Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir AB SEB bankas atstovės advokatės Kristinos Balevičienės skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21248-2025 (toliau – ir nutarimas) R. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 1 000 eurų bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės: 1) specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams; 2) turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas, konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 29 d. gautas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą ir neskirti papildomos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 7 d. gautas suinteresuoto asmens AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) atstovės advokatės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalį, kuria nuspręsta AB SEB bankui priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir priteisti iš nutarimą surašiusios Institucijos AB SEB bankas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Bankas ir R. Š. sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lizingo sutartis), kuria Bankas perdavė R. Š. teisę valdyti ir naudotis automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R. Š. įsipareigojo mokėti už šią teisę periodines įmokas. Bankas automobilį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo dėl to, kad Bankas yra automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nėra. Nagrinėjamu atveju, neegzistavo joks Banko nuosavybės konfiskavimo teisinis pagrindas, atvirkščiai, galiojantis teisės aktas (ANK 29 straipsnio 5 dalis) numato, jog tokiu atveju, trečiojo asmens nuosavybė nėra konfiskuojama, vietoj to iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas pažeidėjui nepriklausantis turtas, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad nė vienas iš šių atvejų Bankui netaikytinas. Institucija, priimdama nutarimą nė vienu iš šių atveju (ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų) netgi ir nesiremia. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, veikė ne pagal įstatymą, viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė Banko nuosavybės teisę.

Skunde pažymima, kad Bankas neperdavė automobilio R. Š. tam, kad pastarasis darytų teisės pažeidimus ar nusikaltimus, todėl negali būti atsakingas už R. Š. veiksmus. Bankas santykiuose su R. Š. yra saistomas Lizingo sutarties nuostatų ir negali nesivadovaudamas Lizingo sutartimi negrąžinti automobilio Lizingo gavėjui. Lizingo sutartis gali būti nutraukta tik joje nurodytu pagrindu, o toks pagrindas kaip automobilio vairavimas neblaiviam ar neturint tam teisės nėra nurodytas tarp Lizingo sutarties nutraukimo atvejų. Taigi, Bankas negalėjo imtis veiksmų „užkardyti tolimesnius galimus nusižengimus ar nusikalstamas veikas“. Be kita ko, Bankas įgaliojimą atsiimti automobilį tiek 2024 m., tiek 2025 m. išdavė R. Š. sutuoktinei, o ne pačiam R. Š., nes iš pastarojo buvo atimta teisė vairuoti. Bankas negali būti atsakingas už tolimesnius R. Š. sutuoktinės veiksmus ir neturi galimybių užtikrinti, kad ji automobilio neperduos R. Š.. Pažymėtina tai, kad pati Institucija tiek 2021 m., tiek 2024 m. automobilį nusprendė grąžinti R. Š., bet dėl nežinomų priežasčių kaltina Banką.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 3 (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) ar 4 (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teisme apklaustas R. Š. parodė, kad vairavimas neturint teisių buvo klaida, už kurią jis prisiima visą atsakomybę. Tokia situacija daugiau niekada nepasikartos. Jis su žmona nesenai tapo tėvais, prieš (duomenys neskelbtini) gimė kūdikis, gyvenimas sukasi aplink šio priežiūrą. Kūdikiui yra nustatytos sveikatos problemos dėl (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną reikia apsilankyti pas gydytojus ar eiti į (duomenys neskelbtini). Be to, reikia lankytis dėl skiepų, pirkti maistą, vaistus, priežiūros priemones, o tai padaryti be automobilio praktiškai neįmanoma. Viešasis transportas su tokiu kūdikiu ne tik nepatogus, bet ir rizikingas. Jo žmona šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Automobilio šeimoje neturi, tai yra vienintelė transporto priemonė. Automobilis yra gyvybiškai svarbus įrankis, nes leidžia saugiai ir greitai pasirūpinti kūdikiu. Be automobilio negali užtikrinti saugumo, sveikatos ir tinkamos priežiūros vaikui, ypač jei reikia keliauti skubiai, ar ilgesniais atstumais. Automobilis reikalingas ir dėl darbo. Prieš savaitę jis įkūrė įmonę, pasirašė sutartį (duomenys neskelbtini) darbams atlikti. Objektas yra (duomenys neskelbtini). Be to, jis rūpinasi savo močiute, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, perka vaistus, veža pas daktarus. Dėl savo klaidos sukėlė sunkumu žmonai, kuri kenčia. Žmona prisidėdavo prie automobilio lizingo ar draudimo išlaidų. Automobilio konfiskavimas šeimai sukelia nepatogumų bei finansinių nuostolių, sunkumų dėl kasdieninio gyvenimo, kūdikio ir močiutės priežiūros. Jis prašo suteikti galimybę naudotis automobiliu, kad žmonai nereikėtų kentėti dėl jo klaidos. Įvykio metu jis važiavo pas draugą. Tai buvo jo neprotingas sprendimas, kurio negali logiškai paaiškinti. Jam automobilį nebūtina vairuoti, bet yra žmona, kuri vairuoja (duomenys neskelbtini) metus. Jis reiškia reikalavimą ir dėl teisių atėmimo sutrumpinimo, prašo kuo trumpesniam terminui specialios teisės atėmimo. Jis banko neinformavo, kad darys administracinį nusižengimą su lizinguotu automobiliu.

