui teisę nutraukti sutartį, kai lizingo gavėjas pažeidžia sutartį. Nagrinėjamu atveju, galima būtų konstatuoti, kad R. Š. pažeidė minėtą sutarties sąlygą, netinkamai naudojosi turtu ir bankas įgijo teisę nutraukti lizingo sutartį.

14. Taigi, Banko veiksmus, kaip atitinkančius ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą konfiskavimo pagrindą, galima būtų vertinti tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad bankas buvo informuotas apie R. Š. daromus sistemingus ir piktybiškus ANK pažeidimus, susijusius su Lizingo pagrindu naudojamo automobilio eksploatacija, nes toks leidimas toliau disponuoti automobiliu reiškia praktiškai neišvengiamą rizika, kad analogiški ANK pažeidimai bus daromi ir ateityje. Tačiau kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, Bankas nebuvo tinkamai informuotas apie R. Š. nuolat ir sistemingai daromus teisės pažeidimus su Bankui priklausančiu automobiliu, todėl konstatuoti, kad Bankas perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, šiuo konkrečiu atveju dar nėra pagrindo. Iš to seka, kad nėra pagrindo ir taikyti transporto priemonės – automobilio „Audi A6“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą.

15. Aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos motyvais, kad transporto priemonės „Audi A6”, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš R. Š. jau buvo taikytas ne kartą ir duomenų apie tai, kad R. Š. bent iš dalies būtų padengęs bent vieną iš konfiskavimo sumų, byloje nėra. Tai reiškia, kad taikytos maksimalios poveikio priemonės nesukėlė jokio korekcinio poveikio, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė neturėjo jokio realaus veiksmingumo. Vis dėl to pažymėtina, kad priimdami sprendimus teismai vadovaujasi įstatymais. ANK 29 straipsnio nuostatos, susijusios su ribotomis konfiskavimo galimybėmis iš trečiųjų asmenų yra skirtos apsaugoti trečiųjų asmenų turtą, kad jis nebūtų prarastas dėl pažeidėjo asmeninės kaltės, todėl nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų taikymo sąlygų, konfiskuoti paties automobilio, nėra teisinio pagrindo.

16. Įvertinus išdėstytą, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija nusprendusi konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą natūra, netinkamai pritaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas ir neteisėtai konfiskavo R. Š. pažeidimo metu naudotą automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas. Kadangi pareiga tinkamai nustatyti konfiskuotino turto vertę priklauso nutarimą priimti turinčiai Institucijai, dėl papildomų ir reikšmingų aplinkybių tyrimo, bylą grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeista.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.