Pareiškėjo AB SEB bankas atstovas advokatas Mindaugas Balevičius pasisakė, jog byloje nėra ginčo, kad SEB bankas, kaip lizingo davėjas, yra automobilio „Audi A6“ savininkas. Pagal lizingo sutarties sąlygas ir civilinio kodekso normas lizinguojamas automobilis nuosavybes teise priklauso lizingo dalyviui iki bus pilnai įvykdyta lizingo sutartis, ir nuosavybės teisės perdavimo aktu bus nuosavybė perduota lizingo gavėjui. Lizingo sutartis buvo galiojanti įvykio metu, nebuvo įvykdyta, t. y. automobilis nebuvo išpirktas. Institucija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, nes netinkamai aiškino ANK 29 str. 5 d. Nutarime yra nurodyta, kad bankas neužkardino pažeidimo, nes perdavė automobilį pažeidimui daryti. Svarbi 29 str. 5 d. sąlyga, įsigaliojusi nuo 2020-01-01, kad automobilis priklauso tretiems asmenims, o ne pažeidimą padariusiam asmeniui. Jo konfiskuoti negalima, o turi būti nurodyta turto piniginė suma. Institucija vadovavosi LAT sena teismų praktika. ANK 29 str. 5 d. įsigaliojo nuo 2020-01-01. Teismas nuosekliai yra išaiškinęs, kad jeigu trečiam asmeniui priklauso turtas, tai natūra neturėtų būti konfiskuotas, privaloma taikyti ANK 29 str. 5 d. Situacija tokia, kad už R. Š. padarytą pažeidimą nubaudė banką, ir atėmė nuosavybės teise priklausantį turtą, sukėlė nuostolius, nes turtas neišpirktas. Institucija rėmėsi sena teismų praktika, sąžiningai klydo arba viršijo įgaliojimus. Jokio teisėto pagrindo palikti nutarimą – nėra. Taikant ANK tokiais atvejais, kai dėl institucijos veiksmų atsiranda pareiga gintis ir prašyti teismo panaikinti tokį nutarimą, tokios išlaidos turėtų būti kompensuotos. Todėl pateikėme prašymą priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas neginčijami. Teismui pateiktuose skunduose keliamas skundžiamu nutarimu paskirtų administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina skunduose nurodyto pagrindo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, jos už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą) spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Abu pareiškėjai – tiek atsakomybėn patrauktas R. Š., tiek skundžiamu nutarimu konfiskuoto turo savininko AB SEB bankas atstovas – pateiktais skundais prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės turto (automobilio „Audi A6“) konfiskavimo.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims, jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad R. Š. 2025 m. liepos 26 d., 18.00 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, pakartotinai neturint teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas. Institucijos nutarimu R. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už tokio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas įvertinęs Institucijos nutarime nurodytus motyvus, jog R. Š. nuo 2017 metų 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos nuolatos ir dažniausiai padaro pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles, 9 kartus baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, kartą net teistas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu, tiek minėtą nusikalstamą veiką, tiek kitus administracinius nusižengimus ne kartą darė su tuo pačiu automobiliu „Audi A6“ – pagrįstai nusprendė pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę turto konfiskavimą.

Įvertinus tai, kad R. Š. nusižengimą padarė panaudodamas AB SEB bankui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t. y. turtą, kuris priklauso tretiesiems asmenims, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą Institucija privalėjo nustatyti bent vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas natūra, arba privalėjo skirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kaip tai numatyta ANK 29 straipsnio 5 dalyje.

Institucija skundžiamame nutarime nurodė manymą, jog transporto priemonės savininkas nesiėmė veiksmų užkardyti tolimesnius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, nes perdavė transporto priemonę „Audi“ ir toliau naudotis R. Š.. Pateiktame į R. Š. skundą atsiliepime Institucija (jos atstovas) nurodė, kad bankas žinojo apie tai, kad R. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir sistemingai daro administracinius nusižengimus vairuodamas transporto priemonę, kad buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą, tačiau transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vis tiek grąžino R. Š., tokiu būdu teisėtas transporto priemonės savininkas žinodamas apie R. Š. situaciją, nesiėmė veiksmų užkardyti tolimesnių galimų nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymą.

Teismas nustatė, kad tokie Institucijos argumentai neatitinka nė vieno iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kurie leistų konfiskuoti ne pažeidėjui, bet bankui nuosavybės teise priklausantį turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, bankas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; kad turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; kad turtas būtų perleistas pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; kad turtas būtų perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; kad įgydamas turtą juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tokiu būdu nesant įstatymo baigtiniu sąrašu numatytai nė vienai sąlygai, kai tretiesiems, o ne pažeidėjui, priklausantis turtas galėtų būti konfiskuojamas natūra, nusprendusi taikyti administracinio poveikio priemonę turto konfiskavimą Institucija privalėjo vadovautis įvykio metu galiojančia ANK 29 straipsnio 5 dalies redakcija ir iš pažeidėjo R. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Būtent tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais (Nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

Pažymėtina, kad tarp R. Š. ir Banko yra pasirašyta automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo sutartis. Minėtos sutarties pagrindu bankas neturi teisinio pagrindo negrąžinti lizingo gavėjui R. Š. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas nėra turto konfiskavimą vykdanti institucija. Be to, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas tiek 2024 m., tiek 2025 m. grąžino R. Š. sutuoktinei, kuri turėjo įgaliojimą ir teisę vairuoti transporto priemonę. Asmeninių šeimos santykių, kas šeimoje naudojasi lizinguojamu turtu, bankas neturi kompetencijos reguliuoti. Dėl to Institucijos manymas, kas savaime nėra teisinis pagrindas, jog transporto priemonės savininkas nesiėmė veiksmų užkardyti tolimesnius teisės pažeidimus, yra nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymo nuostatų. Sprendimu konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą natūra Institucija netinkamai pritaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas ir neteisėtai konfiskavo R. Š. pažeidimo metu naudotą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra AB SEB bankas. Dėl to toks nutarimas naikintinas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiga tinkamai nustatyti konfiskuotino turto vertę priklauso nutarimą priimti turinčiai Institucijai, dėl papildomų ir reikšmingų aplinkybių tyrimo reikalinga teisingai įvertinti būtinus gauti naujus duomenis, ir tik Institucijos atliktas aplinkybių vertinimas ir motyvai dėl to gali būti skundžiami apylinkės teismui, taip tinkamai įgyvendinant įstatymo numatytą ne teismo tvarka priimtų institucijų (pareigūnų) sprendimų apskundimo tvarką. Dėl to teismas naikindamas nutarimą, kuris buvo priimtas netinkamai pritaikant teisės normas, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, kad esant pagrindui panaikinti skundžiamą nutarimą, kiti R. Š. skunde nurodyti motyvai ir prašymas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą – yra nebeaktualūs ir nespręstini. Priimdama naują teisėtą nutarimą Institucija turi teisę priimti kitokį sprendimą šioje dalyje, kuris vėlgi gali būti skundžiamas teismui. Dėl to teismas R. Š. skundo argumentus dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo palieka nenagrinėtus.

Banko atstovė advokatė pateiktu skundu prašė iš nutarimą priėmusios Institucijos priteisti banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iki nagrinėjant skundą teisme banko atstovas advokatas pateikė rašytinį prašymą, kurį prašė tenkinti ir teismo posėdžio metu, patikslindamas, kad 1064,80 Eur atstovavimo išlaidų pagal teismų suformuotą praktiką prašoma priteisti ne iš Institucijos, bet iš Lietuvos Respublikos valstybės.

ANK 66 str. 1 d. reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 5 d. numato, kad procesą nutraukus ar kaltinamąjį išteisinus, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitais atvejais, tik teismui pripažįstant patirtus materialinius nuostolius kaip proceso išlaidas (BPK 103 str. 6 p.), šios galėtų būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad kaltas asmuo nėra išteisinamas ir procesas nėra nutraukiamas. Administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimamas. Banko patirtų materialinių nuostolių dėl atstovavimo procese nebuvo prašoma pripažinti proceso išlaidomis. Suinteresuotas asmuo išlaidas patyrė ne dėl valstybės vardu netinkamai inicijuoto proceso, bet dėl Institucijos pareigūnų netinkamo teisės normų taikymo. Dėl to pagal minėtą teisinį reglamentavimą atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos iš valstybės. Tokiu būdu prašymas dėl proceso išlaidų negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutarė:

R. Š. ir AB SEB bankas atstovės advokatės K. Balevičienės skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21248-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Netenkinti prašymo dėl 1064,80 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.